2010 gegužės 26-ąją dieną, minint Tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną, kurią prieš 4 metus įteisino Lietuvos Respublikos Seimas, buvo organizuojama konferencija „Neparduok savęs: prevencija prieš prekybą žmonėmis“ ir priimta rezoliucija.
Konferencijoje pastebėta, kad be žinios dingusių vaikų nemažėja: 2008 m. buvo ieškomi 853 vaikai, o 2009 m. – 787 vaikai. Dažnai vaikai tampa prekybos žmonėmis aukomis. Šiais klausimais kuriamos įvairios tarptautinės grupės, priimamos rezoliucijos, rengiami įvairaus lygio seminarai, vykdomi mokymai, tačiau jie mažai pasiekia suaugusius asmenis, o juo labiau vaiką.
2007 m. Lietuvoje identifikuota 56 prekybos žmonėmis aukos, o 2008 m. jau – 86 aukos. Žinant, kad 2009 m. nebuvo dėl lėšų stokos tinkamai vykdoma valstybinė “Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009 – 2012 m. programa”, sunku tiksliai nustatyti nukentėjusiųjų asmenų skaičių, kadangi ir į nevyriausybines organizacijas pagalbos kreipiasi tik apie 10 procentų nukentėjusiųjų.
Atkreipiamas dėmesys, kad užsienio valstybėse surastų prekybos žmonėmis aukų iš Lietuvos yra pats didžiausias procentas, net lyginant su gyventojų skaičiumi didesnėmis, Rytų bloko valstybėmis.
Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009 – 2012 m. valstybinėje programoje, paauglių, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis nuo 14 iki 18 metų yra apie 37 procentus, nuo 19 iki 20metų iki 15 procentų nuo visų prekybos žmonėmis aukų Lietuvoje.
Konferencijoje pastebėta, kad informacija, susijusi su neigiamais visuomenės gyvenimo įvykiais turi didesnę auditoriją, o tai turi įtakos informacijos priemonių elgsenai ir veiksmams – jei yra paklausa neigiamo pobūdžio informacijai, atsiranda ir atitinkama pasiūla.
Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovė pabrėžė, kad pornografijos, seksualinio smurto scenos formuoja jauną žmogų, kuria jo pasaulėjautą, iš pagrindų griauna šeimos instituciją, turi įtakos vaikų psichologinei būsenai.
Konferencijos dalyviai pastebėjo, kad žiniasklaidai trūksta žmogiškumo, kai kalbinamos prekybos žmonėmis aukos. Žiniasklaida, turinti atlikti tarpininko vaidmenį, neretai prisiima valdžios vaidmenį ir nuteisia prekybos žmonėmis aukas, sukurdami iliuziją, kad kiekvienas asmuo, nukentėjęs nuo prekeivių žmonėmis yra pats kaltas dėl jo pardavimo seksualiniam išnaudojimui. Spaudos atstovai, kaip ir visi piliečiai, kalbindami tiek prostitucija užsiimančius asmenis, tiek aukas, turėtų suvokti savo pilietišką poziciją ir paprasčiausią žmogiškumą. Žinių sklaida turėtų būti grindžiama objektyvumu ir nešališkumu.
Svarbus tėvų, ugdymo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos bendradarbiavimas. Pirmojo išeitis glūdi tėvų pavyzdyje. Antroji išeitis – ilgas ir kantrus švietimo, mokymo, ugdymo darbas, užblokuojant kelią negatyvumo sklaidai. Tai gali padaryti alternatyvioji žurnalistika, kurią turėtų sukurti visuomeninės organizacijos. Svarbu, kad ji nuo pat mažumės formuoti vaikų vertybes ir taip formuotų naują žiniasklaidos rinką.
Galimus problemos sprendimo būdus pristatė ir kiti konferencijoje dalyvavę specialistai.
