 |
| Andrius Kubilius |
Socialdemokratai, kurių neatsakingos biudžeto politikos dėka Lietuva nesugebėjo kitaip nei estai spartaus ūkio augimo laikais pasiruošti ekonominei krizei ir dėl staigaus ir greito ūkio nuosmukio Lietuvos skola padidėjo daugiau nei du kartus – vėl lipa ant to paties grėblio.
„Nors ši Vyriausybė, kitaip nei buvusioji, dirba stabilaus ekonomikos augimo sąlygomis, panašu, kad socialdemokratai nesuinteresuoti, kad valstybės skola pagaliau imtų mažėti, – pažymi Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. – Daug kartų kritikavusi buvusią Vyriausybę už skolos didėjimą tada, kai ekonomika smuko dviženkliais skaičiais, dabartinė Vyriausybė, turinti realią galimybę pagaliau subalansuoti finansus ir mažinti skolas, yra pasirengusi apeidinėti ir keisti net savo pačios patvirtintas taisykles tam, kad tik galėtų kuo daugiau išlaidauti“.
Pasak parlamentaro, socialdemokratų Vyriausybė ne tik manipuliuoja Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatomis, kurį Seimui, beje, pasiūlė pats finansų ministras Rimantas Šadžius, bandydama dirbtinai pagerinti biudžeto deficitą, kas iš tiesų reiškia tik trypčiojimą vietoje, bet ir siūlo Seimui pakeisti Biudžeto sandaros įstatymą, pagal kurį Vyriausybė turėtų savo užkulisinį biudžetą, kas iš esmės pažeidžia išimtinę Seimo teisę tvirtinti biudžeto išlaidų dydį.
„Kaip žinome, Fiskalinės drausmės įstatymas riboja politikų galimybes įgyvendinti savo fantazijas skolon. Tačiau socialdemokratų retorika šokiruoja: jeigu įstatymas trukdo, tuo blogiau įstatymui. Socialdemokratai ne tik susikūrė išlaidų augimo rezervą iš biudžeto deficito pseudo pagerėjimo, bet dar nori pasilikti sau teisę viršyti tą dirbtinį rezervą, tam panaudojant pasiskolintas lėšas, viršijant Seimo patvirtintus asignavimų limitus“, – sako opozicijos lyderis.
Taip sukuriamos bent trys problemos: ne tik apeinama išimtinė Seimo kompetencija spręsti dėl viešųjų išlaidų, bet dar ir sukuriama papildoma landa auginti išlaidas, viršijančias Fiskalinės drausmės įstatymo nustatytas ribas. Taip iš esmės pakertamas pasitikėjimas biudžeto rengimo, tvirtinimo ir vykdymo skaidrumu, dėl kurio taip noriai visose tarptautinėse auditorijose į krūtinę mušasi Algirdas Butkevičius ir R. Šadžius.
Iki krizės „išlaidos iš skolintų lėšų“ nuolat pateikdavo nemalonių siurprizų, kai faktinis deficitas gerokai viršydavo Seimo patvirtintą dėl „nekaltos“ Vyriausybės teisės skolinti einamosioms išlaidoms papildomai. Tokios išlaidos turi būti suplanuotos biudžete ir skaidriai apskaitomos, jos turi būti įtrauktos į išlaidų augimo taisyklės skaičiavimus, priešingu atveju Seimo tvirtinami dydžiai neturi jokios prasmės. Bet Seimas to, regis, net nenori suprasti.
„Tokia „kūrybinga apskaita“, kuri iki krizės jau kainavo Lietuvai patikimumą dėl nuolatinių deficito siurprizų, patrauks ne tik šalių narių finansų politiką prižiūrinčias Europos Komisiją ir Tarptautinį valiutos fondą, bet gali patraukti ir finansų rinkos dėmesį. Pastaroji tokius socialdemokratų viražus veikiausiai tiesiog įkainos brangesne skolinimosi kaina, kurią sumokės visi mokesčių mokėtojai“, – prognozuoja A. Kubilius.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
