Komiteto narių posėdžių lankomumas
II. Komiteto veiklos kiekybinė charakteristika
I. Ataskaitinio laikotarpio komiteto veiklos bendroji informacija
Seimo pavedimai Komitetui ir įstatymai, kurie buvo priimti VI sesijoje
Komiteto darbo krūvio palyginimą su kitais Seimo komitetais pagal priskirtus svarstyti teisės aktus galima pamatyti 4 -7 lentelėse.
Pavedimai komitetams
Pavedimai komitetams (pagrindiniu ir papildomu)
Pavedimai papildomam komitetui
Kaip matome iš pavedimų komitetams duomenų Komitetas užima trečią vietą pagal pavedimus ir pirmą pagal pavedimus papildomam komitetui ir septintą pagal pavedimus pagrindiniam komitetui.
3. Parlamentinė kontrolė
2015-03-25 išklausė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko informaciją apie Savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus.
2015-04-15 išklausė Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų informaciją „Dėl įgyvendinančiųjų institucijų veiklos 2014-2020 metais“.
Komitetas pažymėjo, kad, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“ nuostatos dėl pavedimo atlikti įgyvendinančiųjų institucijų funkcijas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, iš esmės atitinka su Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų reikalavimus, tačiau galimai nėra pilnai suderintos su Lietuvos nacionalinės teisės aktų nuostatomis, nustatančiomis viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tvarką (Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas subjektų, kuriems Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES teisės aktais, nustatančiais ES finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, konkrečiai, tai - valstybės institucijos ir įstaigos, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė).
Komitetas pasiūlė Vyriausybei išanalizuoti sprendimus, kuriais UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ yra priskirtos įgyvendinančiųjų institucijų funkcijos, ir įvertinti šių sprendimų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tvarką, ir, reikalui esant, parengti ir priimti reikalingus teisės aktų pakeitimus.
Komitetas savo sprendimu pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nevienodai atskleidžia viešojo administravimo sampratą subjektų, kurie gali vykdyti viešojo administravimo veiklą, aspektu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Viešojo administravimo įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo yra neišsamus (stokojama nuostatų dėl to, kas ir kaip viešojo administravimo funkcijas atlieka valstybės / savivaldybės įmonėje ar viešojoje įstaigoje, pastariesiems subjektams kaip organizacijoms įstatymo nustatyta tvarka suteikus viešojo administravimo įgaliojimus) dėl ko atsiranda prielaidos viešojo administravimo veiklą vykdančių subjektų atžvilgiu taikyti nelygiateisiškas prievoles ir atsakomybę. Komitetas pasiūlė Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui Viešojo administravimo įstatymo ir, reikalui esant, kitų įstatymų, pakeitimo įstatymų projektus, kuriuose būtų nustatytas išsamus viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo teisinis reguliavimas, apimantis tiek viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tvarką organizacijos lygiu, tiek ir šių įgaliojimų suteikimo (priskyrimo) tvarką organizacijos viduje, apibrėžiant vidinių padalinių (pareigybių) statusą ir/ar jiems keliamus specifinius reikalavimus.
2015-04-22 išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 metų programos įgyvendinimo 2014 metais rezultatus ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto rekomendacijų įgyvendinimą.
Išklausęs informaciją komitetas priėmė protokolinį nutarimą ir pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: tikslinti Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 m. programos įgyvendinimo aprašo antrojo skyriaus nuostatą, nustatančią, kad ne mažiau kaip 1/3 vietos bendruomenės tarybos narių turi sudaryti seniūnaičiai, išbraukiant išlygą „jeigu toje teritorijoje yra pakankamas vietos bendruomenės gyventojų atstovų (seniūnaičių) skaičius“ bei kreiptis į savivaldybes dėl vis dar pasitaikančių problemų, susijusių su vietos bendruomenių tarybų veiklos viešumu ir viešinimu (informavimu apie šaukiamus tarybų posėdžius ir juose priimtus sprendimus) ir siūlant joms dėl to priimti reikalingus sprendimus.
2015-05-06 surengė išvažiuojamąjį posėdį į Žemės ūkio ministeriją ir diskutavo tema „Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybių bendradarbiavimas vykdant maisto produktų ir maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus“. Po diskusijų nutarta parengti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, sugriežtinančias reikalavimus maisto produktų tiekėjams ir maisto paslaugų teikėjams, numatant reikalavimą pateikti viešųjų pirkimų organizatoriams maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą, patvirtinimą, kad įmonėje įdiegta savikontrolės sistema, pažymą dėl nebuvimo Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąraše, uždrausti maitinimo paslaugų konkursuose dalyvauti įmonėms, ne kartą baustoms už grubius maisto kokybės reikalavimų pažeidimus. Taip pat nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl tarpinsitucinės darbo grupės, kuri parengtų kompleksinius siūlymus dėl maitinimo paslaugų vaikams kokybės užtikrinimo ir šių paslaugų teikimo priežiūros tobulinimo, sudarymo.
2015-05-13 surengė išvažiuojamąjį posėdį į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau VTEK) kur išklausė 2014 m. Komisijos veiklos ataskaitą. Vėliau 2015-05-20 posėdyje priėmė sprendimą ir pritarė VTEK 2014 m. veiklos ataskaitai bei 2015 m. veiklos prioritetams ir pasiūlė 2015 m. dėmesį ir pastangas prioritetiškai skirti prevencinėms interesų konfliktų ir korupcijos viešajame sektoriuje priemonėms ir jų taikymui, taip pat veiksmams, reikalingiems privačių interesų registrui įsteigti. Siekiant, kad diegiama e-deklaravimo sistema būtų maksimaliai veiksminga ir duotų didžiausią praktinę naudą, laiku teikti konkrečius siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl būtinų tam teisinių, administracinių ir finansinių išteklių. Atsižvelgiant į tai, kad po 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų pasikeitė didelė dalis savivaldybių tarybų narių ir merų, organizuoti aktyvią šviečiamąją (konsultacinio-metodinio pobūdžio) veiklą savivaldybių institucijose, teikti kvalifikuotą pagalbą po 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų suformuotoms naujoms savivaldybių etikos komisijoms, būti reiklesnei savivaldybių vadovams ir už privačias deklaracijas atsakingiems darbuotojams už jiems nustatytų pareigų tinkamą vykdymą, taip pat savivaldybių etikos komisijoms ir juos aptarnaujantiems darbuotojams už priimamų sprendimų įforminimo standarto laikymąsi. Taip pat pasiūlė teikti Komitetui pasiūlymus dėl reikalingų įstatymų nuostatų tobulinimo, siekiant: aiškiai ir išsamiai apibrėžti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų sąrašą, konkrečiau apibrėžti valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų galias kontrolės srityje, suteikiant jiems teises ne tik atlikti tyrimus, bet ir priimti sprendimus dėl pavaldžių asmenų elgesio atitikties įstatymo nuostatoms, nustatyti atsakomybę už Komisijos reikalaujamos informacijos, paaiškinimų, dokumentų, būtinų Komisijos funkcijoms vykdyti, nepateikimą, kitų teisėtų Komisijos reikalavimų nevykdymą ir aiškiai reglamentuoti savivaldybių tarybų narių viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdus.
2015-06-17 išklausė informaciją apie vieno langelio principo taikymą aptarnaujant asmenis, ir vykdant Komiteto ankstesnės parlamentinės kontrolės reikalavimus dėl vieno langelio principo taikymo, nagrinėjant piliečių prašymus ir skundus Pasvalio rajono savivaldybėje bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba). Išklausęs informaciją Komitetas konstatavo, kad Pasvalio rajono savivaldybėje ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje įdiegta decentralizuota asmenų aptarnavimo forma, kas sudaro palankias sąlygas administracines paslaugas ir išsamią informaciją besikreipiantiems asmenims gauti, tiesiogiai konsultuojantis tiek su vieno langelio tarnybos darbuotoju, tiek ir su atitinkamos srities specialistais (Pasvalio rajono savivaldybėje) arba arčiausiai jų gyvenamosios vietos (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje). Pasvalio rajono savivaldybėje ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, asmenų aptarnavimas, jų prašymų ir skundų nagrinėjimas yra organizuojamas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, taip pat šių institucijų vadovų priimtais vidiniais teisės aktais, kas atitinka nustatytus reikalavimus dėl šios veiklos teisinio reglamentavimo. Pasvalio rajono savivaldybėje ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje darbuotojai, kuriems pavesta vykdyti asmenų aptarnavimo funkcijas, dirba tinkamai (Pasvalio rajono savivaldybėje dėl vieno langelio tarnybos darbuotojo veiklos 2013-2015 metais aptarnaujant asmenis, skundų negauta, jo metinė veikla vertinta labai gerai ir jam taikytos skatinimo priemonės; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje 2013-2015 metais dėl asmenų aptarnavimo funkcijas atlikusių darbuotojų veiklos buvo gauti tik 7 skundai, kuriuos išnagrinėjus, drausminių nuobaudų nebuvo skirta). Pasvalio rajono savivaldybėje ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje buvo vykdomi kasmetiniai asmenų aptarnavimo kokybės vertinimai, asmenims sudaryta galimybė apie aptarnavimo kokybę pildyti anonimines apklausų anketas, vėliau gauti apklausų rezultatai buvo viešai skelbiami įstaigų interneto svetainėse. Visgi, abiejose įstaigose, organizuojant kasmetinius asmenų aptarnavimo kokybės vertinimus, akivaizdžiai trūksta išsamesnio ir objektyvesnio (nešališkesnio) asmenų aptarnavimo funkcijas vykdančių darbuotojų veiklos vertinimo, kurį galėtų atlikti atsakingos valstybės institucijos ar įstaigos: Vidaus reikalų ministerija, vertinant Pasvalio rajono ir kitų savivaldybių veiklą, atsakinga ministerija, vertinant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir kitas tokiai ministerijai pavaldžias įstaigas). Komitetas pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai kasmet pasirinktinai atlikti 5-10 savivaldybių veiklos, aptarnaujant asmenis vieno langelio principu, kokybės tyrimą, naudojant tokius kriterijus, kaip a) kaip reaguota į asmens prašymą (formaliai ar konkrečiai), b) per kiek laiko suteikta administracinė paslauga; c) kaip įstaiga surinko reikiamus dokumentus (ar greitai ir ar tiek, kiek reikia normaliam atsakymui), d) kokios gyventojų skundų rūšys dėl jų aptarnavimo ir kt.) bei tyrimo rezultatus teikti savivaldybėms, kuriuose buvo atliktas tyrimas, taip pat Vyriausybei ir komitetui. Pasiūlyta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai ieškoti galimybių į asmenų aptarnavimo funkcijas vykdančią tarnybą skirti valstybės tarnautojus. Siekiant, kad būtų atspindėta tikroji besikreipiančiųjų asmenų nuomonė apie aptarnavimo kokybę, sudaryti tokiems asmenims sąlygas ir skatinti juos aktyviau reikšti savo nuomonę, bei siekiant, kad sumažėtų asmenų skundų dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir jos teritorinių padalinių priimamų sprendimų, sudaryti sąlygas asmenims (anonimiškai) pasisakyti dėl tarnybos priimamų sprendimų, juos vertinti ir daryti atitinkamas išvadas. Taip pat pasiūlyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kasmet pasirinktinai atlikti dalies įstaigų prie ministerijų veiklos, aptarnaujant asmenis vieno langelio principu, kokybės tyrimą ir nustatytu laiku informuoti komitetą.
2015-06-10 komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, prašydamas pateikti informaciją apie savivaldybėse veikiančių paplūdimių ir maudyklų skaičių, įrengtus ir veikiančius medicinos ir gelbėjimo punktus, maudyklų vandens kokybės stebėsenos vykdymą, paplūdimių maudyklų žymėjimą plūdurais ir pritaikymą vaikų poilsiui, problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės, vykdydamos jų teritorijoje esančių paplūdimių ir maudyklų priežiūrą, siūlomus problemų sprendimo būdus ir teisinio reglamentavimo tobulinimo poreikį. Išanalizavus pateiktą informaciją konstatuota, kad savivaldybių teritorijoje maudyklių būklė nėra gera ir pasiūlyta imtis priemonių situacijai pagerinti.
Komitetas, atsižvelgdamas į Utenos rajono savivaldybės mero A. Katino kreipimąsi ir vykdydamas parlamentinę kontrolę, svarstė būtinų pakeitimų teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą, susijusią su prekyba alkoholiu ir vartojimu. Iš Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punkto matyti, jog šia teisės norma yra nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų. Tačiau konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymas – turinys, pobūdis ir apimtis Alkoholio kontrolės įstatyme nėra atskleidžiamas.
Vykdant parlamentinę kontrolę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl savivaldybių nuomonės minėtu klausimu pateikimo.
Nuspręsta parengti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 1, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3060 siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, daromą žalą žmonių sveikatai ir viešajai tvarkai. Projekte patikslinta įstatyme vartojamą sąvoka „Stacionarinės prekybos įmonės ir stacionarinės viešojo maitinimo įmonės“, nustatytasi mažmeninės prekybos alkoholiu licencijos galiojimo terminas ir sugriežtinti reikalavimai prekybai alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo įstaigose nakties metu.
5. Renginiai
5.1. Surengta konferencijų, seminarų, diskusijų
2015-02-05 Komitetas kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) surengė konferenciją „Rinkimų geografija: nuo rinkimų elgsenos analizės iki būsimų rinkimų planavimo“, skirta Pasaulinei rinkimų dienai paminėti.
Konferencijos pranešėjai pasidalijo mokslinėmis įžvalgomis apie rinkimų istoriją, problematiką, moderniųjų technologijų taikymą, rinkimų rezultatų skelbimą, jų analizę bei panaudojimą būsimiems rinkimams organizuoti. Taip pat aptarė priemones, kurios pravers išsamiai ir įvairiapusiškai analizuojant rinkimų rezultatus, rengiant kandidatus susitikimams su rinkėjais, optimizuojant rinkimų apygardas.
Pranešimus konferencijoje skaitė Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojai ir studentai, Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto, UAB „Hnit-Baltic“ darbuotojai. Renginys buvo skirtas politinių partijų ir visuomeninių organizacijų atstovams, partijų, rinkimų komitetų iškeltiems ir išsikėlusiems kandidatams, savivaldybių rinkimų komisijų nariams, žurnalistams.
2015-03-25 Komitetas iškilmingai pasirašė dvimetę bendradarbiavimo sutartį su Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakultetu.
VVSK pirmininko Valentinas Bukausko ir MRU Politikos ir vadybos fakulteto dekano dr. Algirdo Monkevičiaus pasirašytoje sutartyje numatyta bendradarbiauti teisėkūros, teisės aktų projektų ekspertizės ir parlamentinės kontrolės, viešojo valdymo studijų, viešojo valdymo specialistų tęstinio mokymo ir jų kompetencijų tobulinimo, mokslinių tyrimų ir viešojo valdymo mokslo praktinio taikymo bei kitose šalių sutarimu sutartose veiklos srityse (pagal joms teisės aktais nustatytą kompetenciją).
Planuojama 2017 m. pavasarį įvertinti veiklos, pagal bendradarbiavimo sutartį, rezultatus ir, matant abipusę naudą bei tolimesnę perspektyvą, svarstyti galimybę pratęsti sutarties galiojimo terminą.
2015-04-01 Komitetas surengė susitikimą su Vyriausybės atstovais, kurio metu aptarė Vietos savivaldos įstatymo taikymo aktualijas, ypatingą dėmesį skiriant nuostatoms, reglamentuojančioms pirmuosius naujos kadencijos savivaldybių tarybų posėdžių organizavimą, administracijų direktorių ir kitų asmenų skirimą į pareigas, komitetų ir komisijų formavimą. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Ministro Pirmininko tarnybos atstovai.
2015-04-08 Komitetas surengė konferenciją „Regionai ir regionų plėtros politika Lietuvoje nuo 2020 metų“. Į konferenciją susirinko apie 70 dalyvių: valstybės ir savivaldybių institucijų, verslo asociacijų ir aukštųjų mokyklų atstovai. Šiuo renginiu siekta aptarti klausimus, kurie gali būti svarbūs Lietuvos nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemai, taip pat Europos Sąjungos Sanglaudos politikos įgyvendinimui nuo 2020 metų. Vienas iš svarbesnių klausimų, į kurį atsakymo ieškota – kokiame skaičiuje ir kokio dydžio regionuose tikslinga įgyvendinti Lietuvos nacionalinę regioninę politiką ir Europos Sąjungos Sanglaudos politiką ir ar šioms dviem santykinai skirtingų tikslų siekiančioms politikoms sudarytini Lietuvoje regionai sutaps ar bus skirtingi. Taip pat svarbu - kokios institucijos veiks tuose pačiuose/skirtinguose regionuose ir kokia kompetencija (atsakomybė) joms bus nustatyta.
Konferencijoje pranešimus skaitė ir diskutavo Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, Europos Sąjungos Parlamento narys Bronis Ropė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė Natalija Kazlauskienė (pasisakė kaip privatus ekspertas), Finansų ministerijos Europos sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Agnė Bagočiūtė, Vidaus reikalų viceministras Julius Morkūnas, Ūkio ministerijos viceministrė Rasa Noreikienė, Mykolo Romerio universiteto profesorius Kostas Žymantas Svetikas, Kauno technologijos universiteto profesorius Robertas Jucevičius, Lietuvos Pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys ir Telšių apskrities Regiono plėtros tarybos pirmininkas Antanas Černeckis.
Ši Komiteto organizuota konferencija parodė, kad dar nėra vieningo požiūrio į tai, kokie ir kiek regionų turėtų/galėtų būti sudaryta Lietuvos nacionalinei regioninei politikai formuoti ir įgyvendinti ir ES Sanglaudos politikai Lietuvoje įgyvendinti nuo 2020 metų. Visų dėmesys dar sutelktas į 2014-2020 metų laikotarpį. Tačiau be einamųjų darbų, būtina nepamiršti ir ateities perspektyvų. Dar yra laiko ieškant įvairių variantų ir geriausio varianto paieškoms.
2015-05-20 Komitetas kartu Seimo Europos informacijos biuru surengė „Europos savaitės 2015 m diskusiją „Vietos veiklos grupių miestuose steigimas(is) ir vietos plėtros strategijų rengimas“.
Diskusijos metu pristatyta bendruomenės inicijuojama vietos plėtra miestuose. Vidaus reikalų ministerijos atstovas kalbėjo apie 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, kurios vienas iš investicinių prioritetų yra bendruomenių inicijuojamų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas bei siekimas didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius, pristatytos vietos veiklos grupių steigimo ir vietos plėtros strategijų rengimą nustatančios Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės bei kaip rengiamos vietos plėtros strategijos.
Žemės ūkio ministerija pristatė Vietos veiklos grupių veiklos kaime gerąją patirtį ir finansavimo principus bei kalbėjo apie Leader metodo 2007-2013 metų naudą bei įtaką vietos veiklos grupėms įvairiuose Lietuvos regionuose.
Savivaldybių ir bendruomeninių organizacijų atstovai pasidalijo patirtimi apie vietos veiklos grupių steigimosi iššūkius bei kylančiais sunkumais steigiant vietos veiklos grupę savo krašte.
2015-06-03 Komitetas kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (Komisija) surengė konferenciją „Viešųjų interesų pirmenybės užtikrinimas savivaldybių veikloje“. Konferencijos tikslas buvo supažindinti naujos kadencijos savivaldybių tarybų narius su jiems keliamais tarnybinio skaidrumo, nešališkumo bei objektyvumo priimant sprendimus reikalavimais. Komisija savivaldybių valdovams bei kitiems šių institucijų atstovams pristatė savo veiklos praktiką tarnybinės etikos nuostatų kontrolės bei viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos srityse, aptarė gerąją valstybės ir savivaldos institucijų praktiką ir galimus būdus pasiekti dar didesnę pažangą. Renginyje ypatingas dėmesys buvo skirtas galimų tarnybinės etikos nuostatų pažeidimų prevencijai. Komisija pristatė naujai kuriamą draugišką vartotojams naudotis elektroninę privačių interesų deklaravimo sistemą (registrą), o savivaldybių vadovams bei etikos komisijoms - prevencinių priemonių planą, apimantį mokymus, vidinių teisės aktų tobulinimą, didesnę žinių apie tarnybinės etikos nuostatus sklaidą. Remiantis Komisijos patirtimi kalbėta ir apie jautriausias galimiems pažeidimams sritis vietos savivaldoje bei būdus – t.y. interesų konfliktų valdymo mechanizmus, padedančius jų išvengti ateityje.
6. Tarptautiniai ryšiai
6.1 Surengti vizitai
Pavasario sesijoje Komitetas vizitų nesurengė.
6.2 Priimta delegacijų
2015-03-30 Komiteto biuro darbuotojai susitiko su Kazachijos delegacija ir pristatė komiteto veiklą bei aptarė pagrindinius komiteto kuruojamus teisės aktus.
2015-05-29 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariais ir diskutavo tema „Valdžios decentralizacijos pavyzdys, regioninė plėtra, ES parama“. Susitikimas buvo sudėtinė dalis mokymų, kurie Seime organizuojami 2015 m. gegužės 27–29 d. ir yra skirti Ukrainos Parlamento narių delegacijai. Šie mokymai vykdomi drauge su Tarptautiniu Respublikonų Institutu.
2015-06-19 Komiteto biuro darbuotojai susitiko Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių padėjėjų delegacija pagal Tarptautinio Respublikonų Instituto (IRI) finansuojama tęstinių mokymų programą Rytų Kaimynystės šalių parlamentų nariams ir tarnautojams. Susitikimo metu aptarė valstybinių teritorinių administracinių vienetų struktūrą bei kitus klausimus.
2015-06-04 Komiteto nariai ir biuro darbuotojai susitiko su atstovais iš Moldavijos valstybinių institucijų ir aptarė svečiams aktualius klausimus apie vietos savivaldą ir valstybės tarnybą.
Ataskaitai pritarta 2015-09-16 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio protokolas Nr. 113-P-23.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
