„Valstybės kontrolei pateikus kritišką išvadą dėl kitų metų biudžeto projekto, abi svarbiausios autoritetingos valstybės institucijos, atsakingos už šalies finansus – Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas – aiškiai pasakė, kad kitų metų biudžeto pajamos nepagrįstai išpūstos, o numatytas išlaidų augimas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui. Todėl jei ši Vyriausybė dar turi premjerą ir finansų ministrą, jie turi imtis atsakomybės atsiimti ir peržiūrėti biudžeto projektą, kad šis atitiktų įstatymus bei būtų pagrįstas realistinėmis ekonominėmis prognozėmis, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. – Priimti biudžeto projektą tokį, koks jis pateiktas, nėra jokių galimybių, nes jo priėmimas po tokių išvadų pakirstų pasitikėjimą Lietuva tarptautinėse rinkose, o tai savo ruožtu didintų valstybės skolinimosi kainą“.
Valstybės kontrolė Seimui pateiktoje išvadoje nurodo, kad „apskaičiuotas 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 1,3 proc. BVP, o 2015 m. – 1,2 proc. BVP. Vadovaujantis Fiskalinės drausmės įstatymu, esant mažesniam kaip 1 proc. BVP valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimui (nuo -1,3 iki -1,2 proc.), 2015 m. valstybės biudžeto asignavimų prieaugiui turėtų būti taikomas apribojimas, tačiau Vyriausybė 2015 m. biudžeto projekte suplanavo 4,8 proc. valstybės biudžeto asignavimų prieaugį“. Valstybės kontrolė taip pat nurodo, kad jau šių (2014) metų fiskalinio deficito pagerėjimo užduotis pasiekta tik todėl, kad pasikeitė šio rodiklio apskaičiavimo metodologija. Primename, kad Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (TS-LKD) spalį kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydama įvertinti, ar Fiskalinės drausmės įstatymas nebuvo pažeistas jau šiais metais.
Valstybės kontrolė taip pat kritiškai vertina pajamų iš visų planuojamų mokesčių surinkimo planus, teikdama, kad pajamos prognozuojamos neapdairiai ir neįvertinant galimų rizikų.
„Valstybės kontrolė galutinai patvirtino mūsų jau ne kartą išsakytus nuogąstavimus dėl biudžeto projekto atitikties Fiskalinės drausmės įstatymui ir pernelyg optimistinio pajamų plano. Tačiau Valstybės kontrolė pateikia dar vieną labai svarbią išvadą – Lietuvos fiskalinės drausmės sistema neturi reglamentuotų automatinių koregavimo mechanizmų, jei deficito rodiklis stipriai nukryptų nuo planuojamo, o tai neatitinka Fiskalinės sutarties nuostatų. Reikalaujame skubių Vyriausybės veiksmų taisant Valstybės kontrolės įvardintus trūkumus“, – sako TS-LKD frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.
Primename, kad TS-LKD frakcijos seniūnas A. Kubilius dar biudžeto projekto pateikimo Seime metu spalį reikalavo, kad Vyriausybė atsiimtų biudžeto projektą, nes jis prieštarauja fiskalinės drausmės įstatymui bei remiasi nepamatuotomis ekonominėmis prognozėmis.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
