Priimtas Pluoštinių kanapių įstatymas

Seimas priėmė Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisas ir (projektas Nr. XIP-4657(2), Pluoštinių kanapių įstatymą (projektas Nr. XIP-4658(2).

Pluoštinių kanapių įstatymu nustatyti pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir įvežamų kanapių sėklų, skirtų ir neskirtų sėjai, licencijavimo reikalavimai, licencijų išdavimo, galiojimo stabdymo ar panaikinimo tvarka. Įstatymu įtvirtinta ir pluoštinių kanapių sėklų, neskirtų sėjai, patvirtintųjų importuotojų pripažinimo tvarka; nustatytos institucijos, atsakingos už pluoštinių kanapių auginimo ir importo licencijavimo priežiūrą.

Pluoštinių kanapių augintojai įpareigoti iki kiekvienų metų balandžio 1 d. deklaruoti auginamų kanapių laukus, o per 3 dienas nuo augalų žydėjimo pradžios informuoti Valstybinę augalininkystės tarnybą. Pluoštinių kanapių ir kanapių sėklų importo į Lietuvos Respublikos teritoriją licencijų išdavimo funkciją, vykdys Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Įstatymas priimtas už balsavus 66, prieš –, susilaikius 22 Seimo nariams.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisomis pakeistas šio įstatymo 1 straipsnis, nurodant, kad šis įstatymas nebus taikomas kanapėms, kultivuojamoms vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei ir reglamentuojamoms Pluoštinių kanapių įstatymu.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisos priimtos už balsavus 67, prieš – 13 ir 26 Seimo nariams susilaikius.

Seimo komitetas domėjosi kapinių inventorizacijos ir registro klausimais

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Valstybinės kultūros paveldo komisijos prašymu svarstė kapinių tvarkymo ir apsaugos Lietuvoje klausimą.

Konstatuota, kad kapinių apskaitos situacija yra nepatenkinama, lėtai vyksta laidojimo vietų inventorizavimo procesas, daugelio kapinių žemės sklypai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre (tame tarpe ir į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių sklypai). Kapinių inventorizaciją ir registraciją pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės privalo atlikti iki 2014 m. sausio 1 d., tačiau inventorizacijai savivaldybės lėšų neturi.

Posėdyje nutarta, kad Komiteto nariai inicijuos teisės aktų pataisas, kuriomis siūlys atskirti kapinių inventorizavimo prievolę nuo jų teritorijų registravimo Nekilnojamojo turto registre. Šiems darbams atlikti bus nustatyti skirtingi terminai. Nuspręsta siūlyti savivaldybėms skelbti savo interneto svetainėse informaciją apie kapinių žemės sklypų ir jų statinių, jei tokių yra, registravimą Nekilnojamojo turto registre.

Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIP-426), kuriuo siūloma Vyriausybei 2013 m. padidinti savivaldybėms asignavimus darbo užmokesčiui bei asignavimus policijos veiklai. Seimui priėmus šį teisės aktą Vyriausybė iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. turėtų pateikti Seimui 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektą arba nustatyta tvarka perskirstyti asignavimus tarp valstybės biudžeto programų.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pranešimas: Seimo opozicinei darbotvarkei frakcija pateikė 9 įstatymų pakeitimo projektus

A. Ažubalis, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Juknevičienė, V. Stundys, S. Šedbaras siūlo Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas“ projektą.

Parengti projektą paskatino visuomenėje kylančios abejonės, ar Lietuvos piliečiams dalijama Lenkijos Respublikos Lenko korta neprieštarauja Konstitucijai.

Seimo nariai siūlo kreiptis į Konstitucinį teismą (KT), prašydami išaiškinti, ar Konstitucija iš Seimo nario besąlygiškai reikalauja ištikimybės priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasižadėjimo gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus? Ar sąvoką „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu Lietuvos valstybei“ reikėtų suprasti kaip bet kurią priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei? Ar Seimo nariu negali būti asmuo, išreiškęs savo valią priklausyti kitai, ne Lietuvos tautai, turintis užsienio valstybės dokumentą, išduotą jam pagal kitos valstybės įstatymus?

Primename, kad Lenko korta yra asmens dokumentas, patvirtinantis lenkų kilmę ir suteikiantis lengvatų  lenkams, gyvenantiems Lietuvoje. Tokį dokumentą turintys asmenys gali dirbti Lenkijoje, gauti bedarbio pašalpą, kitas socialines garantijas, įsigyti nekilnojamąjį turtą ir t.t.

K. Starkevičius siūlo nutarimo projektą „Dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo“.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria nepritaria Europos Sąjungos Vadovų Tarybos patvirtintam siūlymui dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos daugiametės finansinės perspektyvos. K. Starkevičiaus pateiktame Seimo nutarime siūloma Vyriausybei, atsižvelgiant į susidariusią realią galimybę, iš naujo derėtis dėl ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo visų Europos Sąjungos valstybių narių žemdirbiams. Lietuvos žemdirbiai, kovo 22 dieną įvykusiame visuotiniame žemdirbių suvažiavime išreiškė kategorišką nuomonę pratęsti draudimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje.

J. Razma siūlo Seimo rinkimų įstatymo 37 ir 39 straipsnių, Rinkimų į Europos parlamentą įstatymo 36 ir 38 straipsnių, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 ir 36 straipsnių pakeitimus.

Šiuo metu į vienos partijos vardu registruojamą kandidatų sąrašą gali būti įrašomi ir kitų partijų nariai, jokių apribojimų įstatymuose nėra nustatyta. Taip elgiantis pažeidžiami sąžiningos konkurencijos su kitų partijų įformintais koaliciniais sąrašais principai. Siūloma patikslinti kai kurias galiojančių Seimo, Savivaldos ir Europos Parlamento rinkimų įstatymų nuostatas, kad kituose rinkimuose nebeliktų galimybių apeiti įstatymų leidėjo valia nustatytus reikalavimus partijų kandidatų koaliciniams sąrašams, taip pat siekiama atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išvadas dėl paskutinių Seimo rinkimų.

V. Juozapaitis siūlo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas nėra tiksliai apibrėžtos įvairių balkonų konstrukcijų sąvokos. Todėl iš daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų, kurie neturi balkonų, nepagrįstai reikalaujamas balkonų remonto mokestis. Daug nusiskundimų gaunama iš gyventojų, kuriems tenka mokėti mokesčius už balkonų priežiūrą, remontą, nors jie tų balkonų neturi. Taip pažeidžiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai. Įstatymo projektais siekiama patikslinti daugiabučių gyvenamųjų namų kai kurių bendrojo bei atskiro naudojimo objektų sąvokas ir patikslinti, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

J. Razma siūlo Pelno mokesčio įstatymo 46(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Parlamentaras teikia patobulintą įstatymo projektą atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento pastabas ir Seimo narių sulauktas pastabas, kad nepateikti pelno sumažinimo dėl investicijų duomenys. (Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiami pridedamojoje lentelėje. Pažymėtina, kad už 2012 m. VMI duomenų dar neturi.)

Metai	Apmokestinamojo pelno suma, kuriai pritaikyta lengvata	Apskaičiuota sutaupyto pelno mokesčio dėl investicijų lengvatos suma
2009	587.365.530	117.473.106
2010	688.121.248	103.218.187
2011	706.881.996	106.032.299

Pagal dabar nustatytą tvarką apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2013 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis, tokiu būdu pagal galiojantį įstatymą nuo 2014 m. patirtomis naujomis išlaidomis ilgalaikiam turtui pelno mokesčio mažinti nebūtų galima. Siūloma nustatyti, kad apmokestinamojo pelno mažinimo iki 50 proc. galimybė būtų nuolatinė.

