Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją?
1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Šiandien Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune buvo paminėti 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, gimę vasario mėnesį. Renginys pradėtas signataro Aleksandro Stulginskio (1885 02 26), antrojo Lietuvos prezidento, agronomo, Ūkininkų sąjungos steigėjo ir pirmininko pristatymu ir pagerbimu, kurį paruošė politologas Vytautas Keršanskas ir Seimo narys, dr. Paulius Saudargas.
Su signataru Jonu Smilgevičiumi (1870 02 12) – ekonomistu, bankininku, įvairių akcinių bendrovių steigėju ir dalininku, visuomenės veikėju, gyvenimu ir veikla supažindino Meilė Peikštenienė, Vilniaus signatarų namų vedėja. Apie jauniausią 1918 metų signatarą Kazį Bizauską, gimusį 1893 m. vasario 14 d., kalbėjo IX Forto muziejaus ekskursijų vadovas, istorikas Deimantas Ramanauskas.
Ir ketvirtas signataras, gimęs 1891 m. vasario 23 dieną, yra Petras Klimas. Tai – teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reiklaų ministras, kuriam šįmet sukaktų 125 metai. Jo veiklą ir svarbius žingsnius mūsų Valstybės kūrime apžvelgė žurnalistas ir šio renginio vedėjas Vilius Kaminkskas.
Konferencijos metu šventinę nuotaiką fleitos garsais kūrė Algirdas Tamulaitis, Lietuvos kariuomenės Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestrantas. Šio renginio globėja LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė organizatorių – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos – vardu dėkojo Istorinės Prezidentūros šeimininkams ir padovanojo naujausią LPKTS išleistą knygą „Tremties vaikai II“.
Kūrinius fleita atliko Lietuvos kariuomenės Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestrantas ALGIRDAS TAMULAITIS.
Renginio globėja – Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ
Organizatoriai – Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune, TS-LKD Kauno Politinių kalinių ir tremtinių frakcija Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga
