Opozicinė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ketvirtadienio opozicinėje plenarinio posėdžio darbotvarkėje siūlo priimti aktualias visuomenei įstatymų pataisas, susijusias su pensijų kompensavimu, vietos savivaldos stiprinimu ir kitomis sritimis.
Seimo nariai Andrius Kubilius su Rimantu Jonu Dagiu teikia įstatymo pataisas, kuriomis būtų sukurtos teisinės prielaidos pensijas visiems – ir nedirbusiems, ir dirbusiems pensininkams – kompensuoti per 2015 metų pirmąjį ketvirtį. Seimo nariai teikia pataisas, nes nemato jokių kliūčių kompensuoti pensijas per 2015 m.
„Šiais metais priėmus Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, „Eurostat“ į 2014 m. valdžios sektoriaus deficitą jau įtraukė visą pensijų kompensavimui, tiek nedirbusiems, tiek ir dirbusiems pensininkams, numatytą sumą – 855,7 mln. Lt (0,7 proc. BVP). Taigi, išmokant visas kompensacijas pensininkams jau 2015 m., tai nebeturėtų neigiamos įtakos valdžios sektoriaus deficito rodikliui, nes suma jau įtraukta į deficito apskaitą“, – teigia Seimo nariai.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kartu su kitais parlamentarais siūlo keisti įvairius Konstitucijos straipsnius ir įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus.
„Tai sudarytų galimybę užimti šias pareigas to labiausiai vertiems asmenims, tuo pačiu įpareigotų juos ginti viešąjį interesą ir savo veikloje vadovautis bendruomenės interesais“, – sako J. Razma.
Seniūnų skyrimo į pareigas tvarką teikiamomis Vietos savivaldos įstatymo pataisomis siūlo keisti ir parlamentaras Algis Strelčiūnas.
Išsamiau apie teikiamus įstatymo projektus trumpuose pristatymuose.
A. Kubilius kartu su R. Jonu Dagiu teikia Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo 1, 2, 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo projektą. Siūlomos pataisos sukuria teisines prielaidas pensijas visiems – ir nedirbusiems, ir dirbusiems pensininkams kompensuoti per 2015 metų pirmąjį ketvirtį. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, valdantieji kompensacijas pensininkams planuoja išmokėti per dvejus 2015-2016 metus, o dirbantiems pensininkams kompensacijų išmokėjimo terminai šiame įstatyme apskritai nėra nustatyti. Seimo nariai teikia pataisas, nes nemato jokių kliūčių kompensuoti pensijas visiems pensininkams jau per pirmąjį 2015 m. ketvirtį, nes šiais metais priėmus Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, „Eurostat“ į 2014 m. valdžios sektoriaus deficitą jau įtraukė visą pensijų kompensavimui, tiek nedirbusiems, tiek ir dirbusiems pensininkams, numatytą sumą – 855,7 mln. Lt (0,7 proc. BVP). Toks pensijų kompensavimas vienu ypu iš esmės skiriasi nuo naujų įsipareigojimų prisiėmimo, nes skirtas vienkartiniam atsiskaitymui pagal jau esančius įsipareigojimus.
„Išmokant visas kompensacijas pensininkams jau 2015 m., tai nebeturėtų neigiamos įtakos valdžios sektoriaus deficito rodikliui, nes suma jau įtraukta į deficito apskaitą. Šiuo metu Vyriausybė tarptautinėse finansų rinkose gali pasiskolinti lėšų už itin žemas palūkanas, tad, pasinaudojus esama situacija, visos kompensacijos galėtų būti išmokamos iš skolintų lėšų, nedidinant valstybės biudžeto asignavimų“, – teigia Seimo nariai.
Frakcijos seniūno pavaduotojas J. Razma kartu su Seimo narių grupe teikia Konstitucijos 67, 119, 120, 121, 122, 123, 127, 141, 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Lietuva pasirašė Europos vietos savivaldos chartiją, kurioje pabrėžiama piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus ir nurodoma, kad ši teisė tiesiogiai gali būti įgyvendinama per demokratišku būdu sudarytas vietos valdžios institucijas. Teikdami šias pataisas Seimo nariai mano, kad tai būtų esminis žingsnis į priekį įgyvendinant Europos vietos savivaldos chartijos principus, nes ligi šiol Lietuvoje egzistuojantis savivaldos modelis yra nepakankamai decentralizuotas. Teikiamu projektu siūloma konstituciškai įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus, analogiškus kaip ir savivaldybių taryboms, taip pat nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą, kurį tvirtintų savivaldybė. Kaip teigia Seimo nariai, tai sudarytų galimybę užimti šias pareigas to labiausiai vertiems asmenims, tuo pačiu įpareigotų juos ginti viešąjį interesą ir savo veikloje vadovautis bendruomenės interesais. Taip pat tai padidintų seniūnų veiklos efektyvumą, perkeliant jų atsakomybės bei atskaitomybės svorio centrą iš savivaldybės administracijos į vietos bendruomenę.
Seimo narys A. Strelčiūnas teikia Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siūloma pakeisti seniūnų skyrimo į pareigas tvarką – įteisinti tiesioginius seniūno rinkimus ir numatyti seniūno atšaukimo iš pareigų procedūrą. Šiuo metu pagal galiojančius įstatymus seniūnas yra valstybės karjeros tarnautojas į pareigas paskiriamas konkurso tvarka.
„Demokratinės visuomenės sąlyga yra vietos savivalda, kurios pagrindas – aktyvi, į sprendimų dėl vietos reikalų priėmimą, įtraukta bendruomenė, taigi siekiant aktyviau įtraukti gyventojus į vietos savivaldos reikalus, reikia jiems suteikti daugiau teisių“, – mano Seimo narys.
Pakeitimu siekiama padidinti seniūnų ir seniūnijų veiklos efektyvumą, užtikrinti operatyvesnį viešųjų paslaugų teikimą, gyventojams suteikti galimybę patiems išsirinkti savo atstovą, taip pat, priėmus įstatymą padidės tiesiogiai rinkto seniūno atskaitomybė gyventojams, gyventojų įtraukimas į sprendimų priėmimą.
Parlamentarė Vincė Vaidevutė Margevičienė teikia rezoliuciją „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“. Rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į realią prostitucijos, seksualinio išnaudojimo ir prekybos žmonėmis situaciją bei teikti Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę už prostitucijos, pornografijos ar kitų seksualinio išnaudojimo formų paslaugų pirkimą. Taip pat teikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 182 (1) straipsnio pataisas dėl administracinės atsakomybės panaikinimo už vertimąsi prostitucija. Šie pakeitimai sutelkia dėmesį į sutenerių ir sekso paslaugų pirkėjų kriminalizavimą, vadovaujantis sėkmingai veikiančiu Šiaurės šalių požiūrio modeliu. Šiaurės šalių modelis nukreiptas prieš prostitucijos legalizavimą, nes ši veikla traumuoja, menkina asmenį, pažeidžia žmogaus orumą, paverčia jį preke, kuri gali būti perkama ir parduodama.
Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis teikia Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo pakeitimo projektą. Seimo narys pastebi, kad pagal dabar galiojančias Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatas, pensijos išmokamos tik senatvės ir neįgalumo pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpio nuo 1995-01-01 iki 2002-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų. Dėl jų dydžio, pagal tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas, jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ir neįgalumo pensija. Tačiau minėtame teisės akte nėra numatytas ištarnauto laiko pensijų dalies išmokėjimas, nors šių pensijų gavėjams taip pat buvo mokėta ne visa paskirta ištarnauto laiko pensija. Ištarnauto laiko pensijų gavėjai piktinasi, kad jiems išmokėjus šios pensijos dalį už 1996–2000 metus, liko neišmokėta pensijos dalis už 2001–2002 metus. Taigi šiuo projektu siūloma pakeisti įstatymą, kad ištarnauto laiko pensijos gavėjams, kaip ir senatvės ar neįgalumo pensijų gavėjams, būtų išmokėta likusi neišmokėta pensijos dalis už 2001–2002 m.