Buvo aptartos prevencinės priemonės įgyvendinamos Lietuvos mokyklose skirtingais būdais: integruojant jas į mokomųjų dalykų programų turinį, papildomąjį ugdymą ir neformaliojo švietimo programas ir kt. Prekybos žmonėmis problema įtraukta į socialinio ugdymo programą, pilietinio ugdymo tematika. Pasak specialistų, svarbu ne tik žinių ir informacijos perdavimas, bet ir kompetencijų bei gyvenimo įgūdžių ugdymas. Tai įgyvendinama per tarptautines, nacionalines ir Lietuvoje adaptuotas užsienio šalių programas. Kaip sunkumus ir problemas, įgyvendinant šias programas mokyklose, įvardintas – laiko ir išteklių nepakankamumas, netinkamas personalo parengimas, taip pat per didelis vienu metu įgyvendinamų ir prastai koordinuojamų programų skaičius. Pabrėžta, kad įgyvendinant prevencines priemones, svarbi mokinių, jų tėvų ir pedagogų sąveika.
Konferencijoje akcentuota brandaus lytiškumo suvokimo svarba kaip pamatinė. Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro atstovė teigė: kad „..didžiausia šių laikų problema ta, kad lytinė branda skiriama nuo psichologinės (...) keturiolikos metų paauglys jau būna lytiškai subrendęs, tačiau dar nesugeba prisiimti atsakomybės už kitą (...) Jo psichologinis brendimas vėluoja dešimčia ir daugiau metų“. Lytiškumas, apimantis asmens vertybes, įsitikinimus, savęs vertinimus ir santykius su kitais, lytinė elgseną ir sprendimus, turėtų būti įtrauktas prevencijai, nes ugdant jaunas merginas nuo mažumės šia linkme, jos gali būti apsaugotos nuo įsitraukimo į prostitucijos kelią bei nuo kitų priklausomybių.
Konferencijoje Dingusių žmonių šeimų paramos centras (vadovė Ona Gustienė) pristatė naują centro įgyvendinamą projektą, skirtą prevencijai prieš prekybą žmonėmis internete. Projektu siekiama sužinoti moksleivių interneto vartojimo ypatumus, jų sąmoningumą ir žinias apie galimas rizikas ir esančias grėsmes kibernetinėje erdvėje. Projekto tikslinė grupė – ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai bei mokytojai, mokyklos administracija.
Siekiant suaktyvinti be žinios dingusių vaikų paiešką ir užkirsti kelią prekybai žmonėmis bei vaikų bėgimui iš namų būtinas glaudus ryšys tarp valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų.
Konferencijoje priimta rezoliucija, kurioje siūloma:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei užtikrinti Valstybinės prekybos žmonėmis ir prevencijos ir kontrolės programos 2009 – 2012 metų programos finansavimą bei pastovų prekybos žmonėmis reintegracijos procesą ir tobulinti vaikų, nelankančių mokyklą ir dingusių be žinios, apskaitos sistemą, taip pat aktyvinti jų paieškos procesą.
2. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, įgyvendinant prevencines programas, organizuoti šviečiamojo pobūdžio akcijas (soc. reklama, edukacinių filmų kūryba, lankstinukų leidyba) bendrojo lavinimo ir specialaus ugdymo įstaigose; kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis inicijuoti paskaitas brandaus lytiškumo tema.
3. Lietuvos žurnalistų sąjungai sugriežtinti kontrolę dėl neigiamos informacijos vaikams žiniasklaidoje pateikimo, vaikų pornografinių ir erotinių nuotraukų internete ir kitose žiniasklaidos priemonėse platinimo.
4. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis aktyvinti socialinę reabilitaciją ir reintegraciją asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis.
5. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai ir Dingusių žmonių šeimų paramos centrui vykdyti informacinę švietėjišką veiklą prieš prekybą žmonėmis bei organizuoti šviečiamojo pobūdžio akcijas (paskaitos, disputai, susitikimai).
6. Nevyriausybinėms organizacijoms sekti neigiamą informaciją, susijusią su prekybos žmonėmis problema, dingusių vaikų tematika ir pastebėjimus pateikti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai.
