Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją?
1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Signatarų namuose paminėjome vasario mėnesį gimusių signatarų gimtadienius: Jono Smilgevičiaus, Kazio Bizausko, Petro Klimo, Aleksandro Stulginskio.
Seimo narys Paulius Saudargas pademonstravo filmą apie Aleksandrą Stulginskį, unikalius kadrus iš Prezidento gyvenimo tarpsnių bei ekspedicijos Kraslage momentus. "Aš stengiuosi būti laisvas kompozitorius ir siūti iširusias siūles", - citavo Mantas Adomėnas Petro Klimo užrašytus atsiminimus apie jo pastangas vienyti skirtingų pažiūrų ir politinių partijų atstovus. Kazys Bizauskas buvo jauniausias Tarybos narys, jas 25 metai sukako tik 1918 m. vasario 15 d. Apie Joną Smilgevičių yra išlikę labai mažai informacijos, todėl minėjimo klausytojai džiaugėsi, turėję galimybę pamatyti dokumentinį filmą apie šį signatarą, kurį sukūrė Signatarų namai.
Dalyvavome išties įdomioje istorijos pamokoje – ekskursijoje po Signatarų namus. Gidė papasakojo, kad aktas buvo pasirašytas slapta. Niekas net nenutuokė, kad trečio aukšto trijų kambarių bute, kuriame buvo įsikūrusi Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugija, buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Po akto pasirašymo, vasario 16 d., signatarai ėjo papietauti, o grįžę tęsė darbus, kurių tuomet turėjo labai daug padaryti, norint įtvirtinti valstybingumą. Apie akto pasirašymą Lietuva sužinojo tik pirmadienio rytą, perskaičius nelegaliai dalintą Lietuvos Tarybos leisto „Lietuvos aido“ numerį.
Nuoširdžiai dėkoju visiems pranešėjams už įdomius pranešimus ir Signatarų namams, taip šiltai mus priėmusiems savo namuose bei visiems atvykusiems į renginį klausytojams už domėjimąsi Lietuvos istorija.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
 |
| Pirmasis nelegalus laikraštis "Aušra", kviečiantis prisiminti lietuvybę |
 |
| Edisono išradimas gramofonas - balsus įrašantis aparatas. Jonas Basanavičius įsigijo šį išradimą ir kartu su Lietuvos mokslų draugijos nariais važinėjo po Lietuvą ir įrašinėjo tautosaką. Yra išlikęs įrašas su J. Basanavičiaus pasakytomis keliomis frazėmis. |
 |
| Jono Basanavičiaus memorialinis kambarys |
 |
| Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos patalpose buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės aktas prie šio stalo |
