2012 m. rugpjūčio 6 d., pirmadienis

Apie 13 proc. paauglių vartojo raminamųjų

Remiantis 2011 m. atlikto ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimo Europos mokyklose) duomenimis, matome, kad Lietuvoje 13 procentų paauglių bent kartą gyvenime vartojo legalias psichoaktyviąsias medžiagas, būtent – raminamuosius arba migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui.

Kad galėtume suvokti tikrąją šio skaičiaus prasmę, užtenka pasakyti, kad jis pakelia mus iki trečiosios vietos Europoje pagal jų vartojimą. Atsiliekame tik nuo kaimynės Lenkijos (15 proc.) ir Monako (14 proc.), kai tuo tarpu ESPAD vidurkis Europoje apskritai tėra 6 proc. 34 proc. ESPAD tyrime dalyvavusių vaikų ir paauglių (trečdalis viso Lietuvos jaunimo) atsakė, jog panorėję be gydytojo recepto lengvai arba labai lengvai įsigytų šių vaistų. Tarp jų net 41 proc. mergaičių ir 26 proc. berniukų.

Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiai nestebina

Nepaisant tokios šokiruojančios statistikos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovų nuomone, šio tyrimo duomenys nereprezentatyvūs: galbūt anketos klausimai suformuluoti netinkamai, gal vaikai jų nesuprato ar melavo atsakinėdami. Taigi ministerija čia per daug problemų neįžvelgia ir ne per labiausiai stebisi du kartus didesniu ESPAD procentu. Jų nuomone, vaikai receptinių raminamųjų ar migdomųjų vaistų veikiausiai randa gausiose tėvų vaistinėlėse.

Tuomet kaip yra iš tikrųjų: ar Lietuvos vaikai ir paaugliai tikrai tiek daug vartoja psichotropinių medžiagų, ar įsivėlė kokia nors klaida ir kaip į ją reaguoti? Būtent tai stengėmės sužinoti susitikę su sveikatos srities specialistais Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio metu.

Vaistiniais preparatais piktnaudžiaujame

Dėl tokios susiklosčiusios situacijos galime mesti bent pora akmenų į savo daržą – lietuvių požiūris į psichotropinius preparatus neatsakingas. Apklausos rodo, kad dažniausiai žmonės, kuriuos kankina nerimas, nemiga ar kitos psichologinės bėdos, pagalbos kreipiasi į vaistininkus, o ne į psichologus. Netinkamai gydant gali išsivystyti priklausomybė tokiems preparatams.

Tiriant piktnaudžiavimą vaistiniais preparatais, nustatyta, kad Lietuvos gyventojai piktnaudžiauja nereceptiniais vaistais, pavyzdžiui, „širdies lašais“, „Zet hipnotikais“ ir kitais raminamaisiais bei migdomaisiais vaistais ir maisto papildais.

Kaip per Seime vykusį Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdį akcentavo Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras, nereceptiniai vaistai ir preparatai yra tiksinti bomba, dėl kurių veikiausiai turėsime dar didesnių bėdų nei kada esame turėję. Juolab kad dažnai vaistai įsigyjami vadovaujantis reklama per televiziją ar internetą, kada gana dažnai pateikiama klaidinga ar netiksli informacija, kurią žmonės neretai priima už gryną pinigą. Tikriausiai nereikia kartoti, jog būtina būti atsargius ir netikėti viskuo, kas apie vaistus skelbiama viešai.

Kita didelė problema – nelegaliai ir kiekvienam prieinamose vietose parduodami vaistai. „Užtenka užsukti į turgų, kad suprasčiau, jog dar 20 metų darbo turėsiu, – ironizavo R. Badaras. – Baltas vagonėlis, pilnas visko, ko tik širdis ar kiti organai geidžia, o Kalvarijų turguje yra net ištisa tokių pardavėjų juosta.“

Kol kas tėvai ne iki galo įvertina tokios situacijos pavojų. Kalbame apie augančią kartą, kurios bėdos neišvengiamai atsilieps visai valstybei. Todėl tėvai turėtų būti ypač budrūs ir elgtis atsakingai, savo ir savo atžalų labui.

Reikalavimus vaistų reklamai būtina griežtinti

Kad legalių psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos negalima palikti savieigai, regis, aišku. Bet tokio supratimo neužtenka. Būtina įtvirtinti griežtesnę tokių preparatų reklamos kontrolę. Pirmiausia – elektroninės jų prekybos.

Kitas žingsnis – elektroninės sistemos („e–sveikatos“) greitesnis diegimas. Jeigu šį projektą galų gale pavyktų įgyvendinti, tai turėtų sumažinti raminamųjų ir migdomųjų preparatų cirkuliaciją. Vieša paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai ateina pacientas pas vieną gydytoją ir jam yra išrašomi atitinkami vaistai, o netrukus patraukia pas kitą su tokiu pat prašymu. Ir gydytojai tokių vaistų dažnai išrašo net tada, kai įtaria, jog pacientas turi nuo jų priklausomybę. Kodėl taip yra? Deja, bet neretai gydytojams tiesiog gaila savo laiko ir nervų pradėti aiškinti žmogui, kad jis galbūt turi priklausomybę vaistams. Tuo tarpu elektroninis receptas iš karto leistų matyti reikalingą informaciją apie pacientą, ankstesnį jo gydymą ir paskirtus medikamentus.

Dėl to Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija kreipėsi į Vyriausybę, jog kuo skubiau būtų sukurta elektroninio recepto sistema ir sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėtų vaistų ir maisto papildų atskyrimo, maisto papildų įtraukimo į kontrolės sąrašus ir pardavimo sąlygų klausimus. Maisto papildai turi būti griežtai atskirti nuo vaistinių preparatų ir pardavinėjami atskiruose vaistinių skyriuose ar maisto prekių parduotuvėse.

Taip pat prašome, jog Vyriausybė įpareigotų Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijas su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu paruošti informacinę medžiagą, kad atėjus Rugsėjo 1-ajai, kai vaikams ir paaugliams vėl prasideda neramus laikotarpis dėl kontrolinių ir atsiskaitymų, didelių krūvių ir pan., atkreiptume dėmesį ir bent iš dalies užbėgtume problemai už akių.

Galų gale ketiname kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl vaikų balsų naudojimo vaistų reklamose.

Vis dėlto labiausiai šioje situacijoje padėtų didesnis visuomenės sąmoningumas. Reikia suvokti, jog ESPAD tyrimas signalizuoja apie galimas rimtas pasekmes ateityje, todėl privalome į tai atkreipti didesnį dėmesį ir elgtis atsakingiau. Atsiminkime seną tiesą – saugių vaistų apskritai nėra, nesvarbu, ar jie būtų išrašomi su receptu, ar be, ir dažnai tik dozė lemia, ar vaistas padės, ar pakenks.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė,
Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė