Vaikai susimušė ar pasišaipė iš
bendraamžio. Prie panašių vaizdų ir faktų esame pripratę,
dažnai numojame ranka – ai, čia tik vaikai, susitaikys. Neseniai
atliktų tyrimų rezultatai atskleidė kitokią tiesą ir patvirtino
nuomonę, jog abejingumas gali nuvesti pražūtingu keliu:
pagrindinės socialinių ir priklausomybių ligų plitimo priežastys
yra negirdėjau, nemačiau, nežinojau.
Paskutiniai laiptai – narkomanija ir AIDS
Šią savaitę minime Tarptautinę kovos su narkomanija ir
narkotikų kontrabanda dieną. Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo
prevencijos komisija organizuoja jai skirtus renginius. Vieno jų
metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius
Čaplinskas pristatė savo knygą „Atsako į AIDS ir narkomaniją
kontroversijos“ apie Lietuvos ir kitų šalių patirtis bei
naujausius tyrimus, autoriai Kęstutis Dvareckas ir Andrius Navickas
skaitytojų teismui atidavė savo kūrinį – knygą „Sutemos
tirščiausios prieš aušrą“, kurioje analizuojamos
priklausomybės ir sveikimo kelio subtilybės.
Komisijos nariai vyks susipažinti su Vilniaus regiono pataisos inspekcijos metų darbo programomis, taikomomis nepilnamečiams ir priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, lankysimės ŽIV/AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijoje DEMETRA. Tai parlamentinės kontrolės klausimai, tačiau tokie susitikimai yra ne mažiau reikalingi nei įstatymai, kurie užtikrina narkotikų ir alkoholio vartojimo prevenciją, skatina rinktis gyvenimą, o ne lėtą mirtį, atnešamą priklausomybių.
Patirtis sako, jog pavieniais darbais neįmanoma sutramdyti
šiuolaikinio gyvenimo epidemijų – alkoholizmo, narkotikų, AIDS
plitimo. Todėl labai svarbios yra institucijų bendradarbiavimo ir
kiekvieno mūsų pastangos.
Sugrįšiu prie pradžioje minėtų vaikų patyčių. Norint
įveikti ligą, reikia žinoti jos sukėlėją. Norint sumažinti
narkomanijos plitimą, reikia žinoti, kur yra šios epidemijos
pradžia. Tyrimų rezultatai rodo, jog pirmoji priežastis, stumianti
vaikus ir paauglius narkotikų vartojimo link, yra peštynės ir
patyčios. Antras laiptas kelyje į priklausomybę narkotikams ir
AIDS, yra rūkymas, lipant toliau – vandalizmas, alkoholio
vartojimas, vagystės, išsisukinėjimas, pasigėrimas, muštynes,
narkotikai. Aukščiausiame laiptelyje – AIDS.
Treti Europoje
Per dvejus metus Lietuvoje narkotikų vartojimas nedidėjo – tai
gera žinia. Tačiau yra kita problema – vaikai ir paaugliai randa
būdų svaigintis legaliomis priklausomybę sukeliančiomis ir
destruktyviai veikiančiomis organizmą medžiagomis, tai yra –
raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais.
Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tyrimas Europos mokyklose
(ESPAD 2011) parodė, jog bent vieną kartą per gyvenimą 13 proc.
Lietuvos paauglių vartojo legalias psichoaktyviąsias medžiagas
raminamuosius ar migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus. Esame
trečioje vietoje po Lenkijos (15 proc.) ir Monako (14 proc.). ir
dvigubai viršijame ESPAD vidurkį (6 proc.).
ESPAD‘o tyrimas išryškino alkoholio prieinamumo nepilnamečiams
problemą. 43 proc. mokinių per pastarąsias 30 d. nurodė pirkę
kokio nors alkoholio savo reikmėms parduotuvėje (ESPAD vidurkis 37
proc.). Beje, vaikai vartoja ne vien medikamentus, bet ir laisvai
įsigyjamus, sveikatai kenksmingus spiritinius kosmetinius gaminius,
burnos skalavimo skysčius, juos gerdami. Seime pateikta įstatymo
pataisa, kuri reglamentuos ir kontroliuos šių gaminių prieinamumą
vaikams ir paaugliams.
Tėvai ir mokytojai – visi kartu turime kalbėtis su vaikais,
aiškinti apie šių gaminių daromą žalą sveikatai juos geriant.
Pacituosiu dr. Sauliaus Čaplinsko žodžius: „Lytinio ugdymo
srityje mes svarbiausią vaidmenį skiriame doroviniam vertinimui,
formuodami sveikų lytinių santykių idėją. Tačiau spręsdami
narkotikų problemą, nekalbame apie dorovinę poziciją. Polinkis
vartoti narkotikus yra perdėm žalingas socialiniu požiūriu, kad
jį toliau traktuotume kaip grynai asmeninio apsisprendimo reikalą.“
Ko reikia profesionaliai pagalbai?