Konferencijos pirmininkė
Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ,
Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė.
Ona GUSTIENĖ,
Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė.
Konferencijoje pastebėta, kad be žinios dingusių vaikų nemažėja: 2008 m. buvo ieškomi 853 vaikai, o 2009 m. – 787 vaikai. Dažnai vaikai tampa prekybos žmonėmis aukomis. Šiais klausimais kuriamos įvairios tarptautinės grupės, priimamos rezoliucijos, rengiami įvairaus lygio seminarai, vykdomi mokymai, tačiau jie mažai pasiekia suaugusius asmenis, o juo labiau vaiką.
2007 m. Lietuvoje identifikuota 56 prekybos žmonėmis aukos, o 2008 m. jau – 86 aukos. Žinant, kad 2009 m. nebuvo dėl lėšų stokos tinkamai vykdoma valstybinė “Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009 – 2012 m. programa”, sunku tiksliai nustatyti nukentėjusiųjų asmenų skaičių, kadangi ir į nevyriausybines organizacijas pagalbos kreipiasi tik apie 10 procentų nukentėjusiųjų.
Atkreipiamas dėmesys, kad užsienio valstybėse surastų prekybos žmonėmis aukų iš Lietuvos yra pats didžiausias procentas, net lyginant su gyventojų skaičiumi didesnėmis, Rytų bloko valstybėmis.
Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009 – 2012 m. valstybinėje programoje, paauglių, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis nuo 14 iki 18 metų yra apie 37 procentus, nuo 19 iki 20metų iki 15 procentų nuo visų prekybos žmonėmis aukų Lietuvoje.
Konferencijoje pastebėta, kad informacija, susijusi su neigiamais visuomenės gyvenimo įvykiais turi didesnę auditoriją, o tai turi įtakos informacijos priemonių elgsenai ir veiksmams – jei yra paklausa neigiamo pobūdžio informacijai, atsiranda ir atitinkama pasiūla.
Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovė pabrėžė, kad pornografijos, seksualinio smurto scenos formuoja jauną žmogų, kuria jo pasaulėjautą, iš pagrindų griauna šeimos instituciją, turi įtakos vaikų psichologinei būsenai.
Konferencijos dalyviai pastebėjo, kad žiniasklaidai trūksta žmogiškumo, kai kalbinamos prekybos žmonėmis aukos. Žiniasklaida, turinti atlikti tarpininko vaidmenį, neretai prisiima valdžios vaidmenį ir nuteisia prekybos žmonėmis aukas, sukurdami iliuziją, kad kiekvienas asmuo, nukentėjęs nuo prekeivių žmonėmis yra pats kaltas dėl jo pardavimo seksualiniam išnaudojimui. Spaudos atstovai, kaip ir visi piliečiai, kalbindami tiek prostitucija užsiimančius asmenis, tiek aukas, turėtų suvokti savo pilietišką poziciją ir paprasčiausią žmogiškumą. Žinių sklaida turėtų būti grindžiama objektyvumu ir nešališkumu.
Svarbus tėvų, ugdymo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos bendradarbiavimas. Pirmojo išeitis glūdi tėvų pavyzdyje. Antroji išeitis – ilgas ir kantrus švietimo, mokymo, ugdymo darbas, užblokuojant kelią negatyvumo sklaidai. Tai gali padaryti alternatyvioji žurnalistika, kurią turėtų sukurti visuomeninės organizacijos. Svarbu, kad ji nuo pat mažumės formuoti vaikų vertybes ir taip formuotų naują žiniasklaidos rinką.
Galimus problemos sprendimo būdus pristatė ir kiti konferencijoje dalyvavę specialistai.
Buvo aptartos prevencinės priemonės įgyvendinamos Lietuvos mokyklose skirtingais būdais: integruojant jas į mokomųjų dalykų programų turinį, papildomąjį ugdymą ir neformaliojo švietimo programas ir kt. Prekybos žmonėmis problema įtraukta į socialinio ugdymo programą, pilietinio ugdymo tematika. Pasak specialistų, svarbu ne tik žinių ir informacijos perdavimas, bet ir kompetencijų bei gyvenimo įgūdžių ugdymas. Tai įgyvendinama per tarptautines, nacionalines ir Lietuvoje adaptuotas užsienio šalių programas. Kaip sunkumus ir problemas, įgyvendinant šias programas mokyklose, įvardintas – laiko ir išteklių nepakankamumas, netinkamas personalo parengimas, taip pat per didelis vienu metu įgyvendinamų ir prastai koordinuojamų programų skaičius. Pabrėžta, kad įgyvendinant prevencines priemones, svarbi mokinių, jų tėvų ir pedagogų sąveika.
Konferencijoje akcentuota brandaus lytiškumo suvokimo svarba kaip pamatinė. Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro atstovė teigė: kad „..didžiausia šių laikų problema ta, kad lytinė branda skiriama nuo psichologinės (...) keturiolikos metų paauglys jau būna lytiškai subrendęs, tačiau dar nesugeba prisiimti atsakomybės už kitą (...) Jo psichologinis brendimas vėluoja dešimčia ir daugiau metų“. Lytiškumas, apimantis asmens vertybes, įsitikinimus, savęs vertinimus ir santykius su kitais, lytinė elgseną ir sprendimus, turėtų būti įtrauktas prevencijai, nes ugdant jaunas merginas nuo mažumės šia linkme, jos gali būti apsaugotos nuo įsitraukimo į prostitucijos kelią bei nuo kitų priklausomybių.
Konferencijoje Dingusių žmonių šeimų paramos centras (vadovė Ona Gustienė) pristatė naują centro įgyvendinamą projektą, skirtą prevencijai prieš prekybą žmonėmis internete. Projektu siekiama sužinoti moksleivių interneto vartojimo ypatumus, jų sąmoningumą ir žinias apie galimas rizikas ir esančias grėsmes kibernetinėje erdvėje. Projekto tikslinė grupė – ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai bei mokytojai, mokyklos administracija.
Siekiant suaktyvinti be žinios dingusių vaikų paiešką ir užkirsti kelią prekybai žmonėmis bei vaikų bėgimui iš namų būtinas glaudus ryšys tarp valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų.
Konferencijoje priimta rezoliucija, kurioje siūloma:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei užtikrinti Valstybinės prekybos žmonėmis ir prevencijos ir kontrolės programos 2009 – 2012 metų programos finansavimą bei pastovų prekybos žmonėmis reintegracijos procesą ir tobulinti vaikų, nelankančių mokyklą ir dingusių be žinios, apskaitos sistemą, taip pat aktyvinti jų paieškos procesą.
2. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, įgyvendinant prevencines programas, organizuoti šviečiamojo pobūdžio akcijas (soc. reklama, edukacinių filmų kūryba, lankstinukų leidyba) bendrojo lavinimo ir specialaus ugdymo įstaigose; kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis inicijuoti paskaitas brandaus lytiškumo tema.
3. Lietuvos žurnalistų sąjungai sugriežtinti kontrolę dėl neigiamos informacijos vaikams žiniasklaidoje pateikimo, vaikų pornografinių ir erotinių nuotraukų internete ir kitose žiniasklaidos priemonėse platinimo.
4. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis aktyvinti socialinę reabilitaciją ir reintegraciją asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis.
5. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai ir Dingusių žmonių šeimų paramos centrui vykdyti informacinę švietėjišką veiklą prieš prekybą žmonėmis bei organizuoti šviečiamojo pobūdžio akcijas (paskaitos, disputai, susitikimai).
6. Nevyriausybinėms organizacijoms sekti neigiamą informaciją, susijusią su prekybos žmonėmis problema, dingusių vaikų tematika ir pastebėjimus pateikti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai.
Konferencijos pirmininkė
Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ,
Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė.
Ona GUSTIENĖ,
Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė.
