Dalinuosi straipsnius "Signatarus pagerbia netradiciškai" esančiu "Lietuvos žiniose" apie mano globojamą iniciatyvą pagerbti ir prisiminti 1918 m. ir 1949 m. Lietuvos nepriklausomybės aktų signatarus.
"Signatarus pagerbia netradiciškai
Gruodžio mėnesį švenčiami 1918-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Prano Dovydaičio ir 1949-ųjų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracijos signataro Leonardo Grigonio-Užpalio gimtadieniai. Prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo reikšmingai prisidėjusius vyrus, kaip ir dar 26 jų kolegas, atminti bei pagerbti sumanė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai.
„Iki 2018-ųjų, kai minėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto šimtmetį, norime prisiminti visus, kurių pasiryžimas, nuostatos ir drąsa buvo itin reikšmingi mūsų šalies valstybingumui. Tuomet aktą pasirašė 20 asmenų. 1949 metais pasirašyto dokumento autoriai – aštuoni signatarai“, – sakė pagerbimo renginių globėja Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Svarbu pažinti signatarus
Parlamentarės teigimu, metus truksianti iniciatyva pradėta lapkričio mėnesį, kai minėti taip pat dviejų signatarų gimtadieniai. Sausį, vasarį ir kovą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos organizuotuose renginiuose bus pagerbiama po keturis iškilius asmenis.
Kaip pabrėžė V. V. Margevičienė, kiekvieno signataro biografija yra tikrai reikšminga ir ypatinga. Kad galima būtų kiek įmanoma geriau susipažinti su pagerbiamu asmeniu, skaityti pranešimus kviečiami istorikai, rezistentai, giminaičiai. „Per atminimo vakarus tikrai daug sužinome. Suprantama, kad viską papasakoti apie signatarą per kelias valandas neįmanoma, bet prisiliesti prie iškiliausių kiekvienos biografijos faktų būtina. Turime žinoti svarbius mūsų šalies istorijos fragmentus“, – tvirtino Seimo narė.
Pirmas gimnazijos vadovas
Į signataro P. Dovydaičio (1886–1942) atminimo vakarą pakviesti ir seniausios Kauno apskrityje lietuviškos gimnazijos, pavadintos „Aušros“ vardu ir šįmet švenčiančios šimtmetį, mokiniai. „Ir tai – ne atsitiktinumas. Būtent šios gimnazijos pirmuoju direktoriumi buvo vienas iš gruodį mūsų pagerbiamų signatarų“, – sakė V. V. Margevičienė.
P. Dovydaitis – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs ministras pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas. „Vokiečių okupacijos metais gimnaziją norėta „suvokietinti“, bet P. Dovydaitis tam griežtai priešinosi, todėl 1917 metais iš pareigų buvo laikinai atleistas“, – istorinius faktus prisiminė „Aušros“ gimnazijos istorijos mokytoja Elena Vitkauskienė.
P. Dovydaičio sūnėnas Stasys Dovydaitis pasakojo, kad jų giminei būdingi du bruožai – meilė tėvynei ir nepalankumas alkoholiui. „Ir mano meilės tėvynei niekas nesunaikino“, – sakė S. Dovydaitis. Dėdė jam visada būvo dalykiškumo, savitvardos bei patriotizmo pavyzdys. „Kartą paklausiau, ką jis daro, kai susinervina. Dėdė atsakė nieko nedarąs... penkiolika minučių. O tada jau žinąs, kaip elgtis“, – kalbėjo vyriškis.
Vytauto Didžiojo universiteto istorijos specialybės studentas Vytautas Jurkus pasakojo, kad P. Dovydaitis buvo vienas aktyviausių Pirmosios Lietuvos Respublikos visuomenininkų. Kuriant Lietuvos krikščionių darbininkų sąjungą (LKDS) ypač svarbi buvo jo asmenybė. Per palyginti trumpą laiką jis realiai ėmė rūpintis darbininkijos veikla, organizavo sistemingą ir kokybišką jos narių švietimą. Organizacija P. Dovydaičio dėka tapo įtakinga Lietuvos jėga ne tik tarp darbininkų. Ji atkreipė intelektualų dėmesį į darbininkų padėtį ir tuo siekė mažinti socialinę atskirtį.
P. Dovydaičio vadovaujama organizacija akivaizdžiai ėmė augti ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. LKDS viešai teikė konkrečius siūlymus Vyriausybei, kaip gerinti darbininkų gyvenimo sąlygas, stiprinti jų įtaką visuomenės gyvenimui. Būdamas Ateitininkų federacijos įkūrėju, o 1921–1927 metais eidamas jos pirmininko pareigas P. Dovydaitis įtraukė studentus ateitininkus į LKDS veiklą, darė jiems didelę įtaką.
Iškilios biografijos
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. Darius Juodis, skaitydamas pranešimą „Partizanas L. Grigonis-Užpalis“, teigė, jog jo pristatomas asmuo buvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo narys, 1949 metų LLKS tarybos deklaracijos signataras, Prisikėlimo apygardos partizanų vadas.
1944 metais, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, L. Grigonis (1908–1950) pasitraukė į Šiaulių apskritį, kur įsiliejo į partizaninį judėjimą. Tapo Šiaulių-Radviliškio apylinkėse veikusios Vytauto Didžiojo rinktinės štabo viršininku, vėliau – Prisikėlimo apygardos vadu. L. Grigonio bunkeryje, įrengtame Minaičių kaime po Stasio Mikniaus klėtimi, 1949-ųjų vasarį įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Jo metu pasirašyta deklaracija, kuria patvirtinta, kad galutinis partizanų kovos tikslas – Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimas, Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio organizacija pavadinta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu, patvirtintas jos statutas. L. Grigonis prisidėjo rengiant LLKS politinę deklaraciją, statutą.
1950 metų gegužės 30 dieną LLKS tarybos prezidiumo pirmininko aktu L. Grigoniui suteiktas partizanų pulkininko leitenanto laipsnis.
„Kiekvieno signataro biografija – iškili ir parodanti, kiek jiems, kovojusiems už Lietuvos laisvę, buvo svarbūs idealai ir šalies nepriklausomybė“, – sakė atminimo vakarų organizatoriai".
Šaltinis: "Lietuvos žinios".
