Seimas baigė V (rudens) sesiją

Šiandien baigėsi Seimo eilinė V (rudens) sesija. Nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. surengti 45 plenariniai posėdžiai, jų metu priimta apie 360 įstatymų, 65 nutarimai, 5 kiti teisės aktai. 

Sesijoje daug dėmesio skirta Lietuvos prisijungimo prie euro zonos, krašto gynybos ir saugumo stiprinimo, finansų, socialinės atskirties mažinimo, ekonomikos, valstybės valdymo, energetikos, teisėtvarkos, aplinkos apsaugos, sveikatos, švietimo, mokslo ir kultūros ir kitiems klausimams. 

Seimas rudens sesijoje dėl euro įvedimo priėmė daugiau kaip 125 įstatymus, kuriuose litais nurodytas sumas perskaičiavo eurais. Priimti įstatymai leis nuo 2015 m. užtikrinti sklandų euro įvedimą ir efektyvų tolesnį teisės aktų nuostatų taikymą. 

Pagrindinis priimtas rudens sesijoje dokumentas – 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, kartu su juo patvirtinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai. 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisomis nuspręsta iki 2015 m. liepos 1 d. pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui. Nuo 2015 m. kovo 1 d. didės akcizai alui, vynui bei kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. 

Sprendžiant socialinius klausimus Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, nustatydamas, kad ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, visas laikino nedarbingumo dienas yra lygi 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio; patikslino Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą dėl išmokų mirus apdraustam asmeniui. Seimas nutarė nuo 2015 m. nustatyti vienodą piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir kompensacijų) teikimo modelį visose savivaldybėse. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu reglamentuota nauja paramos būstui išsinuomoti teikimo forma – nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija. Seimas taip pat leido rinkos kaina įsigyti savivaldybės būstus. Priimtomis Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisomis nuspręsta griežtinti atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ir darbuotojams ir tokiu būdu mažinti nelegalaus darbo mastą. 

Reaguodamas į kylančias išorės grėsmes Seimas nutarė sustiprinti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas įvedus karo padėtį. Priimtais pakeitimais nuspręsta karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu ginkluotosioms pajėgoms priskirti Vadovybės apsaugos departamentą ir Viešojo saugumo tarnybą. Seimas taip pat priėmė Kibernetinio saugumo įstatymą nustatydamas kibernetinio saugumo sistemos organizavimą, valdymas ir kontrolę; patvirtino Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statutą, Lietuvos kariams suteikė mandatą dalyvauti Šiaurės Atlanto Tarybos ir ES Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose 2015–2016 m. 

Rudens sesijoje, kaip įprasta, nemažas dėmesys skirtas sveikatos, švietimo, kultūros ir kitų klausimų svarstymui. 

Paskutinę rudens sesijos dieną parlamentarai Seimo kanclere paskyrė Daivą Raudonienę. 

Seimo statute nustatyta tvarka, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija trunka nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Aptarti ateities darbai ir planai

Šiandien Lietuvos politių kalinių ir tremtinių sąjungos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos vadovai kartu su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi ir jo komanda LR Seime aptarė ateities darbus bei planus. 

Gvidas Rutkauskas,
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas uždraudė nepilnamečiams parduoti elektronines cigaretes

Seimas, 70 parlamentarų balsavus už ir 2 susilaikius, priėmė Tabako kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2094(2), kuriuo į įstatymą perkeliamos visos Direktyvos 2014/40/ES nuostatos tiek, kiek jos reguliuoja elektronines cigaretes. 

Nustatyta, kad elektronine cigarete bus laikomas gaminys, kuris gali būti naudojamas garams, kuriuose yra nikotino, vartoti per kandiklį, arba bet kuri tokio gaminio sudedamoji dalis, įskaitant kapsulę, rezervuarą ir įtaisą be kapsulės ar rezervuaro. Elektroninės cigaretės gali būti vienkartinės arba užpildomos iš pildomosios talpyklos ir rezervuaro, arba daugkartinės su keičiamomis vienkartinėmis kapsulėmis. 

Priimtomis pataisomis reglamentuotas elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pardavimo ribojimas nepilnamečiams: uždrausta parduoti elektronines cigaretes ir pildomąsias talpyklas asmenims iki 18 metų. Asmenims iki 18 metų draudžiama rūkyti (vartoti) elektronines cigaretes ir turėti elektronines cigaretes ar pildomąsias talpyklas. Taip pat uždrausta nupirkti ar kitaip perduoti elektronines cigaretes ir pildomąsias talpyklas asmenims iki 18 metų. 

Įstatyme nustatyti elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų sudėties ir kokybės bendrieji reikalavimai, pagal kuriuos skystis, kuriame yra nikotino, galės būti pateikiamas rinkai tik tam skirtose pildomosiose talpyklose, kurių tūris yra ne didesnis kaip 10 ml, taip pat vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba vienkartinėse kapsulėse, kai kapsulių ar rezervuarų tūris ne didesnis kaip 2 ml, o nikotino turinčiame skystyje gali būti ne daugiau kaip 20 mg/ml nikotino. 

Gaminiai, kurie viršys šias ribines vertes, galės būti pateikiami rinkai tik tuo atveju, jei jie įstatymų numatyta tvarka bus registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre – tokiems gaminiams Tabako kontrolės įstatymo draudžiamosios nuostatos neturės būti taikomos. 

Priimtomis pataisomis nustatyta pranešimų apie elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pateikimo į rinką tvarka, pranešimų apie elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pardavimo tvarka, elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pripažinimo neatitinkančiais teisės aktuose nustatytų reikalavimų tvarka, įspėjimų apie žalą sveikatai nurodymo tvarka. 

Įstatyme įtvirtintos nuostatos, pagal kurias elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų išorinėje pakuotėje bus draudžiama pateikti tokius elementus, kurie skatins pirkti tabako gaminį ar jį vartoti sudarant klaidingą įspūdį apie jo savybes, poveikį sveikatai, riziką ar išsiskiriančias medžiagas; sudarys įspūdį, kad tam tikras tabako gaminys yra mažiau kenksmingas nei kiti, suteiks panašumo į maisto ar kosmetikos produktą ir kt. 

Elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų vienetiniuose pakeliuose ar bet kokioje išorinėje pakuotėje turės būti vienas iš Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų įspėjimų apie galimą žalą sveikatai. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas nepritarė siūlymui drausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose

Seimas nusprendė nepritarti siūlymui uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir lauke, šalia gyvenamųjų namų langų bei vaikų žaidimo aikštelių. Už siūlomas Tabako kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-1784(3) balsavo 32 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 33 parlamentarai. 

Šiuo metu Tabako kontrolės įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama: visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose; darbo vietose, esančiose uždarose patalpose (įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti); bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems; restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Savivaldybių tarybos taip pat turi teisę uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose.  

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo priimtos pataisos padės kovoti prieš nelegalią tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų prekybą turgavietėse

Seimas plenariniame posėdyje nusprendė turgavietes administruojantiems fiziniams asmenims, Lietuvoje įsteigtų juridinių asmenų vadovams, užsienio juridinių asmenų ir jų filialų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims nustatyti pareigą nedelsiant pranešti policijai, kad jų administruojamose turgavietėse Lietuvoje įsteigtas juridinis asmuo, ar užsienio juridinis asmuo, ar jų filialas, arba fizinis asmuo vykdo galimai neteisėtą veiklą – prekiauja, gabena ar laiko tabako gaminius ar alkoholinius gėrimus, neturėdamas licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ar alkoholiniais gėrimais. 

Priimtomis Tabako kontrolės ir Alkoholio kontrolės įstatymų pataisomis (projektai Nr. XIIP-2037(2), Nr. XIIP-2038(2) siekiama sumažinti neteisėtos prekybos tabako gaminiais ir alkoholiniais gėrimais turgavietėse apimtis ir sustiprinti turgavietėse vykdomos veiklos kontrolę. 

Seimas priimtomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis (projektas Nr. XIIP-2039(2) taip pat nutarė įtvirtinti administracinę atsakomybę už šių nuostatų nevykdymą. Turgavietę administruojančiam fiziniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens vadovui, užsienio juridinio asmens ar jo filialo vadovui už šios pareigos nevykdymą grės bauda nuo 289 iki 868 eurų. 

Priimtos naujos nuostatos įsigalios 2015 m. gegužės 1 d. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarsto:

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2551.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad seniūnas yra valstybės politikas, vadovaujantis seniūnijai, ir tiesiogiai renkamas savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Taip pat siūloma nustatyti reikalavimus kandidatui į seniūnus, seniūno įgaliojimų suteikimo ir nutraukimo pagrindus, reglamentuoti darbo užmokesčio nustatymą ir atostogų suteikimą.

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2015-03-02.      

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu: Seimo posėdžių sekretoriatas Lietuvos Respublikos Seimas Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius. El. paštas possek@lrs.lt. Faksas (8 5) 239 6279. Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060).

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius linki ramesnių metų pačia bendriausia – geopolitinio saugumo – prasme

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius tradiciniame penktadienio interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija“ komentavo vakar vykusią Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos konferenciją. Pasak A. Kubiliaus, tie atsakymai parodė vieną dalyką, kad niekas nesikeis. Net ir rublio katastrofa išvakarėse nepakeitė V. Putino mąstymo ir poreikio kitaip elgtis ir reaguoti. 

„Galima daryti išvadą, kad V. Putinas per daug nesikeis, jo valdžia ir toliau bus lydima tokių ekonominių bėdų, su kuriomis susiduria Rusija“, – sakė opozicijos lyderis. 

Komentuodamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta mokslininkų studija, kuri siūlo įvairius mokesčių pakeitimus, A. Kubilius teigė, jog jo jau nebestebina toks darbo stilius. 

„Tik man keista, kad tam reikėjo išleisti 5 mln. litų, gal čia valdžia taip bando nusipirkti Lietuvos mokslo ekspertų tam tikrą palankumą, kad taip stipriai nekritikuotų valdžios“, – svarstė jis. 

Artėjant didžiosioms metų šventėms, A. Kubilius palinkėjo visiems Lietuvos žmonėms, kad kiti metai būtų ramesni pačia bendriausia prasme, geopolitinio saugumo prasme. 

„Norisi palinkėti, kad ir mūsų kaimynystėje reikalai suktųsi į geresnę pusę, kad baigtųsi visi karai ir visos agresijos, nes tai svarbu ir mums, nes norisi gyventi negalvojant apie tai, ar gali kokia nors agresija ir mus pasiekti. Norisi palinkėti ir paprastų, žemiškų dalykų – džiaugsmo kiekvienoje šeimoje, sveikatos ir pinigų, kurie niekada netrukdo, ir pačiam to paties“, – kalbėjo opozicijos lyderis. 

R. Musnickas: Tiek daug jau išrašyta, iškalbėta apie vakarykštę V. Putino spaudos konferenciją, bet, manau, kad Jūs vis tiek ką nors naujo atrasti. Koks Jūsų įspūdis? 

A. Kubilius: Neturėjau progos visko žiūrėti, labiau jau tik atskirus epizodus, kurie pritraukė žiniasklaidos dėmesį. Bendras vertinimas – nieko naujo. V. Putinas bando demonstruoti tokią bravūrą ir į Kseniją Sobčiak, opozicijos vieną iš lyderių ir žurnalisčių, kreipėsi Ksiuša, nes ji čia augo, jis dirbo su jos tėvu, todėl sau leidžia tokį bravūrišką kreipimąsi. 

R. Musnickas: Demonstravo panieką? 

A. Kubilius: Panieką, atsipalaidavimą, kaip nori gali suprasti, visos problemos nėra problemos – tokia kūno kalba. 

R. Musnickas: Apskritai, įdomu, kodėl ne iki galo buvo surežisuotas spektaklis – įsileido ir BBC, ir ukrainiečių žurnalistus, ir apie girą... 

A. Kubilius: Žurnalistas, kalbėjęs apie girą, apskritai išskirtinis epizodas, bet tokia demonstracija, kad nieko nesibaimina ir nieko nebijo, ir į visus klausimus gali atsakyti. Tie atsakymai parodė vieną dalyką, kad niekas nesikeis, net ir rublio katastrofa išvakarėse nepakeičia V. Putino mąstymo bei poreikio kitaip elgtis ir reaguoti. Toliau – visos ekonominės problemos yra ne iš Rusijos vidaus, ne iš V. Putino kleptokratijos, apie kurią tenka gerą amerikiečių išleistą knygą skaityti „Putino kleptokratija“ (Karen Dawisha), bet Vakarai yra kalti, kad Rusijos ekonomikai kyla tokios problemos. Iš to galima daryti išvadą, kad Putinas per daug nesikeis, jo valdžia ir toliau bus lydima tokių ekonominių bėdų, su kuriomis susiduria Rusija. Kiek ilgai Rusijos žmonės, politinis elitas taikysis su tokia situacija, kai per metus laiko jie praranda apie 50 proc. savo pinigų vertės, to mes nelabai įsivaizduojame. Galėčiau tik priminti, kad per pačią krizę 2009 metais Lietuvos viešajame sektoriuje atlyginimai mažėjo apie 20 proc., o man, kaip premjerui, atlyginimą mes sumažinome 40 proc. Tuo tarpu Rusijos visiems žmonėms rublio vertė nuvertėjo apie 50 proc. ir tas nuvertėjimas nesustojo. Tai labai skausminga ir tai rodo, kad tam tikra Vakarų strategija suvaldyti Rusijos agresyvumą per sankcijas, per naftos kainų kritimą duoda rezultatą ir, matyt, mes galime tik galvoti, kaip atrodys kiti metai. 

R. Musnickas: Rusijos žmonės tai gal dar ir iškęs, jie įpratę viską iškęsti. Bet įdomu, kaip iškęs jo aplinkos žmonės – oligarchai, kurių kapitalas smarkiai sumažėjo, per pusę netgi, milijardais. Įtakingiausi Rusijos verslininkai prarado pusę savo turto. Ar jie kaip nors reaguos, darys spaudimą, juk Putinas nėra vienvaldis? Iš tikrųjų aplinka, kapitalistai daro nemažą įtaką, jie tam tikrus paskyrimus lemia. 

A. Kubilius: Minėtoje knygoje aprašoma V. Putino kleptokratija labai aiškiai parodo, kaip V. Putinas užaugino šią aplinką, leisdamas jiems tapti milijardieriais, suteikdamas galimybę užimti aukštas pareigas. Ta Leningrado, Peterburgo KGB pusiau mafijinė grupuotė, susikrovusi didelius turtus, ir valdo. Galima būtų vardinti ir vardinti pavardes iš tos dabartinės Putino aplinkos. Nesu tų grupuočių didelis specialistas ir kaip jos galėtų elgtis, ir kokie gali būti veiksmai, sunku prognozuoti. Matyt toje mūsų analizėje reikia atsitraukimo ir požiūrio iš toliau. Pavasarį daug kam atrodė, kad Putinas yra supergalingas, paėmęs Krymą eina į Rytų Ukainą. Visi galvojo, Lietuvoje buvo daug analizių ir straipsnių, kad štai Putinas viską laimi, o Vakarai – pralaimi. Man jau tada atrodė, kad Putinas eidamas į Krymą daro didžiulę klaidą ir kad tai lems didelius pralaimėjimus pačiai Rusijai, ekonomines ir kitas problemas. Pasirodė, kad būtent toks požiūris yra labiau teisingas. Galima spėti, kad ir toliau taip eis. Prisimenu, kad ne taip senai tuometinė Sovietų Sąjunga panašų istorinį kelią jau yra praėjusi: Brežnevo laikai, Sovietų Sąjunga eina į Afganistaną, Vakarai tai pasmerkia ir pradeda taikyti sankcijas, amerikiečiai pasiekia naftos kainos kritimo ir visai Sovietų Sąjungai užtenka kokių 5 metų, kad prasidėtų visiškas byrėjimas. Tada matyt ne be tų pačių specialiųjų struktūrų ir paties KGB pastangų į valdžią po Andropovo ateina Gorbačiovas, pradeda tariamas reformas, bet viskas galų gale baigiasi visišku Sovietų imperijos griuvimu. Rusija šiuo metu yra labai panašioje trajektorijoje. Prabėgo vieneri metai, kiek dar reikės laiko, kad pasikartotų kitos Sovietų Sąjungos byrėjimo scenarijus... 

R. Musnickas: Ar gali subyrėti pati Rusija, man įdomu... 

A.Kubilius: Nesiimu spėlioti, bet iš tiesų pačioje Rusijoje galima pamatyti dvi skirtingas rusiško šovinizmo ir nacionalizmo sroves. Viena yra už didžiosios imperijos išsaugojimą, kita už išgryninto rusiško nacionalizmo stiprinimą, atsisakant pakraščių, apsaugant tą Maskvos Rusiją, Maskvos kunigaikštiją, sakykim, nuo vidinių imigrantų, nes toje srovėje galvojama, kad iš Kaukazo, iš Azijos suvažiuoja visi neetniniai rusai į Maskvą ir dėl to Maskvoje gyvenimas darosi vis blogesnis. Ši Rusija darosi vis galingesnė. Galima spėlioti, kuo tai gali pasibaigti, bet Rusija atsidūrusi didelių išmėginimų išvakarėse. 

R. Musnickas: Gerai, tad matyt šioje šviesoje Prezidentės propagandos įstatymas buvo labai svarbus. Seimas jam pagaliau pritarė po pateikimo ir ką tai rodo, kad Seimas suprato, jog propaganda veržiasi į Lietuvą vienaip ar kitaip? 

A.Kubilius: Manau, kad tą galima buvo suprasti jau ankstyvą pavasarį. Kodėl pirmą kartą Seimo dauguma nepritarė Prezidentės pasiūlytoms pataisoms, kurios leistų atsisakyti grynai propagandinių Rusijos kanalų, sunku pasakyti. Galima spėti, kad tai įtakojo tų retransliavimo paslaugų tiekėjai, kurie retransliuoja tuos rusiškus kanalus, kurie iš to uždirba pinigus ir kurie nenori kažkokių permainų reguliuojant Lietuvoje tuos dalykus. Gerai, kad dabar pritarta Prezidentės pataisoms po pateikimo, toliau galima ir reikia svarstyti ir ieškoti kitų, papildomų būdų. Kaip tik vakar teko lankytis Briuselyje, Europos liaudies partijos vadovybės posėdyje, tai daug kas pradeda iš mūsų artimų kaimynų kalbėti apie tai, kad Europos lygmeniu reikia peržiūrėti tas teisės normas, kurios reglamentuoja informacijos laisvę ir negalima informacijos laisvės painioti su dezinformacijos laisve. 

R. Musnickas: Apie kitus dalykus – ekonomiką. Nauja pensijų, mokesčių reforma, rašo žiniasklaida, už 5 mln. litų šiurpina ir politikus, ir verslininkus. Buvo pateikta mokslininkų studija, kaip įsivaizduoja tą socialinę reformą, visokių daug niuansų. Premjeras sako, kad jį patį nustebino. O Jus? 

A.Kubilius: Manęs jau nebestebina toks darbo stilius. Tiesą sakant, taip ir galvojau, kad taip ir baigsis. Tik keista, kad tam reikėjo išleisti 5 mln. litų, gal čia valdžia taip bando nusipirkti Lietuvos mokslo ekspertų tam tikrą palankumą, kad taip stipriai nekritikuotų valdžios. 

R. Musnickas: Davė uždirbti, kitaip tariant? 

A.Kubilius: Liaudiškai tariant, taip. Aš matau paprastą dalyką, kurį mes matėme per šiuos du metus ir šis paskutinis epizodas labai aiškiai demonstruoja paprastą skirtumą. Mūsų Vyriausybė dirbo tam, kad pasiektų rezultatų, todėl ir darbo tempai ir tų pačių ekspertų ar darbo grupių sudarymas ar samdymas buvo skirtas tam, kad pasiektume rezultatų, o dabartinė vyriausybė dirba tam, kad vaizduotų darbą. 

R.Musnickas: Jiems neblogai sekasi, žiūrėkite, reitingai socdemų dvigubai lenkia artimiausius koalicijos partnerius – Tvarką ir teisingumą ir aišku, konservatorius. 

A.Kubilius: Taip, neblogai sekasi, bet čia matyt ne tiek lemia tas darbo vaizdavimas, kiek lemia tai, kad ekonomika po pasaulinės krizės yra neblogoje situacijoje Lietuvoje. Svarbiausios problemos ekonomikoje buvo išspręstos mūsų Vyriausybei suvaldant krizę. Tada ekonomika išėjo į augimo tam tikrą pagreitį ir tai tęsiasi toliau. Tai žmonėms patinka, ir patinka tai, kad Vyriausybė nieko per daug ir nedaro. Bet tas ekonomikos gerumas ir neblogas lygis nieko bendro neturi su šios Vyriausybės veikimu ar neveikimu. Kol kas tas traukinys važiuoja. O reitingai panašiai atrodė ir šių metų pavasarį, bet rinkimai į Europos Parlamentą davė visai kitokį rezultatą. Mes laimėjome rinkimus ir prieš rinkimus, ir po rinkimų mūsų reitingai nuo socialdemokratų atsiliko beveik dvigubai. 

R.Musnickas: Ir apie šventinius momentus kai kuriuos – šiandien A. Sabonio 50-metis. Žinote, kas yra Sabonis? 

A.Kubilius: Kažkur girdėjau (juokiasi). Tai graži proga pasveikinti. Arvydas Sabonis yra Arvydas Sabonis ir tokių daugiau nėra. 

R.Musnickas: Jūsų frakcijoje yra Sergejus Jovaiša. 

A.Kubilius: Toks sutapimas, kad nors man pačiam neteko būti, vakar frakcija sveikino jį su gražiu jubiliejumi. Tai krepšininkų dienos – vyrai gimė teisingo Zodiako ženklo šviesoje – Šauliai, kaip ir man teko, tad nuoširdžiai sveikinu. 

R.Musnickas: Na, ir kadangi šiemet matomės paskutinį kartą, kaip šventes sutiksite ir gal kažkokių palinkėjimų turite? 

A.Kubilius: Šventės yra gražus laikotarpis. Šventės su šeima – su vaikais ir anūkais. Anūkai, žinau, jau rašė laiškus Kalėdų seneliui, tad reikės pažiūrėti, kas rašoma. 

Ta proga norėtųsi palinkėti visiems Lietuvos žmonėms, kad kiti metai būtų ramesni pačia bendriausia prasme, geopolitinio saugumo prasme. Norisi palinkėti, kad ir mūsų kaimynystėje reikalai suktųsi į geresnę pusę, kad baigtųsi visi karai ir visos agresijos, nes tai svarbu ir mums, nes norisi gyventi negalvojant apie tai, ar gali kokia nors agresija ir mus pasiekti. Norisi palinkėti ir paprastų, žemiškų dalykų – džiaugsmo kiekvienoje šeimoje, sveikatos ir pinigų, kurie niekada netrukdo, ir pačiam to paties. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pareiškimas: „Sulaužęs priesaiką ir apkaltos būdu nušalintas nuo pareigų Prezidentas negali vėl būti renkamas į tas pačias pareigas“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija suformulavo savo poziciją dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų sprendžiamas priesaiką sulaužiusių politikų ir pareigūnų klausimas. Frakcijos aprobuotame Konstitucijos pakeitimo projekte siūloma, kad šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negalėtų būti renkamas Prezidentu, Seimo Pirmininku ar jo pavaduotoju, o Seimo nariu galėtų būti renkamas praėjus dešimčiai metų nuo apkaltos įvykdymo momento. 

„Frakcijos poziciją suformulavome reaguodami į „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūno kreipimąsi siūlant pritarti jų pateiktam klastingam Konstitucijos pataisos projektui, kuris iš pirmo žvilgsnio nustatytų tik negalėjimo kandidatuoti į Seimo narius terminą, tačiau pagal kitus nesiūlomus keisti straipsnius būtų galima traktuoti, kad ta pati nuostata taikoma ir kandidatuojant į Prezidentus“, – pažymėjo frakcijos posėdžiui vadovavęs seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. 

TS-LKD siūlomą Konstitucijos pataisų projektą parengė frakcijos narys Stasys Šedbaras. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. gruodžio 23 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2014-12-23 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Priimtos pataisos sudarys palankesnes sąlygas pigesniems vaistiniams preparatams patekti į Lietuvos rinką

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Farmacijos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2307(2), kuriomis nutarta nustatyti trumpesnį vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo išdavimo terminą. Pasak teisės akto pakeitimų iniciatorių, 45 dienų terminą sutrumpinus iki 30 dienų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pigesniems vaistiniams preparatams patekti į Lietuvos rinką ir gerinti vaistinių preparatų prieinamumą pacientams. 

Priimtomis pataisomis taip pat nutarta atsisakyti reikalavimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai kiekvienu atveju prieš priimant sprendimą dėl vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo išdavimo kreiptis į Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybės, iš kurios ketinama lygiagrečiai importuoti vaistinį preparatą, kompetentingą instituciją dėl duomenų ir informacijos, susijusios su vaistinio preparato registracija, pateikimo. 

Atsižvelgiant į tai, kad lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato priedai, pakuotės ženklinimas ir pakuotės lapelis yra skelbiami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje, atsisakyta reikalavimo tarnybai kartu su lygiagretaus importo leidimu išduoti šiuos priedus. 

Už šias naujas nuostatas, kurios įsigalios 2015 m. liepos 1 d., balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas patikslino Baudžiamąjį kodeksą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo

Seimas, 85 parlamentarams balsavus už ir 2 susilaikius, pakeitė Baudžiamojo kodekso (BK) 190 straipsnį (įstatymo projektas Nr. XIIP-1441(2), padidindamas turto vertę, nuo kurios asmeniui, kuomet nusikalstamos veikos dalykas yra tam tikros vertės turtas, kyla baudžiamoji atsakomybė. 

Šiuo metu galiojančiame kodekso pagal 190 straipsnio 1 dalį, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė jeigu jis įvykdo nusikalstamą veiką, susijusią su turtu, kurio vertė viršija 1 MGL dydžio sumą (turtas yra laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos). 

Priimtomis pataisomis nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. 

Šiuo metu galiojančio Administracinių teisės pažeidimų Kodekso (ATPK) 50 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kuri siejasi su BK numatyta atsakomybe. Pagal ATPK asmuo atsako administracine tvarka, jeigu pagrobto turto vertė neviršija 1 MGL. 

Atsižvelgiant į priimtas BK pataisas patikslintas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnis (įstatymo projektas Nr. XIIP-1442(2), nustatant, kad turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos. Lietuvai jungiantis prie eurozonos valstybių patikslinti ir baudų dydžiai: smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra BK 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Už šias pataisas balsavo 92, susilaikė 2 Seimo nariai. 

Pataisos įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo narys K. Starkevičius: „Lietuvos žemės ūkis nėra Rusijos įkaitas“

Kazys Starkevičius

Prieš keletą dienų Egiptas patvirtino Lietuvos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – lietuviška jautiena atitinka reikalavimus ir galės būti eksportuojama į Egiptą. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigia, jog dabar galima būti tikriems, kad tai tik pradžia – Lietuvos žemės ūkio verslas ras ir kitų rinkų. 

„Gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimai, kurių dėka Lietuvos ūkininkams ir mėsininkams bus leista eksportuoti savo skerdieną į musulmoniškas ir judėjų šalis, sukėlė daug diskusijų. „Ritualinio skerdimo“ sąvoka buvo netinkamai interpretuojama – tarsi gyvulius religiniais sumetimais aukos prie aukurų. Tačiau vienas iš keisčiausių ir kvailiausių argumentų prieš šį įstatymo pakeitimą buvo – vis tiek rinkų tokiai mėsai neturime, tai kam pataikauti žydams arba musulmonams? Bet kaip rodo praktika, tie kurie taip teigė, labai klydo, nes rinkos gali atsirasti arba neatsirasti tik tada, kai turi ką pasiūlyti“, – teigia Seimo narys. 

K. Starkevičius mano, kad naujoje rinkoje įsitvirtinti bus sunku, bet to reikia visiems tiek verslui, tiek ir Lietuvos valstybei. Seimo narys mano, kad tokie sprendimai ne pataikavimas, kaip buvo teigiama, o – vadavimasis nuo pataikavimo ir prisitaikymo sąlygų. 

„Nepriklausomybės ir galimybės rinktis reikia ieškoti ne tik energetikos, bet ir rinkų srityje. Kai kurių oponentų logika, kad reikia geriau pataikauti Rusijai, bijant, ar ji bus geranoriška ir neuždarys rinkų prisidengdama „kokybės patikrinimu“ ar dar kokia nors dingstimi, o ne ieškoti naujų rinkų – kelia nuostabą. Pakanka dešimtmečius lipti ant to paties grėblio“, – sako K. Starkevičius. 

Seimo narys džiaugiasi, kad politiniame lygmenyje nugalėjo sveikas protas ir galima viltis, kad Lietuvos verslas persiorientuos į naujas rinkas, nors tai ir nebus lengva. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Lietuvos paštas“ siunčia sveikinimus su Sočio olimpiadą vaizduojančiais pašto ženklais

Reaguodamas į piliečių priekaištus, kad AB „Lietuvos paštas“ ant vokų, siunčiant kalėdinius sveikinimus, klijuoja pašto ženklus su Sočio olimpiados reklama, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių. 

„Noriu paklausti, kas priėmė sprendimą išleisti minėtą pašto ženklą ir ar nematytumėte galimybės išimti jį iš apyvartos“, – teiraujasi Seimo narys. 

Pasak parlamentaro, žinant visas šios olimpiados propagandines rengimo peripetijas ir dabartinius Rusijos agresyvius veiksmus Ukrainoje, daug žmonių nenori, kad jų artimieji gautų laiškus su tokiais Rusiją reklamuojančiais ženklais. Todėl Seimo narys tikisi, kad į tai dėmesį atkreips ministras, kurio vadovaujamai ministerijai pavaldi „Lietuvos pašto“ bendrovė. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Siūloma tirti ne tik energetikos įmones, bet ir jų prižiūrėtojus“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Seimo Energetikos komisijos nariai Andrius Kubilius, Kęstutis Masiulis ir Rokas Žilinskas rašte Seimo Energetikos komisijai atkreipia dėmesį, kad didžiuliai neatitikimai tarp Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) ir jos nusamdytų auditorių išvadų kelia abejonių dėl VKEKK energetikos įmonių patikrinimo aktuose pateiktų duomenų ir išvadų pagrįstumo. Dėl tos priežasties Seimo nariai kreipėsi į komisijos pirmininką Kęstutį Daukšį reikalaudami praplėsti jo vadovaujamos komisijos siūlomų nagrinėti klausimų ratą ir pačios VKEKK veiklos tyrimu. Energetikos komisija kreipėsi į Seimą prašydama įgaliojimų atlikti parlamentinį tyrimą dėl VKEKK atliktų energetikos įmonių patikrinimų rezultatų ir jų vykdytos finansinės komercinės veiklos 2009–2014 m. 

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad VKEKK pasamdytų auditorių „Civitta“ ir „Jungtinė Audito Kontora“ tarpiniai rezultatai neatitinka VKEKK atlikto patikrinimo aktuose pateiktų duomenų. VKEKK specialistų pateikiami skaičiai viršija auditorių duomenis kelias dešimtis kartų. 

„VKEKK specialistai visus tuos metus turėjo galimybę daryti patikrinimus, žinojo visą informaciją, todėl nėra suprantama, kodėl jie ankščiau patys nedarė patikrinimų, nors turėjo visas galimybes, o viešai pasiskelbę apie gerbiamų auditorių nusamdymą, neatsižvelgė į jų išvadas ir net nelaukė, kol jos bus patvirtintos ir pasirašytos. Ar šiuo atveju nebuvo iššvaistyti mokesčių mokėtojų pinigai auditorių tyrimui, kuriuo nesinaudojama?“, – teigiama kreipimesi. 

Atkreipiamas dėmesys ir dėl viešojo pirkimo konkurso, po kurio buvo nusamdyti auditoriai, skaidrumo. Aiškėja, kad viena iš įmonių nėra registruota kaip audito įmonė ir nėra duomenų, kad joje dirbtų bent vienas atestuotas auditorius. 

Seimo nariai, remdamiesi turima informacija, reikalauja praplėsti Energetikos komisijos nagrinėtinų klausimų aprėptį klausimais, susijusiais su pačios VKEKK veikla ir galimu įgaliojimų viršijimu. Siūloma svarstyti šiuos klausimus: 

1. Ar nebuvo padaryta žala „Lietuvos energijos gamyba“, „Litgrid“, „Lesto“ akcinėms bendrovėms dėl nestabilios VKEKK vykdomos elektros energetikos sektoriaus reguliavimo politikos? 

2. Ar VKEKK 2008–2014 m. veikė vidaus audito ir kontrolės sistema? Kaip VKEKK vidaus audito ir kontrolės sistema užtikrino reguliuojamų sąnaudų patikros principų stabilumą ir jų laikymąsi 2008–2014 m.? 

3. Kokie VKEKK elektros energetikos sektoriaus reguliavimo politikos principai leido 2014 m. VKEKK priimtus sprendimus taikyti atgaline data? 

4. Ar Valstybės kontrolė yra atlikusi Energetikos įstatyme numatytą VKEKK veiklos ir finansinį auditą 2008–2014 m.? 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas aptarė kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo Komiteto pasiūlymus

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, šiandien posėdyje išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų informaciją apie tai, kaip vykdomi Komiteto 2014 m. gegužės 7 d. suformuluoti pasiūlymai ministerijai dėl Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 metų programos įgyvendinimo organizavimo, finansavimo ir kontrolės. 

Minėtame sprendime Komitetas siūlė tikslinti šioje programoje naudojamų sąvokų apibrėžimus, dėl vietos bendruomenių tarybų sudėties keitimo, taip pat dėl programos stebėsenai ir atsiskaitymui naudojamų vertinimo kriterijų tobulinimo. 

Komitetas, išklausęs informaciją, dar kartą ministerijos paprašė, kad būtų keičiamas šios programos įgyvendinimo aprašas, jame numatant, kad seniūnijose steigiamų vietos bendruomenių tarybose ne mažiau kaip trečdalį narių sudarytų gyvenamųjų vietovių bendruomenių rinkti atstovai – seniūnaičiai. Taip pat atkreipė ministerijos dėmesį, kad sėkmingam programos (konkrečių projektų) įgyvendinimui trukdo ilgai trunkančios viešųjų pirkimų procedūros. Komitetas pasiūlė, kad metams pasibaigus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuotų renginį, kurio metu kartu su savivaldybių, seniūnaičių, vietos bendruomenių tarybų ir kitų institucijų atstovais į programą įrašytų šios programos įgyvendinimo 2014 metais rezultatus, įsigilintų į vis dar kylančias problemas ir priimtų sprendimus, leidžiančius sėkmingiau dirbti 2015 m. įsisavinant šiai programai skirtus 9 mln. litų. 

Šio klausimo svarstymą Komitetas pratęs ir Pavasario sesijos (II ketvirtyje) išklausydamas šios programos įgyvendinimo 2014 m. rezultatus ir pokyčius 2015 m. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: A. Kubilius pakviestas dalyvauti Tarptautinės Ekonomikos stebėsenos grupės Ukrainai veikloje

Andrius Kubilius, buvęs Lietuvos Ministras Pirmininkas, tapo Tarptautinės ekonomikos stebėsenos grupės, neformaliai patariančios Ukrainos Vyriausybei, nariu. Šioje grupėje taip pat dalyvauja švedų kilmės ekonomistas Petersono instituto (JAV) vyriausiasis analitikas dr. Andersas Aslundas, buvęs Slovakijos premjeras Mikulas Dzurinda, Džordžo Vašingtono universiteto (JAV) profesorius dr. Olehas Havrilišinas, Ivey Business School, Western University (Kanada) profesorius emeritas dr. Bazilis Kalimonas, buvęs Slovakijos vicepremjeras ir finansų ministras Ivanas Miklošas. 

Tarptautinės ekonomikos stebėsenos grupė parengė pirmąjį savo pranešimą – Ukrainos Vyriausybės reformų programos vertinimą bei siūlymus dėl jos įgyvendinimo (tekstas anglų kalba pridedamas). Grupė Ukrainos Vyriausybės parengtą reformų programą vertina kaip labai pozityvų žingsnį skubių ir būtinų reformų link, pateikia savo matymą dėl svarbiausių veiksmų, kurių būtina imtis nedelsiant, šaliai siekiant išvengti finansinių sunkumų. 

„Džiaugiuosi, kad buvau pakviestas dalyvauti šios tarptautinės grupės veikloje. Ukrainai šiuo metu itin svarbu užtikrinti, kad Vyriausybės ekonominės reformos, kurias patvirtino Rada, būtų įgyvendinamos sklandžiai ir būtų rezultatyvios. Tarptautinę finansinę paramą teikiančios institucijos nori matyti ne tik reformų planą, bet ir jo įgyvendinimą tam, kad ir toliau galėtų teikti Ukrainai paramą ir finansavimą. Neabejoju, kad šiame procese Ukrainai bus naudinga ir Lietuvos patirtis įgyvendinant svarbias reformas, tokias kaip valstybės valdomų įmonių valdymo, viešųjų pirkimų ir kita“, – sako A. Kubilius. 

Grupės sudėtis – žinomi akademinės bendruomenės vardai ir praktikai – buvę Vyriausybių, įgyvendinusių svarbias reformas, vadovai, parinkta siekiant užtikrinti, kad siūlymai ir vertinimai nebūtų tik akademiniai, bet ir būtų paremti praktine patirtimi vykdant konkrečias reformas kitose regiono valstybėse. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas 2016-uosius paskelbė Bibliotekų metais

Seimas, atsižvelgdamas į mažėjantį knygų perkamumą ir skaitymą Lietuvoje ir įvertindamas tai, kad bibliotekų atgaivinimas, jų fondų papildymas, susitikimų su rašytojais, kūrybos vakarų, knygų aptarimų, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių organizavimas turėtų didžiulę reikšmę visuomenės tobulėjimui ir dvasingumo bei kultūros ugdymui, nutarė 2016-uosius paskelbti Bibliotekų metais. 

Už Seimo nutarimą „Dėl 2016 metų paskelbimo Bibliotekų metais“ (projektas Nr. XIIP-2421(2) balsavo 57 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. 

Seimas pasiūlė Vyriausybei sudaryti Bibliotekų metų komisiją, kuri iki 2015 m. gegužės 1 d. parengtų ir patvirtintų Bibliotekų metų programą ir pradėtų parengiamuosius darbus jai įgyvendinti. Taip pat priimtu nutarimu pasiūlyta 2016 metų valstybės biudžete numatyti lėšų Bibliotekų metų komisijos sudarytai ir patvirtintai programai įgyvendinti. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Priimta rezoliucija dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą

Šiandien Seimas priėmė mano pateiktą redaguotą rezoliuciją. 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 

REZOLIUCIJA 

DĖL BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS UŽ SEKSUALINIŲ PASLAUGŲ PIRKIMĄ 

2014 m. gruodžio 16 d. Nr. XII-1464 

Vilnius 

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 19, 20 ir 21 straipsnius; Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 ir 5 straipsnius; Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams; Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo 6 straipsnį; Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą; Veiksmų platformos ir Pekino deklaracijos strateginį tikslą Nr. D.3; Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis; Europos Sąjungos sutarties 2 ir 13 straipsnius; 2002 m. liepos 19 d. Europos Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis; 2014 m. Europos Parlamento rezoliuciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei; Lietuvos ir užsienio šalių ekspertų pranešimus 2014 m. birželio 19 d. vykusioje tarptautinėje Stop Traffick! konferencijoje „Seksualinių paslaugų poreikio dekonstravimas: Moterų išnaudojimo per prostituciją ir prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais prevencija“;

susipažinęs su šalies nevyriausybinių organizacijų, dirbančių kovos su prekyba žmonėmis, seksualiniu išnaudojimu prostitucijos tikslais ir prievartos prieš asmenį naudojimu srityje, pasiūlymais ir apskritojo stalo diskusijos „Sekso paslaugų poreikio mažinimo būdai“, vykusios 2014 m. birželio 19–20 d., išvadomis; 

atsižvelgdamas į tai, kad naudojimasis prostitucijos paslaugomis yra susijęs su kito asmens sudaiktinimu, prekės statuso jam suteikimu, jo stigmatizavimu ir traumavimu; 

suprasdamas, kad šalyse, kuriose yra palaikomas seksualinių paslaugų pirkimas, prostitucija ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo ar nusikalstamos veiklos organizavimo tikslais, yra pažeidžiamos žmogaus teisės, didėja nusikalstamumas ir socialinė atskirtis; 

įvertindamas Šiaurės šalių modelio taikymo ir Prancūzijos seksualinių paslaugų pirkimo kriminalizavimo patirtį; įvertindamas tai, kad į prostituciją įtraukiami vis jaunesni asmenys, nemaža jų dalis yra nepilnamečiai, asmenys su protine negalia, priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei alkoholio, jų mirtingumas didesnis negu vidutinio gyventojo; 

įvertindamas tai, kad žiniasklaidoje pateikiamas negatyvus moters, užsiimančios prostitucija, portretas, palaikantis stereotipinį mąstymą apie vyrus ir moteris, seksistinį požiūrį į moterų vaidmenį visuomenėje, ir tai daug prisideda prie smurto prieš moteris palaikymo, daugialypio požiūrio į prostitucijos reiškinį formavimo, 

siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 

1) pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams; 

2) teikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę už prostitucijos, pornografijos ar kitų seksualinio išnaudojimo formų paslaugų pirkimą; 

3) teikti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1821 straipsnio pataisas dėl administracinės atsakomybės panaikinimo už vertimąsi prostitucija; 

4) sudaryti tarpžinybinę darbo grupę seksualinių paslaugų teikėjų resocializacijos, reabilitacijos ir reintegracijos programai parengti. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. gruodžio 17 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2014-12-17 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto darbotvarkė: „n u o r o d a“. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. gruodžio 17 d. Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė

2014-12-17 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas padidino nepilnamečiams priteistos žalos kompensacijos dydį

Seimas priėmė Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-319(2). Priimtomis pataisomis padidintas nepilnamečiams priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensacijos ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensacijos avansu dydis. 

Nustatyta, kad maksimalus kompensuojamos turtinės žalos padarytos nepilnamečiui smurtiniu nusikaltimu dydis yra 80 minimalių gyvenimo lygių (MGL), maksimalus kompensuojamos neturtinės žalos, kilusios dėl nepilnamečio atžvilgiu padaryto smurtinio nusikalimo, dydis – 100 MGL. 

Pataisoms pritarė 73 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Daliai savarankiškai dirbančiųjų bus taikoma palengvinta socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2571(2), pagal kurias savarankiškai dirbantieji vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios „Sodrai“ mokės įmokas tik nuo lėšų asmeniniams poreikiams, kurios deklaruojamos Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Priimtos pataisos, už kurias balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 25 parlamentarai, palies individualių įmonių, mažųjų bendrijų narius ar ūkinių bendrijų tikruosius narius. 

Posėdžio metu Seimas taip pat pritarė pataisoms, kuriomis nuspręsta šią palengvintą socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką taikyti ir jauniems asmenims iki 29 metų, senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, taip pat asmenims, kurie jau yra apdrausti socialiniu draudimu kaip dirbantys kitais pagrindais. Kiti savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo įmokas mokės nuo išsiimamų asmeniniams poreikiams lėšų sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga. 

Pagal iki šiol priimtą redakciją nuo 2015 m. sausio 1 d. būtų įsigalioję Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, numatantys privalomą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą nuo minimalios mėnesio algos visiems individualių įmonių savininkams, tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų nariams bei mažųjų bendrijų nariams. Jokių lengvatų pirmaisiais veiklos metais nebuvo numatyta. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas priėmė Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisas

Seimas priėmė Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-1509(2), kuriomis užtikrinamas Direktyvos 2013/1/ES reikalavimų tinkamas įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje. Už šį teisės aktą vienbalsiai balsavo 81 Seimo narys. 

Šiuo metu galiojančio įstatymo reikalavimai patikslinti, nustatant, kad asmenys, kurie gali balsuoti ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo pasirinkti ir balsuoti ar būti kandidatais tik vienoje valstybėje narėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti kandidatais, jeigu jiems šios teisės yra atimtos kilmės valstybėje narėje. 

Mūsų šalyje į Europos Parlamentą kandidatuoti norintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be Lietuvoje privalomai pateikiamų duomenų, turės nurodyti gimimo vietą, pilietybę, paskutinįjį adresą kilmės valstybėje narėje, kad jam kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu, ir valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti. 

Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad tikrindama kandidato, kuris yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija praneša kandidato kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai apie gautus pareiškinius dokumentus prašydama pateikti informaciją apie tai, ar kandidato kilmės valstybėje narėje jam nėra atimta teisė būti kandidatu. 

Numatyta, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos, Vyriausioji rinkimų komisija pateikia informaciją apie tai, ar Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris siekia būti kandidatu į Europos Parlamentą toje valstybėje narėje, Lietuvos Respublikoje teisė būti kandidatu nėra ribojama pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 

Jeigu gavus kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą taps žinoma, kad išrinkto į Europos Parlamentą asmens kilmės valstybėje narėje jam yra atimta teisė būti kandidatu ir dėl to jis negalėjo būti kandidatu į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po tokio pranešimo gavimo dienos motyvuotu sprendimu pripažins šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbs savo interneto svetainėje ir praneš Europos Parlamentui. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo nario K. Starkevičiaus pranešimas: „Šokiruoja Seimo veterano A. Syso retorika apie kaimą“

Kazys Starkevičius

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius atkreipia dėmesį, jog biudžeto svarstymo metu socialdemokratas Algirdas Sysas skleidė dezinformaciją apie Lietuvos kaimą. Seime, kuomet buvo svarstomas pačių valdančiųjų pateiktas pasiūlymas žemės ūkiui papildomai skirti 60 mln. Lt, A. Sysas buvo prieš šį pasiūlymą, motyvuodamas tuo, kad kaimas ir taip daug gauna lėšų. 

„Iš jo pasisakymų buvo galima suprasti, kad kaimas yra išlaikytinis, siurbiantis pinigus ir neduodantis jokios grąžos, jog skirti dar papildomo finansavimo jiems nereikia, nes jie „apvalgo“ visus kitus – nuo kareivių iki bibliotekininkų ar prekybos centrų kasininkių. A. Sysas teigė, jog žemės ūkiui skiriamas fantastinis finansavimas, o jo sukuriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra labai maža“, – teigia Seimo narys K. Starkevičius, kuris primena, jog Lietuva žemės ūkio ir maisto produktų pernai eksportavo beveik už 10 mlrd. Lt, 3 mlrd. Lt iš jų gavo perpardavusi kitose šalyse pagamintus produktus, o maisto sektoriaus perspektyvos yra labai geros. 

„Šiuo metu žemės ūkio ir maisto sektoriui tenka per 7 proc. šalies BVP. Kaip nurodo finansų ekonomistas Rimantas Rudzkis, 1 litas įdėtas į žemės ūkį, grįžta 1,5 lito grąža. Taigi A. Syso teiginiai, visiškai neteisingi ir nepagrįsti. Lietuvos kaimui ir maisto pramonei labai reikia investicijų, nes buvo susidariusi keista situacija – numatytos didesnės Europos Sąjungos dotacijos žemės ūkiui, bet nenumatytos valstybės lėšos tiems projektams kofinansuoti. Todėl ir prireikė numatyti garantijas, o ne palikti viską garbės žodžio lygyje“, – teigia K. Starkevičius. 

Kaip teigia Seimo narys, skirti papildomi pinigai padės įgyvendinti pačios Vyriausybės patvirtintas programas, kurios šiuo metu yra tik popieriuje, parems ūkininkus, kurie nukentėjo dėl Rusijos embargo ir afrikinio kiaulių maro. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę, nutarė pasidomėti kaip valstybės institucijos planuoja ir įsisavina biudžeto lėšas komandiruotėms bei mokymams

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK), vadovaudamasis Seimo statuto 69 straipsnio 10 punkto nuostatomis ir įgyvendindamas parlamentinę kontrolę, š.m. gruodžio 3 d. posėdyje apsvarstė Finansų ministerijos pateiktą ir įgaliotų atstovų pristatytą informaciją apie 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojančių įgyvendinančiųjų institucijų (toliau – įgyvendinančiosios institucijos) veiklą. 

Įvertinus komitete pristatytą informaciją ir įvykusias diskusijas, buvo nuspręsta atkreipti Finansų ministerijos, kaip vadovaujančiosios institucijos, dėmesį į tikslingumą išsamiai išanalizuoti įgyvendinančiųjų institucijų teisinio statuso skirtumus ir nustatyti, kokią įtaką skirtingas teisinis statusas daro šioms institucijoms pavestų funkcijų įgyvendinimo kokybei. Taip pat nutarta siūlyti Finansų ministerijai, atlikus įgyvendinančiųjų institucijų teisinio statuso suvienodinimo alternatyvų galimo poveikio ir reorganizavimo sąnaudų analizę, kurią ketinama baigti 2015 m. I ketvirtyje, šios analizės išvadas ir galimus sprendimus dėl įgyvendinančiųjų institucijų teisinio statuso suvienodinimo pristatyti komiteto posėdyje. 

Komitetas, rudens sesijoje prioritetu pasirinkdamas parlamentinės kontrolės vykdymą, nutarė toliau tęsti šią veiklą ir pavasario sesijoje. 

Šiandien posėdyje buvo nutarta prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikti komitetui informaciją kaip valstybės institucijos planavo ir įsisavino valstybės biudžeto lėšas komandiruotėms bei mokymams 2014 m. bei planus 2015 m. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarsto:

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo Nr. XII-967 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2503.

Šiuo projektu siekiama detaliau reglamentuoti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 42, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr. XII-967 (toliau – VSĮ pakeitimo įstatymas), įsigaliosiančiame 2015 metais naujai išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį, nustatytą savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą (toliau – įgaliojimų netekimo procedūra). 

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2014-12-16. 

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 51 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2562. 

Šiuo teisės aktu siekiama apibrėžti kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje. 

Pastabų ir pasiūlymų laukiame iki 2014-12-22. 

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2551.

Projektu siekiama pakeisti seniūnų paskyrimo į pareigas tvarką, numatyti pagrindinius jos principus. Numatyti, kad į pareigas paskiriamas seniūnas, kuris tiesioginiuose seniūnų rinkimuose surinko daugiausiai balsų; pakeisti eniūno status bei numatyti reikalavimus kandidatams, seniūno įgaliojimo nutrūkimo pagrindus ir garantijas seniūnams. 

Pastabų irpasiūlymų laukiame iki 2014-12-22.

Pasiūlymus ir pastabas siųskite adresu: Seimo posėdžių sekretoriatas Lietuvos Respublikos Seimas Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius El. paštas possek@lrs.lt Faksas (8 5) 239 6279. Teisės aktų projektus ir su jais susijusią medžiagą galite rasti interneto tinklalapyje adresu www.lrs.lt. arba gauti Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Priėmimo skyriuje (tel. (8 5) 239 6060). 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Svarstymas dėl rezoliucijos dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą

Šiandien Seimas svarstė Seimo narės Vincės Vaidevutės Margevičienės teiktą rezoliucijos dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą projektą. 

Svarstyme Seimo narys Algirdas Vaclovas Patackas pasisakė: „Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, yra toks ter­mi­nas „in­dust­ri­ja“. Tai yra, kai vals­ty­bė pel­no­si iš žmo­gaus sil­pny­bių, tuo la­biau iš ydų. Mes jau tu­ri­me vi­są puokš­tę – tai nar­ko­ma­ni­ja, al­ko­ho­lis, nar­ko­ti­kai, ta­ba­kas, lo­ši­mai ir t. t. Ta­čiau tos ma­no iš­var­dy­tos ydos ža­lo­ja tik­tai žmo­gaus kū­ną. Gal­būt lo­ši­mo at­ve­ju yra ki­toks psi­cho­lo­gi­nis po­vei­kis. O vie­na iš ydų – pros­ti­tucija – ža­lo­ja ne ką ki­ta, kaip žmo­gaus sie­lą. Šiuo at­ve­ju nuos­to­liai yra ne­­lygs­ta­mi, to­dėl mes jo­kiais bū­dais ne­tu­rė­tu­me šio klau­si­mo veng­ti. Jis yra toks, va­din­ki­me… Kar­tais į ji žiū­ri­ma la­bai leng­va­bū­diš­kai, jis su­ke­lia tam tik­rų lėkš­tų pa­juo­ka­vi­mų, ta­čiau tai yra per­ne­lyg rim­ta, kad mes ga­lė­tu­me sau leis­ti to­kią pa­žiū­rą, tuo la­biau kad esa­me ka­ta­li­kiš­ka ša­lis. Tai­gi la­bai pri­ta­riu V. V. Mar­ge­vi­čie­nės ini­cia­ty­vai ga­lų ga­le ši­tą klau­si­mą pa­ju­din­ti, tik su vie­na iš­ly­ga, kad bū­tų pri­im­ta J. Raz­mos pa­tai­sa, kur yra siū­lo­ma iš­brauk­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę už ver­ti­mą­si pros­ti­tucija. Be abe­jo, ši­to­je, va­din­kim, ne­ži­nau, ko­kį čia ge­riau žo­dį su­ra­dus, nuo­puo­lio in­dust­ri­jo­je yra du ob­jek­tai, t. y. klien­tas ir pros­ti­tutė. Klien­tas yra ne ma­žiau kal­tas kaip ir ki­ta pu­sė, o už­vis kal­čiau­sias yra su­te­ne­ris, ku­ris, pa­vyz­džiui, Pran­cū­zi­jo­je ga­li bū­ti įka­lin­tas, esant tam tik­roms ap­lin­ky­bėms, net iki gy­vos gal­vos. Tai­gi siū­lau pra­dė­ti ši­tą klau­si­mą nag­ri­nė­ti ir pra­šy­čiau, kad tai ne­bū­tų to­kie leng­va­bū­diš­ki pa­juo­ka­vi­mai, o bū­tų pa­si­žiū­rė­ta la­bai rim­tai. Tuo tur­būt ir baig­siu. Pa­bai­gai. Tu­rė­tu­me grįž­ti prie nor­ma­lių ter­mi­nų. Vi­suo­met, kai yra me­luo­ja­ma, yra pa­ren­ka­mi ko­kie nors neut­ra­lūs ter­mi­nai. Ką tai reiš­kia sek­su­a­li­nės pa­slau­gos? Ko­kios čia pa­slau­gos? Yra ki­ti lie­tu­viš­ki la­bai pa­pras­ti žo­džiai: pa­leis­tu­va­vi­mas, iš­tvir­ka­vi­mas ir taip to­liau. Tai­gi va­din­ki­me daik­tus sa­vais var­dais ir ne­den­ki­me jų to­kiais neu­ro­ling­vis­ti­niais pra­si­ma­ny­mais. Kvie­čiu bal­suo­ti už“. 

Seimo posėdžio pirmininkė Irena Degutienė: „Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, da­bar aš jums pa­skai­ty­siu: „Re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas. Po re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to svars­ty­mo Sei­mas nu­spren­džia (dė­me­sio!): pir­ma, ar pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų. Šis siū­ly­mas ne­ga­li bū­ti pri­im­tas, jei­gu tam prieš­ta­rau­ja dau­giau kaip 1/3 vi­sų Sei­mo na­rių; an­tra, re­da­guo­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą“. Re­da­guo­ti tur­būt rei­kė­tų, nes yra įre­gist­ruo­ta J. Raz­mos pa­tai­sa. Gal ga­li­me iš kar­to ben­dru su­ta­ri­mu su­tik­ti re­da­guo­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, ta­da su­da­ry­si­me dar­bo gru­pę. Ar pri­ta­ria­te to­kiam siū­ly­mui? (Bal­sai sa­lė­je) Va­di­na­si, re­da­guo­ja­me re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą. (...) Da­bar rei­kia su­da­ry­ti re­dak­ci­nę ko­mi­si­ją. Ne­ga­li bū­ti dau­giau kaip de­vy­ni Sei­mo na­riai. Fra­k­ci­jų na­riai, gal ga­li­te iš kar­to pa­siū­ly­ti? Rei­kia de­vy­nių. (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li bū­ti ir ma­žiau, kaip no­ri­te. (...) (Bal­sai sa­lė­je) (...) Re­dak­ci­nė ko­mi­si­ja yra iš aš­tuo­nių Sei­mo na­rių: V. V. Mar­ge­vi­čie­nė, A. Dum­b­ra­va, O. Lei­pu­tė, G. Pur­va­nec­kie­nė, P. Čim­ba­ras, P. Urb­šys, J. Kvet­kov­skis ir S. Šed­ba­ras. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Dė­kui. Vi­sus siū­ly­mus per­duo­kit re­dak­ci­nei ko­mi­si­jai, jei­gu dar kas nors tu­ri­te ko­kių siū­ly­mų. Šiuo klau­si­mu bai­giam (...)“. 