Seimo narių grupė teikia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama kontroliuoti ne tik užsienio šalių fizinių ar juridinių asmenų, bet ir Lietuvoje registruotų asmenų iniciatyvas siekiant tvarkyti užsienio šalims reikšmingą kultūros paveldą. Įstatymo projektą siūloma papildyti nuostata, kad užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas būtų tvarkomas gavus Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pritarimą. Seimo nariai namo, kad tai leistų išvengti tendencingo istorijos faktų pateikimo apie konkrečius kultūros paveldo objektus, taip pat leistų išvengti priešingos asmenų iniciatyvos – naikinti užsienio valstybių kultūros paveldo objektus, tuo skatinant tautinę nesantaiką.
Seimo narių grupė teikia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 1, 5, 7, 11 ir 33 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Kaip teigiama, projektą rengti paskatino išryškėjęs poreikis tiksliau reglamentuoti informacijos įslaptinimą. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siekiama užtikrinti visuomenės teisę gauti bendrojo pobūdžio informaciją apie išorės keliamą riziką ir grėsmę visuomenės ir valstybės saugumui bei konstitucinės santvarkos stabilumui. Taip pat siekiama išvengti nepagrįsto slaptumo žymos suteikimo atvejų tai informacijos daliai, kuri prieinama iš viešosios informacijos šaltinių ar nepagrįsto aukštesnių slaptumo žymų suteikimo tai įslaptinamos informacijos daliai, kuri pagal savo turinį priskirtina žemesnei slaptumo kategorijai.
Parlamentaras Sergejus Jovaiša teikia Seimo Statuto „Dėl Seimo statuto 24 straipsnio pakeitimo“ projektą. Šiuo projektu siūloma sumažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių iki šešių ir nustatyti, kad esant būtinybei atskiru Seimo nutarimu būtų galima steigti dar vieną Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigybę, bet ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. S. Jovaiša pažymi, kad atsisakius papildomos Seimo pirmininko pareigybės vidutiniškai per metus būtų sutaupyta apie 275 tūkst. Lt. Šiuo metu Seimo statuto 24 straipsnyje numatyta, kad Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni.
S. Jovaiša taip pat teikia Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 185(1) straipsnio pakeitimo projektus. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis pasyvus rūkymas, kai rūkančiojo iškvėptus tabako dūmus įkvepia kitas asmuo, kasmet pražudo apie 600 tūkst. žmonių. Trečdalis pasyvaus rūkymo aukų yra vaikai, kurie dažnai priversti kvėpuoti tėvų iškvėptais tabako dūmais. Tabako kontrolės įstatyme yra numatyti tabako gaminių vartojimo apribojimai tam tikrose vietose, tačiau Seimo narys atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato ribojimų rūkyti privačiose transporto priemonėse, kuriose rūkant tėvams tabako dūmais kvėpuoja ir vaikai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valanda praleista prirūkytame automobilyje prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Taigi siūloma papildyti įstatymą ir numatyti, kad rūkyti (vartoti tabako gaminius) taip pat būtų draudžiama transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra vaikų ir siūloma nustatyti didesnę sankciją už minėtų ribojimų nesilaikymą. Ribojimas rūkyti automobiliuose, jei juose yra vaikų, jau įtvirtintas Australijoje, šešiose JAV valstijose, Puerto Rike, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, didžiojoje dalyje Kanados teritorijų, Kipre, Mauricijuje, Pietų Afrikos Respublikoje, nuo 2014 m. vasario ir Jungtinėje Karalystėje, planuojama: Airijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse.
Seimo narys Rytas Kupčinskas teikia Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu Seimo narys siūlo įteisinti rugsėjo 8 d. kaip šventinę dieną, taip iškiliau pagerbiant Švč. Mariją Dievo Motiną – Lietuvos globėją ir Vytautą Didįjį - labiausiai nusipelniusį Lietuvos valdovą. Kaip teigia R. Kupčinskas, šventinė diena įgautų didesnę prasmę, ugdytų patriotiškumą, pagarbą Tėvynei, susikaupimą ir tikėjimą. „Tinkamai minint Šilines (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą dieną skatintų gyventojus artimiau bendrauti, dalyvauti atlaiduose, susipažinti su dalimi Lietuvos istorijos, prisiminti turimas istorines žinias bei prasmingai paminėti Lietuvai ypatingai svarbią šventę“, – teigia Seimo narys.
