Apie 13 proc. paauglių vartojo raminamųjų

Remiantis 2011 m. atlikto ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimo Europos mokyklose) duomenimis, matome, kad Lietuvoje 13 procentų paauglių bent kartą gyvenime vartojo legalias psichoaktyviąsias medžiagas, būtent – raminamuosius arba migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui.

Kad galėtume suvokti tikrąją šio skaičiaus prasmę, užtenka pasakyti, kad jis pakelia mus iki trečiosios vietos Europoje pagal jų vartojimą. Atsiliekame tik nuo kaimynės Lenkijos (15 proc.) ir Monako (14 proc.), kai tuo tarpu ESPAD vidurkis Europoje apskritai tėra 6 proc. 34 proc. ESPAD tyrime dalyvavusių vaikų ir paauglių (trečdalis viso Lietuvos jaunimo) atsakė, jog panorėję be gydytojo recepto lengvai arba labai lengvai įsigytų šių vaistų. Tarp jų net 41 proc. mergaičių ir 26 proc. berniukų.

Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiai nestebina

Nepaisant tokios šokiruojančios statistikos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovų nuomone, šio tyrimo duomenys nereprezentatyvūs: galbūt anketos klausimai suformuluoti netinkamai, gal vaikai jų nesuprato ar melavo atsakinėdami. Taigi ministerija čia per daug problemų neįžvelgia ir ne per labiausiai stebisi du kartus didesniu ESPAD procentu. Jų nuomone, vaikai receptinių raminamųjų ar migdomųjų vaistų veikiausiai randa gausiose tėvų vaistinėlėse.

Tuomet kaip yra iš tikrųjų: ar Lietuvos vaikai ir paaugliai tikrai tiek daug vartoja psichotropinių medžiagų, ar įsivėlė kokia nors klaida ir kaip į ją reaguoti? Būtent tai stengėmės sužinoti susitikę su sveikatos srities specialistais Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio metu.

Vaistiniais preparatais piktnaudžiaujame

Dėl tokios susiklosčiusios situacijos galime mesti bent pora akmenų į savo daržą – lietuvių požiūris į psichotropinius preparatus neatsakingas. Apklausos rodo, kad dažniausiai žmonės, kuriuos kankina nerimas, nemiga ar kitos psichologinės bėdos, pagalbos kreipiasi į vaistininkus, o ne į psichologus. Netinkamai gydant gali išsivystyti priklausomybė tokiems preparatams.

Tiriant piktnaudžiavimą vaistiniais preparatais, nustatyta, kad Lietuvos gyventojai piktnaudžiauja nereceptiniais vaistais, pavyzdžiui, „širdies lašais“, „Zet hipnotikais“ ir kitais raminamaisiais bei migdomaisiais vaistais ir maisto papildais.

Kaip per Seime vykusį Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdį akcentavo Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras, nereceptiniai vaistai ir preparatai yra tiksinti bomba, dėl kurių veikiausiai turėsime dar didesnių bėdų nei kada esame turėję. Juolab kad dažnai vaistai įsigyjami vadovaujantis reklama per televiziją ar internetą, kada gana dažnai pateikiama klaidinga ar netiksli informacija, kurią žmonės neretai priima už gryną pinigą. Tikriausiai nereikia kartoti, jog būtina būti atsargius ir netikėti viskuo, kas apie vaistus skelbiama viešai.

Kita didelė problema – nelegaliai ir kiekvienam prieinamose vietose parduodami vaistai. „Užtenka užsukti į turgų, kad suprasčiau, jog dar 20 metų darbo turėsiu, – ironizavo R. Badaras. – Baltas vagonėlis, pilnas visko, ko tik širdis ar kiti organai geidžia, o Kalvarijų turguje yra net ištisa tokių pardavėjų juosta.“

Kol kas tėvai ne iki galo įvertina tokios situacijos pavojų. Kalbame apie augančią kartą, kurios bėdos neišvengiamai atsilieps visai valstybei. Todėl tėvai turėtų būti ypač budrūs ir elgtis atsakingai, savo ir savo atžalų labui.

Reikalavimus vaistų reklamai būtina griežtinti

Kad legalių psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos negalima palikti savieigai, regis, aišku. Bet tokio supratimo neužtenka. Būtina įtvirtinti griežtesnę tokių preparatų reklamos kontrolę. Pirmiausia – elektroninės jų prekybos.

Kitas žingsnis – elektroninės sistemos („e–sveikatos“) greitesnis diegimas. Jeigu šį projektą galų gale pavyktų įgyvendinti, tai turėtų sumažinti raminamųjų ir migdomųjų preparatų cirkuliaciją. Vieša paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai ateina pacientas pas vieną gydytoją ir jam yra išrašomi atitinkami vaistai, o netrukus patraukia pas kitą su tokiu pat prašymu. Ir gydytojai tokių vaistų dažnai išrašo net tada, kai įtaria, jog pacientas turi nuo jų priklausomybę. Kodėl taip yra? Deja, bet neretai gydytojams tiesiog gaila savo laiko ir nervų pradėti aiškinti žmogui, kad jis galbūt turi priklausomybę vaistams. Tuo tarpu elektroninis receptas iš karto leistų matyti reikalingą informaciją apie pacientą, ankstesnį jo gydymą ir paskirtus medikamentus.

Dėl to Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija kreipėsi į Vyriausybę, jog kuo skubiau būtų sukurta elektroninio recepto sistema ir sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėtų vaistų ir maisto papildų atskyrimo, maisto papildų įtraukimo į kontrolės sąrašus ir pardavimo sąlygų klausimus. Maisto papildai turi būti griežtai atskirti nuo vaistinių preparatų ir pardavinėjami atskiruose vaistinių skyriuose ar maisto prekių parduotuvėse.

Taip pat prašome, jog Vyriausybė įpareigotų Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijas su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu paruošti informacinę medžiagą, kad atėjus Rugsėjo 1-ajai, kai vaikams ir paaugliams vėl prasideda neramus laikotarpis dėl kontrolinių ir atsiskaitymų, didelių krūvių ir pan., atkreiptume dėmesį ir bent iš dalies užbėgtume problemai už akių.

Galų gale ketiname kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl vaikų balsų naudojimo vaistų reklamose.

Vis dėlto labiausiai šioje situacijoje padėtų didesnis visuomenės sąmoningumas. Reikia suvokti, jog ESPAD tyrimas signalizuoja apie galimas rimtas pasekmes ateityje, todėl privalome į tai atkreipti didesnį dėmesį ir elgtis atsakingiau. Atsiminkime seną tiesą – saugių vaistų apskritai nėra, nesvarbu, ar jie būtų išrašomi su receptu, ar be, ir dažnai tik dozė lemia, ar vaistas padės, ar pakenks.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė,

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė

 

Pradžioje peštynės ir patyčios, vėliau – kelias į priklausomybę

Vaikai susimušė ar pasišaipė iš bendraamžio. Prie panašių vaizdų ir faktų esame pripratę, dažnai numojame ranka – ai, čia tik vaikai, susitaikys. Neseniai atliktų tyrimų rezultatai atskleidė kitokią tiesą ir patvirtino nuomonę, jog abejingumas gali nuvesti pražūtingu keliu: pagrindinės socialinių ir priklausomybių ligų plitimo priežastys yra negirdėjau, nemačiau, nežinojau.

Paskutiniai laiptai – narkomanija ir AIDS

Šią savaitę minime Tarptautinę kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dieną. Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija organizuoja jai skirtus renginius. Vieno jų metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas pristatė savo knygą „Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos“ apie Lietuvos ir kitų šalių patirtis bei naujausius tyrimus, autoriai Kęstutis Dvareckas ir Andrius Navickas skaitytojų teismui atidavė savo kūrinį – knygą „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“, kurioje analizuojamos priklausomybės ir sveikimo kelio subtilybės.