Pastebiu, jog yra baimė pripažinti problemą. Moksleivių
parlamentas ragina kalbėti apie šias problemas ir pripažinti, kad
yra mokinių, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių
medžiagų, bet dėl baimės būti pasmerktam, nesuprastam slepia
savo problemą. Jeigu laiku išgirstume, matytume ir žinotume,
kaip jaučiasi mūsų vaikai, jau pirmame laiptelyje galima būtų
sustabdyti jaunų žmonių tragedijas. Nukreipiant juos kitu keliu –
supratimo bei situacijos keitimo.
Įgyvendinant Seimo nutarimą „Dėl metadono naudojimo
teisėtumo“, liepos 5 d. Vyriausybei bus pateikta Bendros
priklausomybės ligų prevencijos gydymo, reabilitacijos ir
reintegracijos paslaugų sistemos koncepcija ir nuo liepos 1 d.
pradės veikti asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sveikatos
sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, informacinė
sistema. Tačiau be mūsų visų pastangų ir aktyvaus bendruomenių,
savivaldybių ir mokyklų vaiko gerovės komisijų aktyvaus
dalyvavimo, nepasieksime laukiamų rezultatų.
Tiesa, yra vienas darbas, kuris kol kas nepajudėjo iš vietos –
tai respublikinio mokslinio metodinio centro, kuris ruoštų
specialistus, teikiančius priklausomybės ligomis sergantiems
vaikams ir jaunimui ankstyvosios diagnostikos, gydymo, reabilitacijos
ir socialinės reintegracijos paslaugas, steigimas. Tikiuosi, kad ir
šis sumanymas bus įgyvendintas, nes be minėtos sutelktos
profesionalios pagalbos neišsiversime.
Ne vienos dienos, o nuolatinės pastangos
Lietuvoje jau turime parengtų puikių metodikų darbui su rizikos
grupės asmenimis. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba yra
parengusi metodiką ir išleidusi metodinį leidinį „Gali
pasitikėti savimi“, kurios pagalba skatinamas rizikos grupių
jaunimo užimtumas ir įtraukimas į darbo rinką. Šis projektas
leido sukurti ir išbandyti unikalią jaunimo įtraukimo į darbo
rinką metodiką, tad sėkmingai gali būti įtraukta į 2013 metų
narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos priemonių planus.
Yra ir kitokių pavyzdžių. Pagėgių savivaldybės socialinių
paslaugų centro įgyvendintas projektas „Socialinės rizikos ir
socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo
rinką“, kurios metu parengta metodika liko gulėti stalčiuje,
nors jos pagrindinis tikslas buvo padidinti socialinės rizikos šeimų
integraciją į darbo rinką, užkirsti jaunesnių šeimų narių
priklausomo elgesio formavimąsi, panaudojant psichologinį,
socialinį konsultavimą ir profesinį mokymą bei padidinti
socialinių darbuotojų kompetenciją dirbant su socialinės rizikos
šeimomis.
Nors Lietuvoje yra daug puikiai parengtų metodikų, tačiau jos
nėra adaptuotos Lietuvos populiacijai, nėra registruotos
neformaliojo švietimo programų registre, nes registras buvo
panaikintas.
Labai svarbu jau dabar sudaryti darbo grupę ir peržiūrėti
visas respublikoje sukurtas metodikas, jas įvertinti, atnaujinti,
adaptuoti Lietuvos situacijai. Turi vėl pradėti Lietuvoje veikti
neformaliojo švietimo programų registras. Būtina sukurti
kompiuterinę asmenybės bruožų testavimo sistemą, pradėti teikti
socialinės reabilitacijos paslaugas. Tokios paslaugos sudaro
galimybę asmenims, siekiantiems suformuoti arba atkurti jų
socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius, padėti įsigyti
išsilavinimą, užtikrinti galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime
bei darbo rinkoje. Socialinės reabilitacijos paslaugas Darbo biržos
turėtų „pirkti“ ar patikėti vykdyti nevyriausybinėms
organizacijoms, turinčioms didelę patirtį šioje srityje.
Tačiau kad ir kokias tobulas metodikas išrastumėm, išmintingus
įstatymus priimtumėm, jiems efektyviai veikti būtinas ir
visuomenės ryžtas apsaugoti nuo pirmo žingsnio priklausomybės
link vaikus, paauglius. Niekas nenuneigs, jog visuomenės reakcija
šiandien yra vienas stipriausių žmonių elgesio veiksnys.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų frakcijos narė,
Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos
komisijos pirmininkė