Po svarstymo replikos teise pasisakė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis: „Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų tą ko­mi­si­ją tu­ri su­da­ry­ti žmo­nės, ku­rie gy­ve­ni­me tų pa­slau­gų nė­ra pir­kę ir nė­ra jų tu­rė­ję, ti­kiuo­si, jie ten pro­tin­gai, tvar­kin­gai pa­žiū­rės ir įkai­nius, ir ta­ri­fus nu­sta­tys. Ge­ro dar­bo!“.

Toliau pasisakė Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė: „Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jei­gu ga­li­ma, vie­ną mi­nu­tė­lę ty­los! Jei­gu jūs skai­tė­te šią re­zo­liu­ci­ją ir skai­tė­te šian­dien jums vi­siems iš­pla­tin­tą me­džia­gą, iš tik­rų­jų man la­bai gai­la, kad mes šai­po­mės ir juo­kau­ja­me, nes yra at­lik­ta la­bai daug ty­ri­mų ir iš tų ty­ri­mų aiš­kiai ma­ty­ti, kad tai jau­nė­ja, kad įtrau­kia­mi vai­kai – ir ber­niu­kai, ir mer­gai­tės, daž­niau­siai tu­rin­tys leng­vą ne­ga­lią, ku­rie ne­ži­no, kaip elg­tis sve­ti­mo­je ša­ly­je, ir tai, kad jų mir­tin­gu­mas yra di­džiu­lis. Net­gi Lie­tu­vo­je pa­gal per­nai at­lik­tą ty­ri­mą bu­vo 11 teis­mo pro­ce­sų, nu­tei­sė 11 jau­nų mer­gai­čių, ku­rios net ne­bai­gu­sios pa­grin­di­nės mo­kyk­los. Tai vi­sai ne­juo­kin­ga, tai yra la­bai rim­ta. Ir va­kar, ir šian­dien Eu­ro­pos Par­la­men­tas svars­to, Ai­ri­ja pri­ėmė įsta­ty­mą, šve­dai jau pri­ėmė įsta­ty­mą 1999 m. Aš ma­tau, kad da­lis vy­rų net ne­no­ri gir­dė­ti ir klau­sy­ti, bet, ati­to­link Vieš­pa­tie, jei­gu tai bus mū­sų vai­kai ar anū­kai“. 

Seimo posėdžio pirmininkė Irena Degutienė: „Dė­kui. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tik­rai mes kaž­kaip juo­kais čia vis­ką nu­lei­do­me, o pro­ble­ma la­bai rim­ta“.

Teikiama rezoliucija dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą

Šiandien Seimui teikiau žemiau nurodytos rezoliucijos projektą, kurią nutarta redaguoti.

REZOLIUCIJA 

DĖL BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS UŽ SEKSUALINIŲ PASLAUGŲ PIRKIMĄ 

Lietuvos Respublikos Seimas, 

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 19 20 ir 21 straipsnius, 

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 4 ir 5 straipsnius, 

atsižvelgdamas į 1949 m. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams, 

atsižvelgdamas į 1979 m. Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kuria siekiama kovoti su visų formų prekyba moterimis ir moterų išnaudojimu prostitucijos tikslais, 6 straipsnį, 

atsižvelgdamas į 2000 m. Palermo protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kuris pridedamas prie JTO konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 

atsižvelgdamas į 1995 m. Veiksmų platformos ir Pekino deklaracijos strateginį tikslą Nr. D.3, atsižvelgdamas į Europos Tarybos Konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis, 

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 13 straipsnius, 

atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 19 d. Europos Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis, 

atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Parlamento rezoliuciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei (2013/2013 (INI)); 

atsižvelgdamas į Tarptautinės Stop Traffick! konferencijos „Seksualinių paslaugų poreikio dekonstravimas: Moterų išnaudojimo per prostituciją ir prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais prevencija“ („ Deconstructing the Demand for Sexual Services: Prevention of Exploitation through Prostitution and Sex Trafficking“) Lietuvos ir užsienio šalių ekspertų pranešimus; 

susipažinęs su šalies nevyriausybinių organizacijų, dirbančių prieš prekybą žmonėmis, seksualinį išnaudojimą prostitucijos tikslais ir prievartos prieš asmenį naudojimą, srityje pasiūlymais bei apskritojo stalo diskusijos “Ways to reduce sexual services demand“ („Sekso paslaugų poreikio mažinimo būdai”), vykusios 2014 m. birželio 19- 20 d., išvadomis; 

atsižvelgdamas į tai, kad, naudojimasis prostitucijos paslaugomis yra susijęs su kito asmens sudaiktinimu, jo suvedimu į prekės statusą, stigmatizacija bei traumatizacija; 

suprasdamas, kad šalyje, kurioje yra palaikomas seksualinių paslaugų pirkimas, prostitucija ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo ar nusikalstamos veiklos organizavimo tikslais, yra pažeidžiamos žmogaus teisės, didėja nusikalstamumas ir socialinė atskirtis; 

įvertinęs Šiaurės šalių modelio taikymą ir Prancūzijos seksualinių paslaugų pirkimo kriminalizavimo patirtį; 

ir tai, kad: 

į prostituciją įtraukiami asmenys vis jaunėja; 

nemaža dalis iš jų yra nepilnamečiai; 

taip pat asmenys su protine negalia; 

dalis iš jų yra priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei alkoholio; jų mirtingumas didesnis nei vidutinio gyventojo; 

ir tai, kad: 

žiniasklaidoje pateikiamas negatyvus moters prostitucijoje portretas, palaikantis stereotipinį mąstymą apie vyrus ir moteris, seksistinį požiūrį į moterų vaidmenį visuomenėje, kas ženkliai prisideda prie smurto prieš moteris reiškinio palaikymo, daugialypio požiūrio į prostitucijos reiškinį formavimą; 

siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 

pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 1949 m. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams; 

teikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso pataisas numatančias atsakomybę už prostitucijos, pornografijos ar kitų seksualinio išnaudojimo formų paslaugų pirkimą; 

teikti Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 182 (1) straipsnio pataisas dėl administracinės atsakomybės panaikinimo už vertimąsi prostitucija; 

sudaryti tarpžinybinę darbo grupę resocializacijos, reabilitacijos ir reintegracijos programai parengti seksualinių paslaugų teikėjoms (teikėjams). 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos opozicinėje darbotvarkėje – siūlymas pensijas kompensuoti per 2015 m.

Opozicinė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ketvirtadienio opozicinėje plenarinio posėdžio darbotvarkėje siūlo priimti aktualias visuomenei įstatymų pataisas, susijusias su pensijų kompensavimu, vietos savivaldos stiprinimu ir kitomis sritimis. 

Seimo nariai Andrius Kubilius su Rimantu Jonu Dagiu teikia įstatymo pataisas, kuriomis būtų sukurtos teisinės prielaidos pensijas visiems – ir nedirbusiems, ir dirbusiems pensininkams – kompensuoti per 2015 metų pirmąjį ketvirtį. Seimo nariai teikia pataisas, nes nemato jokių kliūčių kompensuoti pensijas per 2015 m. 

„Šiais metais priėmus Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, „Eurostat“ į 2014 m. valdžios sektoriaus deficitą jau įtraukė visą pensijų kompensavimui, tiek nedirbusiems, tiek ir dirbusiems pensininkams, numatytą sumą – 855,7 mln. Lt (0,7 proc. BVP). Taigi, išmokant visas kompensacijas pensininkams jau 2015 m., tai nebeturėtų neigiamos įtakos valdžios sektoriaus deficito rodikliui, nes suma jau įtraukta į deficito apskaitą“, – teigia Seimo nariai. 

Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kartu su kitais parlamentarais siūlo keisti įvairius Konstitucijos straipsnius ir įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. 

„Tai sudarytų galimybę užimti šias pareigas to labiausiai vertiems asmenims, tuo pačiu įpareigotų juos ginti viešąjį interesą ir savo veikloje vadovautis bendruomenės interesais“, – sako J. Razma. 

Seniūnų skyrimo į pareigas tvarką teikiamomis Vietos savivaldos įstatymo pataisomis siūlo keisti ir parlamentaras Algis Strelčiūnas. 

Išsamiau apie teikiamus įstatymo projektus trumpuose pristatymuose. 

A. Kubilius kartu su R. Jonu Dagiu teikia Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo 1, 2, 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo projektą. Siūlomos pataisos sukuria teisines prielaidas pensijas visiems – ir nedirbusiems, ir dirbusiems pensininkams kompensuoti per 2015 metų pirmąjį ketvirtį. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, valdantieji kompensacijas pensininkams planuoja išmokėti per dvejus 2015-2016 metus, o dirbantiems pensininkams kompensacijų išmokėjimo terminai šiame įstatyme apskritai nėra nustatyti. Seimo nariai teikia pataisas, nes nemato jokių kliūčių kompensuoti pensijas visiems pensininkams jau per pirmąjį 2015 m. ketvirtį, nes šiais metais priėmus Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, „Eurostat“ į 2014 m. valdžios sektoriaus deficitą jau įtraukė visą pensijų kompensavimui, tiek nedirbusiems, tiek ir dirbusiems pensininkams, numatytą sumą – 855,7 mln. Lt (0,7 proc. BVP). Toks pensijų kompensavimas vienu ypu iš esmės skiriasi nuo naujų įsipareigojimų prisiėmimo, nes skirtas vienkartiniam atsiskaitymui pagal jau esančius įsipareigojimus. 