Komisijos nariai vyks susipažinti su Vilniaus regiono pataisos inspekcijos metų darbo programomis, taikomomis nepilnamečiams ir priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, lankysimės ŽIV/AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijoje DEMETRA. Tai parlamentinės kontrolės klausimai, tačiau tokie susitikimai yra ne mažiau reikalingi nei įstatymai, kurie užtikrina narkotikų ir alkoholio vartojimo prevenciją, skatina rinktis gyvenimą, o ne lėtą mirtį, atnešamą priklausomybių.

Patirtis sako, jog pavieniais darbais neįmanoma sutramdyti šiuolaikinio gyvenimo epidemijų – alkoholizmo, narkotikų, AIDS plitimo. Todėl labai svarbios yra institucijų bendradarbiavimo ir kiekvieno mūsų pastangos.

Sugrįšiu prie pradžioje minėtų vaikų patyčių. Norint įveikti ligą, reikia žinoti jos sukėlėją. Norint sumažinti narkomanijos plitimą, reikia žinoti, kur yra šios epidemijos pradžia. Tyrimų rezultatai rodo, jog pirmoji priežastis, stumianti vaikus ir paauglius narkotikų vartojimo link, yra peštynės ir patyčios. Antras laiptas kelyje į priklausomybę narkotikams ir AIDS, yra rūkymas, lipant toliau – vandalizmas, alkoholio vartojimas, vagystės, išsisukinėjimas, pasigėrimas, muštynes, narkotikai. Aukščiausiame laiptelyje – AIDS.

Treti Europoje

Per dvejus metus Lietuvoje narkotikų vartojimas nedidėjo – tai gera žinia. Tačiau yra kita problema – vaikai ir paaugliai randa būdų svaigintis legaliomis priklausomybę sukeliančiomis ir destruktyviai veikiančiomis organizmą medžiagomis, tai yra – raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais.

Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimas Europos mokyklose (ESPAD 2011) parodė, jog bent vieną kartą per gyvenimą 13 proc. Lietuvos paauglių vartojo legalias psichoaktyviąsias medžiagas raminamuosius ar migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus. Esame trečioje vietoje po Lenkijos (15 proc.) ir Monako (14 proc.). ir dvigubai viršijame ESPAD vidurkį (6 proc.).

ESPAD‘o tyrimas išryškino alkoholio prieinamumo nepilnamečiams problemą. 43 proc. mokinių per pastarąsias 30 d. nurodė pirkę kokio nors alkoholio savo reikmėms parduotuvėje (ESPAD vidurkis 37 proc.). Beje, vaikai vartoja ne vien medikamentus, bet ir laisvai įsigyjamus, sveikatai kenksmingus spiritinius kosmetinius gaminius, burnos skalavimo skysčius, juos gerdami. Seime pateikta įstatymo pataisa, kuri reglamentuos ir kontroliuos šių gaminių prieinamumą vaikams ir paaugliams.

Tėvai ir mokytojai – visi kartu turime kalbėtis su vaikais, aiškinti apie šių gaminių daromą žalą sveikatai juos geriant. Pacituosiu dr. Sauliaus Čaplinsko žodžius: „Lytinio ugdymo srityje mes svarbiausią vaidmenį skiriame doroviniam vertinimui, formuodami sveikų lytinių santykių idėją. Tačiau spręsdami narkotikų problemą, nekalbame apie dorovinę poziciją. Polinkis vartoti narkotikus yra perdėm žalingas socialiniu požiūriu, kad jį toliau traktuotume kaip grynai asmeninio apsisprendimo reikalą.“

Ko reikia profesionaliai pagalbai?

