LR Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Narkomanijos ir alkoholio prevencijos komisija, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija ir Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacija paminėjo 15- ąją lietuvių gestų kalbos sukaktį suorganizuodami konferenciją ,,Gimtoji kalba – gestų kalba!?”. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 metais oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą. Nuo to laiko lietuvių gestų kalba vystosi kaip nepriklausoma kalba.Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pranešime pažymėjo, kad klausos negalią turinčiam žmogui gestų kalba yra pagrindinė bendravimo priemonė, kuria dalinamasi mintimis, jausmais ir lūkesčiais. Kurtieji, kurie laiko save lietuviais, kalba lietuvių gestų kalba, būtent šia kalba gali išreikšti savo nacionalinį tapatumą.
Pasak A.Lydekos, kalba atlieka savo vaidmenį ir vystosi tik tada, kai ji vartojama plačiai, visose gyvenimo situacijose. Valstybė, kuri remiasi demokratiniais principais, siekia suteikti lygias galimybes kiekvienam asmeniui išreikšti save ir sėkmingai realizuoti savo gebėjimus. Kurtiesiems būtinos specialios priemonės, norint užtikrinti jų gimtosios gestų kalbos raidą, taip pat šių žmonių teises ir sėkmingą dalyvavimą visuomenės gyvenime.
Įgyvendinant kurčiųjų pilietines ir žmogaus teises didelį vaidmenį vaidina gestų kalbos vertėjai. Diskusijos metu buvo paraginta suteikti atitinkamą statusą šios specialybės žmonėms, vertinant juos kaip vertėjus, o ne kaip „slaugytojus”, užtikrinant jiems atitinkamą darbo užmokestį ir kvalifikaciją. Keisti esamą požiūrį į gestų kalbos vertėjus, priimant atitinkamus sprendimus, ragino Seimo narės Loreta Graužinienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė.
„Šiuo atveju būtina suskaičiuoti ir kokią vertę ši investicija suteiks valstybei”, – sakė A.Lydeka. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas akcentavo, kad nacionalinės gestų kalbos vartojimo rėmimas įtvirtintų klausos negalią turinčių žmonių galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, apsaugotų juos nuo atskirties pojūčio ir psichikos sutrikimų, tuo pačiu gerintų bendrą visuomenės dvasinę būklę, padėtų visuomenei natūraliai ir betarpiškai jausti savo gretose žmones, turinčius fizinę negalią.
Europos Komisija yra pripažinusi, kad gestų kalbos yra svarbios Europos kalbų įvairovei. Nacionalinė gestų kalba yra įrašyta penkių Europos šalių konstitucijose: Austrijos, Čekijos, Suomijos, Portugalijos ir Slovakijos. Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliucijas (1988 m. ir 1998 m.), kuriose Europos Komisija ir valstybės narės raginamos remti gestų kalbą ir užtikrinti, kad kurtieji galėtų dirbti ir mokytis pasirinkta kalba.
Konferencijos programą galite rasti čia: ,,Gimtoji kalba – gestų kalba!?”.