„Išmokant visas kompensacijas pensininkams jau 2015 m., tai nebeturėtų neigiamos įtakos valdžios sektoriaus deficito rodikliui, nes suma jau įtraukta į deficito apskaitą. Šiuo metu Vyriausybė tarptautinėse finansų rinkose gali pasiskolinti lėšų už itin žemas palūkanas, tad, pasinaudojus esama situacija, visos kompensacijos galėtų būti išmokamos iš skolintų lėšų, nedidinant valstybės biudžeto asignavimų“, – teigia Seimo nariai. 

Frakcijos seniūno pavaduotojas J. Razma kartu su Seimo narių grupe teikia Konstitucijos 67, 119, 120, 121, 122, 123, 127, 141, 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Lietuva pasirašė Europos vietos savivaldos chartiją, kurioje pabrėžiama piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus ir nurodoma, kad ši teisė tiesiogiai gali būti įgyvendinama per demokratišku būdu sudarytas vietos valdžios institucijas. Teikdami šias pataisas Seimo nariai mano, kad tai būtų esminis žingsnis į priekį įgyvendinant Europos vietos savivaldos chartijos principus, nes ligi šiol Lietuvoje egzistuojantis savivaldos modelis yra nepakankamai decentralizuotas. Teikiamu projektu siūloma konstituciškai įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus, analogiškus kaip ir savivaldybių taryboms, taip pat nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą, kurį tvirtintų savivaldybė. Kaip teigia Seimo nariai, tai sudarytų galimybę užimti šias pareigas to labiausiai vertiems asmenims, tuo pačiu įpareigotų juos ginti viešąjį interesą ir savo veikloje vadovautis bendruomenės interesais. Taip pat tai padidintų seniūnų veiklos efektyvumą, perkeliant jų atsakomybės bei atskaitomybės svorio centrą iš savivaldybės administracijos į vietos bendruomenę. 

Seimo narys A. Strelčiūnas teikia Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siūloma pakeisti seniūnų skyrimo į pareigas tvarką – įteisinti tiesioginius seniūno rinkimus ir numatyti seniūno atšaukimo iš pareigų procedūrą. Šiuo metu pagal galiojančius įstatymus seniūnas yra valstybės karjeros tarnautojas į pareigas paskiriamas konkurso tvarka. 

„Demokratinės visuomenės sąlyga yra vietos savivalda, kurios pagrindas – aktyvi, į sprendimų dėl vietos reikalų priėmimą, įtraukta bendruomenė, taigi siekiant aktyviau įtraukti gyventojus į vietos savivaldos reikalus, reikia jiems suteikti daugiau teisių“, – mano Seimo narys. 

Pakeitimu siekiama padidinti seniūnų ir seniūnijų veiklos efektyvumą, užtikrinti operatyvesnį viešųjų paslaugų teikimą, gyventojams suteikti galimybę patiems išsirinkti savo atstovą, taip pat, priėmus įstatymą padidės tiesiogiai rinkto seniūno atskaitomybė gyventojams, gyventojų įtraukimas į sprendimų priėmimą. 

Parlamentarė Vincė Vaidevutė Margevičienė teikia rezoliuciją „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“. Rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į realią prostitucijos, seksualinio išnaudojimo ir prekybos žmonėmis situaciją bei teikti Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę už prostitucijos, pornografijos ar kitų seksualinio išnaudojimo formų paslaugų pirkimą. Taip pat teikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 182 (1) straipsnio pataisas dėl administracinės atsakomybės panaikinimo už vertimąsi prostitucija. Šie pakeitimai sutelkia dėmesį į sutenerių ir sekso paslaugų pirkėjų kriminalizavimą, vadovaujantis sėkmingai veikiančiu Šiaurės šalių požiūrio modeliu. Šiaurės šalių modelis nukreiptas prieš prostitucijos legalizavimą, nes ši veikla traumuoja, menkina asmenį, pažeidžia žmogaus orumą, paverčia jį preke, kuri gali būti perkama ir parduodama. 

Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis teikia Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo pakeitimo projektą. Seimo narys pastebi, kad pagal dabar galiojančias Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatas, pensijos išmokamos tik senatvės ir neįgalumo pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpio nuo 1995-01-01 iki 2002-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų. Dėl jų dydžio, pagal tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas, jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ir neįgalumo pensija. Tačiau minėtame teisės akte nėra numatytas ištarnauto laiko pensijų dalies išmokėjimas, nors šių pensijų gavėjams taip pat buvo mokėta ne visa paskirta ištarnauto laiko pensija. Ištarnauto laiko pensijų gavėjai piktinasi, kad jiems išmokėjus šios pensijos dalį už 1996–2000 metus, liko neišmokėta pensijos dalis už 2001–2002 metus. Taigi šiuo projektu siūloma pakeisti įstatymą, kad ištarnauto laiko pensijos gavėjams, kaip ir senatvės ar neįgalumo pensijų gavėjams, būtų išmokėta likusi neišmokėta pensijos dalis už 2001–2002 m. 

Seimo narių grupė teikia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama kontroliuoti ne tik užsienio šalių fizinių ar juridinių asmenų, bet ir Lietuvoje registruotų asmenų iniciatyvas siekiant tvarkyti užsienio šalims reikšmingą kultūros paveldą. Įstatymo projektą siūloma papildyti nuostata, kad užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas būtų tvarkomas gavus Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pritarimą. Seimo nariai namo, kad tai leistų išvengti tendencingo istorijos faktų pateikimo apie konkrečius kultūros paveldo objektus, taip pat leistų išvengti priešingos asmenų iniciatyvos – naikinti užsienio valstybių kultūros paveldo objektus, tuo skatinant tautinę nesantaiką. 

Seimo narių grupė teikia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 1, 5, 7, 11 ir 33 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Kaip teigiama, projektą rengti paskatino išryškėjęs poreikis tiksliau reglamentuoti informacijos įslaptinimą. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siekiama užtikrinti visuomenės teisę gauti bendrojo pobūdžio informaciją apie išorės keliamą riziką ir grėsmę visuomenės ir valstybės saugumui bei konstitucinės santvarkos stabilumui. Taip pat siekiama išvengti nepagrįsto slaptumo žymos suteikimo atvejų tai informacijos daliai, kuri prieinama iš viešosios informacijos šaltinių ar nepagrįsto aukštesnių slaptumo žymų suteikimo tai įslaptinamos informacijos daliai, kuri pagal savo turinį priskirtina žemesnei slaptumo kategorijai. 

Parlamentaras Sergejus Jovaiša teikia Seimo Statuto „Dėl Seimo statuto 24 straipsnio pakeitimo“ projektą. Šiuo projektu siūloma sumažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių iki šešių ir nustatyti, kad esant būtinybei atskiru Seimo nutarimu būtų galima steigti dar vieną Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigybę, bet ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. S. Jovaiša pažymi, kad atsisakius papildomos Seimo pirmininko pareigybės vidutiniškai per metus būtų sutaupyta apie 275 tūkst. Lt. Šiuo metu Seimo statuto 24 straipsnyje numatyta, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni. 

S. Jovaiša taip pat teikia Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 185(1) straipsnio pakeitimo projektus. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis pasyvus rūkymas, kai rūkančiojo iškvėptus tabako dūmus įkvepia kitas asmuo, kasmet pražudo apie 600 tūkst. žmonių. Trečdalis pasyvaus rūkymo aukų yra vaikai, kurie dažnai priversti kvėpuoti tėvų iškvėptais tabako dūmais. Tabako kontrolės įstatyme yra numatyti tabako gaminių vartojimo apribojimai tam tikrose vietose, tačiau Seimo narys atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato ribojimų rūkyti privačiose transporto priemonėse, kuriose rūkant tėvams tabako dūmais kvėpuoja ir vaikai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valanda praleista prirūkytame automobilyje prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Taigi siūloma papildyti įstatymą ir numatyti, kad rūkyti (vartoti tabako gaminius) taip pat būtų draudžiama transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra vaikų ir siūloma nustatyti didesnę sankciją už minėtų ribojimų nesilaikymą. Ribojimas rūkyti automobiliuose, jei juose yra vaikų, jau įtvirtintas Australijoje, šešiose JAV valstijose, Puerto Rike, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, didžiojoje dalyje Kanados teritorijų, Kipre, Mauricijuje, Pietų Afrikos Respublikoje, nuo 2014 m. vasario ir Jungtinėje Karalystėje, planuojama: Airijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse. 

Seimo narys Rytas Kupčinskas teikia Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu Seimo narys siūlo įteisinti rugsėjo 8 d. kaip šventinę dieną, taip iškiliau pagerbiant Švč. Mariją Dievo Motiną – Lietuvos globėją ir Vytautą Didįjį - labiausiai nusipelniusį Lietuvos valdovą. Kaip teigia R. Kupčinskas, šventinė diena įgautų didesnę prasmę, ugdytų patriotiškumą, pagarbą Tėvynei, susikaupimą ir tikėjimą. „Tinkamai minint Šilines (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą dieną skatintų gyventojus artimiau bendrauti, dalyvauti atlaiduose, susipažinti su dalimi Lietuvos istorijos, prisiminti turimas istorines žinias bei prasmingai paminėti Lietuvai ypatingai svarbią šventę“, – teigia Seimo narys.