Pastebiu, jog yra baimė pripažinti problemą. Moksleivių parlamentas ragina kalbėti apie šias problemas ir pripažinti, kad yra mokinių, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bet dėl baimės būti pasmerktam, nesuprastam slepia savo problemą. Jeigu laiku išgirstume, matytume ir žinotume, kaip jaučiasi mūsų vaikai, jau pirmame laiptelyje galima būtų sustabdyti jaunų žmonių tragedijas. Nukreipiant juos kitu keliu – supratimo bei situacijos keitimo.

Įgyvendinant Seimo nutarimą „Dėl metadono naudojimo teisėtumo“, liepos 5 d. Vyriausybei bus pateikta Bendros priklausomybės ligų prevencijos gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos koncepcija ir nuo liepos 1 d. pradės veikti asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sveikatos sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, informacinė sistema. Tačiau be mūsų visų pastangų ir aktyvaus bendruomenių, savivaldybių ir mokyklų vaiko gerovės komisijų aktyvaus dalyvavimo, nepasieksime laukiamų rezultatų.

Tiesa, yra vienas darbas, kuris kol kas nepajudėjo iš vietos – tai respublikinio mokslinio metodinio centro, kuris ruoštų specialistus, teikiančius priklausomybės ligomis sergantiems vaikams ir jaunimui ankstyvosios diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir socialinės reintegracijos paslaugas, steigimas. Tikiuosi, kad ir šis sumanymas bus įgyvendintas, nes be minėtos sutelktos profesionalios pagalbos neišsiversime.

Ne vienos dienos, o nuolatinės pastangos

Lietuvoje jau turime parengtų puikių metodikų darbui su rizikos grupės asmenimis. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba yra parengusi metodiką ir išleidusi metodinį leidinį „Gali pasitikėti savimi“, kurios pagalba skatinamas rizikos grupių jaunimo užimtumas ir įtraukimas į darbo rinką. Šis projektas leido sukurti ir išbandyti unikalią jaunimo įtraukimo į darbo rinką metodiką, tad sėkmingai gali būti įtraukta į 2013 metų narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos priemonių planus.

Yra ir kitokių pavyzdžių. Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro įgyvendintas projektas „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“, kurios metu parengta metodika liko gulėti stalčiuje, nors jos pagrindinis tikslas buvo padidinti socialinės rizikos šeimų integraciją į darbo rinką, užkirsti jaunesnių šeimų narių priklausomo elgesio formavimąsi, panaudojant psichologinį, socialinį konsultavimą ir profesinį mokymą bei padidinti socialinių darbuotojų kompetenciją dirbant su socialinės rizikos šeimomis.

Nors Lietuvoje yra daug puikiai parengtų metodikų, tačiau jos nėra adaptuotos Lietuvos populiacijai, nėra registruotos neformaliojo švietimo programų registre, nes registras buvo panaikintas.

Labai svarbu jau dabar sudaryti darbo grupę ir peržiūrėti visas respublikoje sukurtas metodikas, jas įvertinti, atnaujinti, adaptuoti Lietuvos situacijai. Turi vėl pradėti Lietuvoje veikti neformaliojo švietimo programų registras. Būtina sukurti kompiuterinę asmenybės bruožų testavimo sistemą, pradėti teikti socialinės reabilitacijos paslaugas. Tokios paslaugos sudaro galimybę asmenims, siekiantiems suformuoti arba atkurti jų socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius, padėti įsigyti išsilavinimą, užtikrinti galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime bei darbo rinkoje. Socialinės reabilitacijos paslaugas Darbo biržos turėtų „pirkti“ ar patikėti vykdyti nevyriausybinėms organizacijoms, turinčioms didelę patirtį šioje srityje.

Tačiau kad ir kokias tobulas metodikas išrastumėm, išmintingus įstatymus priimtumėm, jiems efektyviai veikti būtinas ir visuomenės ryžtas apsaugoti nuo pirmo žingsnio priklausomybės link vaikus, paauglius. Niekas nenuneigs, jog visuomenės reakcija šiandien yra vienas stipriausių žmonių elgesio veiksnys.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė,

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė

Iniciuojami Tarptautinės kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dienos minėjimo renginiai

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė inicijuodama Tarptautinės kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dienos paminėjimą,  rengia tokius renginius:

·           Birželio 26 d. (antradienį) 8.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko spaudos konferencija skirta Tarptautinei kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dienai paminėti. Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Zenius Martinkus, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas. Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos (NAPK) pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė priminė aktualias problemas, susijusias su narkotikų kontrabanda, ir tai, kas galėtų apsaugoti  visuomenę, ypač vaikus ir jaunimą, nuo šių laikų epidemijos – narkotikų ir alkoholio vartojimo.

·           Birželio 27 d., trečiadienį, 8.30 val. Seimo III r. 218B Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio metu (darbotvarkės klausimas Nr.5) vyks Kęstučio Dvarecko ir Andriaus Navicko knygos „Sutemos tirščiausios prieš aušrą“  (apie priklausomybę ir sveikimo kelią) pristatymas.

·           Birželio 28 d., ketvirtadienį, 14 val. rengiama išvyka į Vilniaus regiono pataisos inspekciją (Kareivių g, 1/Kalvarijų g. 135, Vilnius) tikslu susipažinti su darbo programomis, taikomomis nepilnamečiams ir priklausomybės ligomis sergantiems asmenims. Išvykoje dalyvauja Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nariai.

·           Birželio 29 d., penktadienį, 14.15 val. Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nariai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir Aplinkos komitetų nariais lankysis ŽIV/AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijoje „DEMETRA“ (Kauno g. 6-1, Vilnius) ir susipažins su asociacijos veikla ir vykdomais projektais.

Kreiptasi į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą

8 Seimo narių kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių komitetą, prašydami reaguoti į Vaiko teisių konvencijos nuostatų pažeidimus, padarytus kovo 23 d. ir gegužės 17 d. dienomis, vykdant teismo sprendimą perduoti mažametę mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei.

Lietuva prie Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos prisijungė 1992 m. sausio 8 d. Nepaisant to, mažai kam kyla abejonių, kad šios konvencijos nuostatos vykdant teismo sprendimą buvo grubiai pažeistos, o tų pažeidimų liudininkais tapome mes visi.

Nebelieka kito kelio, kaip prašyti tarptautinių organizacijų pagalbos. „Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, kuri turėtų būti nešališka vaiko teisių gynėja, kalba tik apie teismo sprendimo vykdymą, visiškai neatsižvelgdama, kokiu būdu jis buvo įvykdytas ir kaip buvo užtikrinamos vaiko teisės. Todėl norint gauti nešališką ekspertinį vertinimą, nelieka nieko kito, kaip kreiptis į JT komitetą, kuris ištirtų, ar toks ciniškas elgesys su vaiku atitinka vaiko teisių konvencijos nuostatas.

Kreipimąsi pasirašė: Saulius Stoma, Agnė Bilotaitė, Agnė Zuokienė, Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Ligitas Kernagis, Rima Baškienė, Naglis Puteikis, Jonas Šimėnas, Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė, Rytas Kupčinskas, Petras Luomanas, Pranas Žeimys, Aurelija Stancikienė, Asta Baukutė, Paulius Saudargas, Žilvinas Šilgalis. 

Šaltinis: LRS 

Kviečiame

Mielieji,

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 15.00 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas), Didžiojoje salėje (II a.) vyks Gedulo ir Vilties dienai skirta literatūrinė muzikinė kompozicija „Akmenimis sugrįžome iš kelionės“ pagal poeto Vytauto Cinausko eiles, muzika ir scenarijus Rimanto Vaičekonio.

Įėjimas laisvas.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

KONCERTAS TĖVO DIENAI

Maloniai kviečiame visus birželio 4 d. (pirmadienį) 16 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19 (Kaunas), paminėti Tėvo dieną.

Homiliją skaitys prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, sveikinimo žodį tars LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, koncertuos Kauno J. Gruodžio konservatorijos moksleiviai ir dainų atlikėjas Romualdas Juzukonis su programa „Myliu Tėvynę ir tave“.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Renginio globėja – LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė

Organizatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialas 
 

Gegužės 28-oji – Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena

Gegužės 28-ają yra minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena, todėl kviečiama gyventojus atkreipti dėmesį į Lietuvos moterų sveikatą. Didelę grėsmę moterų sveikatai kelia klastingos ir sunkios ligos – krūties ir gimdos kaklelio vėžys. Todėl primintina apie būtinybę pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio.

Gimdos kaklelio vėžys. Šiuo vėžiu paprastai suserga jaunos moterys – tai antras pagal paplitimą jaunesnių nei 45 metų moterų vėžys. Iš pradžių gimdos kaklelyje prasideda ikivėžiniai pakitimai. Kol jie virsta vėžiu, praeina nemažai laiko. Tuo metu moteris dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Ikivėžiniai pakitimai gali būti visiškai išgydomi ir net neišsivystyti į vėžį. Net 80 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Be to, ankstyvų stadijų vėžį išgydyti daug lengviau nei įsisenėjusį.

Todėl kviečiama moteris nedelsti ir pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Tam yra sukurta speciali nemokama gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Pagal ją kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas). Šio tyrimo metu greitai ir visiškai neskausmingai paimamas tepinėlis iš gimdos kaklelio. Moterims dėl tyrimo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba akušerį-ginekologą. Jei atlikus citologinį tyrimą nustatomi pakitimai, gydytojas siunčia pacientę atlikti sudėtingesnį tyrimą – biopsiją, kuris leidžia galutinai patvirtinti arba paneigti diagnozę. Jei pakitimų nenustatoma – kitas citologinis gimdos kaklelio tyrimas atliekamas po trejų metų.

Krūties vėžys. Šis vėžys yra dažniausiai moterimis nustatomas piktybinis navikas Lietuvoje ir kitose šalyse. Būtent nuo šios vėžio rūšies miršta daugiausiai moterų. Jei piktybinis mazgelis krūtyje dar labai nedidelis, jis nesukelia jokių simptomų, neapčiuopiamas pirštais. Tokie nedideli neapčiuopiami mazgeliai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar krūties echoskopiją. Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Todėl labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą. Šiuo tikslu yra sukurta atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Šios programos metu moterims dažnai nustatomas ikiklinikinės stadijos vėžys, t. y. kai dar nėra ligos simptomų. Jei ne ši patikra, liga būtų nustatoma gerokai vėliau. Pagal šią prevencinę programą kiekviena 50–69 m. amžiaus moteris gali nemokamai 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą reikėtų iš anksto užsiregistruoti (galima ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje (šeimos gydytojas patars, kurią gydymo įstaigą pasirinkti). Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamografiją atlikusios įstaigos. Jeigu moteris serga – pradedamas gydymas, jeigu sveika – po dvejų metų vėl reikia pasitikrinti. Mamografijos tyrimo nereikėtų bijoti, nes tai paprastas ir saugus rentgeno tyrimas, trunkantis kelias minutes ir nesukeliantis jokių nemalonių pojūčių. Prietaiso skleidžiama spindulių dozė labai maža ir nepavojinga sveikatai. Jaunesnės moterys, kurios pagal programą nėra įtraukiamos į atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių, sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, dėl ko jų rizika susirgti krūties vėžiu didesnė, turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas reikėtų atlikti nelaukiant, kol sukaks 50 metų.

Kviečiu moteris rūpintis savo sveikata, nedelsti ir dėl vėžio prevencinių programų kreiptis į savo šeimos gydytoją!

Parengta pagal SAM