D. Kreivys siūlo Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies papildymo įstatymo projektą.

Šiuo metu esantis teisinis reguliavimas nenumato išimčių Mažųjų bendrijų pelno apmokestinimui (pelno mokestis – 15 proc.). Šiuo įstatymo projektu yra siekiama skatinti smulkaus verslo plėtrą, darbo vietų kūrimą bei palengvinti mokestinę naštą už pirmuosius veiklos vykdymo metus. Įstatymo pakeitimo projektą parengti paskatino siekis skatinti smulkiojo verslo steigimąsi, darbo vietų kūrimąsi bei poreikis sumažinti mokestinę naštą, kad įmonės šias lėšas galėtų panaudoti tolimesnei verslo plėtrai, pirmaisiais veiklos vykdymo metais.

A. Bilotaitė ir A. Anušauskas su parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ nariais siūlo Vietos savivaldos įstatymo 13, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Savivaldybėse iki šiol nėra suformuotos bendros subjektų, vykdančių antikorupcinę veiklą sistemos – visose savivaldybėse antikorupcijos komisijos yra formuojamos skirtingai ir veikia pagal savivaldybių tarybų patvirtintus veiklos nuostatus, o esamas teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvaus antikorupcijos komisijų darbo. Įstatymo Projekte siūloma įtvirtinti prievolę savivaldybėms sudaryti antikorupcijos komisijas, taip pat nustatyti šių komisijų sudarymo tvarką ir kompetenciją korupcijos prevencijos ir kontrolės srityje. Siūlomais pakeitimais bus praplėstas subjektų, vykdančių antikorupcinę veiklą savivaldybėse, ratas, sudarytos prielaidos skaidresnei savivaldybių veiklai, veiksmingesnei savivaldybių antikorupcinei politikai bei korupcijos prevencijos priemonių vykdymo kontrolei.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

Seime bus paminėta Tarptautinė be žinios dingusių vaikų diena

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija ir Dingusių žmonių šeimų paramos centras gegužės 24 d. – Tarptautinės be žinios dingusių vaikų dienos išvakarėse – organizuoja be žinios dingusių vaikų atminimui skirtus renginius:  

13.00 val. prie Seimo rūmų moksleiviai paleis trispalvius balionus, skirtus be žinios dingusių vaikų atminimui;

13.30 val. Seimo I rūmų fojė koncertuos vaikų kolektyvai, veiks vaikų kūrybos paroda, bus skaitomi geriausi rašinių konkurso „Kaip aš jausčiausi, jei dingtų mano draugas“ darbai, vyks diskusija su Seimo nariais ir užsienio šalių ambasadų atstovais apie nesimokančius ir be žinios dingusius vaikus.

Gegužės 23 d. Seimo plenarinio posėdžio metu Seimo nariams bus dalinamos neužmirštuolės – be žinios dingusių vaikų simbolis.

Renginio organizatoriai siekia atkreipti visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesį į didelį be žinios dingusiųjų vaikų skaičių bei įtakoti sprendimus priimančių institucijų veiklą.

Švietimo informacinių technologijų centro 2011 m. duomenimis Lietuvoje nerasti 6465 vaikai.  Ministro Pirmininko sudarytos (2011 m. lapkričio 23 d.) darbo grupės „Dėl nesimokančių vaikų skaičiaus nustatymo ir paieškos“ duomenimis nerasti 2777 vaikai. Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija 2012 m. kreipėsi į policiją dėl 3318 vaikų paieškos. Taigi dvi valstybės institucijos operuoja skirtingais duomenimis, o skirtumas tarp jų – net 541 vaikas. 2012-2013 metais iš 13 200 mokyklos nelankančių nepilnamečių net 2500 įvardinti kaip dingę be žinios. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro duomenimis 2010 m. buvo ieškomi 2258 žmonės, iš jų net 929 nepilnamečiai. 2012 metais buvo ieškomi 2599 žmonės, iš jų net 1288 nepilnamečiai, o tai sudaro 49%  visų dingusių žmonių.

Kviečiame dalyvauti.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja