Remiantis 2011 m. atlikto ESPAD (Alkoholio ir kitų
narkotikų vartojimo tyrimo Europos mokyklose) duomenimis, matome, kad Lietuvoje
13 procentų paauglių bent kartą gyvenime vartojo legalias psichoaktyviąsias
medžiagas, būtent – raminamuosius arba migdomuosius vaistus, nepaskyrus
gydytojui.
Kad galėtume suvokti tikrąją šio skaičiaus prasmę,
užtenka pasakyti, kad jis pakelia mus iki trečiosios vietos Europoje pagal jų vartojimą.
Atsiliekame tik nuo kaimynės Lenkijos (15 proc.) ir Monako (14 proc.), kai tuo
tarpu ESPAD vidurkis Europoje apskritai tėra 6 proc. 34 proc. ESPAD tyrime
dalyvavusių vaikų ir paauglių (trečdalis viso Lietuvos jaunimo) atsakė, jog
panorėję be gydytojo recepto lengvai arba labai lengvai įsigytų šių vaistų.
Tarp jų net 41 proc. mergaičių ir 26 proc. berniukų.
Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiai nestebina
Nepaisant tokios šokiruojančios statistikos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovų nuomone, šio tyrimo duomenys nereprezentatyvūs: galbūt anketos klausimai suformuluoti netinkamai, gal vaikai jų nesuprato ar melavo atsakinėdami. Taigi ministerija čia per daug problemų neįžvelgia ir ne per labiausiai stebisi du kartus didesniu ESPAD procentu. Jų nuomone, vaikai receptinių raminamųjų ar migdomųjų vaistų veikiausiai randa gausiose tėvų vaistinėlėse.
Tuomet kaip yra iš tikrųjų: ar Lietuvos vaikai ir
paaugliai tikrai tiek daug vartoja psichotropinių medžiagų, ar įsivėlė kokia
nors klaida ir kaip į ją reaguoti? Būtent tai stengėmės sužinoti susitikę su
sveikatos srities specialistais Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos
komisijos posėdžio metu.
Vaistiniais preparatais piktnaudžiaujame
Dėl tokios susiklosčiusios situacijos galime mesti
bent pora akmenų į savo daržą – lietuvių požiūris į psichotropinius preparatus
neatsakingas. Apklausos rodo, kad dažniausiai žmonės, kuriuos kankina nerimas,
nemiga ar kitos psichologinės bėdos, pagalbos kreipiasi į vaistininkus, o ne į
psichologus. Netinkamai gydant gali išsivystyti priklausomybė tokiems
preparatams.
Tiriant piktnaudžiavimą vaistiniais preparatais,
nustatyta, kad Lietuvos gyventojai piktnaudžiauja nereceptiniais vaistais,
pavyzdžiui, „širdies lašais“, „Zet hipnotikais“ ir kitais raminamaisiais bei
migdomaisiais vaistais ir maisto papildais.
Kaip per Seime vykusį Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdį akcentavo Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras, nereceptiniai vaistai ir preparatai yra tiksinti bomba, dėl kurių veikiausiai turėsime dar didesnių bėdų nei kada esame turėję. Juolab kad dažnai vaistai įsigyjami vadovaujantis reklama per televiziją ar internetą, kada gana dažnai pateikiama klaidinga ar netiksli informacija, kurią žmonės neretai priima už gryną pinigą. Tikriausiai nereikia kartoti, jog būtina būti atsargius ir netikėti viskuo, kas apie vaistus skelbiama viešai.
Kita didelė problema – nelegaliai ir kiekvienam
prieinamose vietose parduodami vaistai. „Užtenka užsukti į turgų, kad
suprasčiau, jog dar 20 metų darbo turėsiu, – ironizavo R. Badaras. – Baltas
vagonėlis, pilnas visko, ko tik širdis ar kiti organai geidžia, o Kalvarijų
turguje yra net ištisa tokių pardavėjų juosta.“
Kol kas tėvai ne iki galo įvertina tokios situacijos
pavojų. Kalbame apie augančią kartą, kurios bėdos neišvengiamai atsilieps visai
valstybei. Todėl tėvai turėtų būti ypač budrūs ir elgtis atsakingai, savo ir
savo atžalų labui.
Reikalavimus vaistų reklamai būtina griežtinti
Kad legalių psichoaktyvių medžiagų vartojimo
problemos negalima palikti savieigai, regis, aišku. Bet tokio supratimo neužtenka.
Būtina įtvirtinti griežtesnę tokių preparatų reklamos kontrolę. Pirmiausia –
elektroninės jų prekybos.
Kitas žingsnis – elektroninės sistemos
(„e–sveikatos“) greitesnis diegimas. Jeigu šį projektą galų gale pavyktų
įgyvendinti, tai turėtų sumažinti raminamųjų ir migdomųjų preparatų
cirkuliaciją. Vieša paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai ateina pacientas pas
vieną gydytoją ir jam yra išrašomi atitinkami vaistai, o netrukus patraukia pas
kitą su tokiu pat prašymu. Ir gydytojai tokių vaistų dažnai išrašo net tada,
kai įtaria, jog pacientas turi nuo jų priklausomybę. Kodėl taip yra? Deja, bet
neretai gydytojams tiesiog gaila savo laiko ir nervų pradėti aiškinti žmogui,
kad jis galbūt turi priklausomybę vaistams. Tuo tarpu elektroninis receptas iš
karto leistų matyti reikalingą informaciją apie pacientą, ankstesnį jo gydymą
ir paskirtus medikamentus.
Dėl to Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos
komisija kreipėsi į Vyriausybę, jog kuo skubiau būtų sukurta elektroninio
recepto sistema ir sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėtų vaistų ir maisto
papildų atskyrimo, maisto papildų įtraukimo į kontrolės sąrašus ir pardavimo
sąlygų klausimus. Maisto papildai turi būti griežtai atskirti nuo vaistinių
preparatų ir pardavinėjami atskiruose vaistinių skyriuose ar maisto prekių
parduotuvėse.
Taip pat prašome, jog Vyriausybė įpareigotų
Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos
ministerijas su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu paruošti
informacinę medžiagą, kad atėjus Rugsėjo 1-ajai, kai vaikams ir paaugliams vėl
prasideda neramus laikotarpis dėl kontrolinių ir atsiskaitymų, didelių krūvių
ir pan., atkreiptume dėmesį ir bent iš dalies užbėgtume problemai už akių.
Galų gale ketiname kreiptis į Žurnalistų etikos
inspektoriaus tarnybą ir į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl
vaikų balsų naudojimo vaistų reklamose.
Vis dėlto labiausiai šioje situacijoje padėtų
didesnis visuomenės sąmoningumas. Reikia suvokti, jog ESPAD tyrimas
signalizuoja apie galimas rimtas pasekmes ateityje, todėl privalome į tai
atkreipti didesnį dėmesį ir elgtis atsakingiau. Atsiminkime seną tiesą – saugių
vaistų apskritai nėra, nesvarbu, ar jie būtų išrašomi su receptu, ar be, ir
dažnai tik dozė lemia, ar vaistas padės, ar pakenks.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
frakcijos narė,
Narkomanijos ir
alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė
