Gruodžio 15 d., antradienį, 9.15 val. Seimo Vitražo galerijoje bus pristatytos parodos, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Birutės Nedzinskienės 60-osioms ir Petro Poškaus 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Prisiminimais apie signatarus B. Nedzinskienę ir P. Poškų pasidalys Nepriklausomybės Akto signatarai Nikolajus Medvedevas ir Birutė Valionytė.
Birutė Nedzinskienė – 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė. Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą B. Nedzinskienė kaip Sąjūdžio kandidatė išrinkta Kauno Petrašiūnų rinkimų apygardoje Nr. 23. Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime B. Nedzinskienė dirbo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje (nuo 1990 m. kovo 14 d.), o nuo 1991 m. lapkričio 26 d. – nuolatinėje Ekonomikos komisijoje. 1990 m. balandžio 30 d. paskirta į Valstybinę komisiją priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti, nuo 1991 m. sausio 31 d. buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo antrosios sesijos posėdžių balsų skaičiavimo komisijos narė. Priklausė Sąjūdžio jungtinei frakcijai, o nuo 1992 m. sausio 22 d. – Tautos pažangos frakcijai. 1992 m. vasario 5 d. paskirta į Laikinąją komisiją Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti. Įtemptomis 1991 m. sausio dienomis išryškėjo signatarės drąsa ir šaltakraujiškumas. Sausio 8 d. „jedinstvininkams“ bandant šturmuoti Seimo rūmus, ji išėjo pro fasadines duris ir kreipėsi į minią, taip apramindama įsisiautėjusius užpuolikus.
B. Nedzinskienė mirė 1994 m. rugpjūčio 24 d. Palaidota Kaune, Žemųjų Kaniūkų kapinėse. 2005 m. (po mirties) buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordinu.
Parodoje, skirtoje signatarės B. Nedzinskienės 60-osioms gimimo metinėms paminėti, eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos Respublikos Seimo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų, Birutės Nedzinskienės šeimos archyvo, fotografų Romualdo Damulio, Jono Juknevičiaus, Pauliaus Lileikio, Andriaus Petrulevičiaus archyvų.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Poškus gimė 1935 m. gruodžio 15 d. Varėnos rajone, Užumelnyčio kaime, Liudvikos Puodytės ir Igno Poškaus šeimoje. 1950 m. baigė Senosios Varėnos progimnaziją ir įstojo mokytis į Vilniaus žemės ūkio technikumą, kurį baigė 1954 m. Mokslo metai Vilniuje buvo patys vargingiausi jo gyvenime, nes mirus tėvui reikėjo pragyventi vien iš stipendijos. Baigęs Vilniaus žemės ūkio technikumą, P. Poškus buvo paskirtas dirbti Širvintų rajono Pusnės kolūkio agronomu, o po keleto darbo dienų – šio kolūkio pirmininku. Į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Petras Poškus išrinktas 1990 m. vasario 24 d. Pabiržės rinkimų apygardoje Nr. 96 (Biržų r.). Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime dirbo Agrarinėje komisijoje (nuo 1990 m. kovo 20 d.). Sprendžiant agrarinės reformos klausimus, P. Poškus visada ieškojo kompromiso tarp kairės ir dešinės. Laikėsi nepriklausomos pozicijos ir kitais bendrosios politikos klausimais. 1992–2000 m. P. Poškus vadovavo Lietuvos aludarių asociacijai, buvo šios asociacijos prezidentas, buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, „Ūkininko“ žurnalo redkolegijos narys, Biržų rajono Butautų dvaro alaus muziejaus direktorius, Lietuvos kultūros fondo Biržų rajono skyriaus narys, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ Biržų rajono tarybos pirmininko pavaduotojas. 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Mirė 2004 m. sausio 5 d. po sunkios ligos. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Parodoje, skirtoje signataro P. Poškaus 80-osioms gimimo metinėms paminėti, eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos Respublikos Seimo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų, Petro Poškaus, Boliaus Poškaus šeimos archyvų, Birutės Valionytės asmeninio fondo, fotografo Aleksandro Juozapaičio archyvų.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
