Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė, kad Seimo rinkimų įstatyme esančios nuostatos atsirastų ir kituose rinkimų įstatymuose

Šiandien posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (Komitetas) pritarė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektui (XIIP-3778) ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo ir projektui (XIIP-3779). 

Projektuose siūlomos nuostatos suderintos su jau galiojančiomis Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis, kad savivaldybės tarybos narys ar Europos Parlamento narys, išrinktas Seimo nariu, netenka atitinkamai savivaldybės tarybos nario ar Europos Parlamento nario mandato. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Seimo VIII (Pavasario) sesijos darbų programai

Šiandien posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (Komitetas) pritarė VIII (Pavasario) sesijos darbų programos projektui (XIIP-4089), taip pat patvirtino Komiteto pavasario sesijos veiklos planą. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Organizuojamas atminimo vakaras, skirtas 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti

Maloniai kviečiame Jus į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti. Jis vyks 2016 m. kovo 23 d. (trečiadienį) 16 val. Genocido aukų muziejuje, adresu Aukų g. 2A, Vilnius. 

Renginio metu bus skaitomi pranešimai apie 1918 m. signatarą Donatą Malinauską ir 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusiuosius: Adolfą Ramanauską–Vanagą, Joną Žemaitį–Vytautą, Juozą Šibailą–Merainį, Dieduką. Pranešimus skaitys: prof. dr. Valdas Rakutis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija), Rokas Sinkevičius (Kauno miesto muziejus), Greta Kučinskaitė (Vytauto Didžiojo universiteto magistrantė), Viktoras Jencius–Butautas (D. Malinausko giminaitis). 

Programoje – ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės skaitomas pranešimas apie 1949 m. kovo 25–28 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdytą masinę gyventojų trėmimo operaciją „Priboj“ („Bangų Mūša“). 

Dėmėsio: renginio proga 15 val. kviečiame dalyvauti apžvalginėje ekskursijoje „Buvęs KGB kalėjimas“ Genocido aukų muziejuje. Registracija ekskursijai: lina.jurgelaitiene@lrs.lt arba tel.:8 620 75 096. 

Renginio globėja – Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė

Organizatoriai – Genocido aukų muziejus, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 

Kvietimas į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti

Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją? 

1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. 

Maloniai kviečiame kovo 21 dieną, 16 valandą Jus į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti Kauno įgulos karininkų ramovėje, adresu A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas. 

*** 

PRANEŠIMAI 

ADOLFAS RAMANAUSKAS - VANAGAS (1918 03 06) (1949 m. Signataras, pedagogas, žurnalistas, karininkas, rezistentas, partizanų vadas, brigados generolas.) Pranešimą skaitys - Greta Kučinskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvos istorijos studijų magistrantė. 

DONATAS MALINAUSKAS (1869 03 07) (1918 m. Signataras, visuomenės veikėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Pranešimą skaitys - Viktoras Jencius – Butautas, D. Malinausko giminaitis, chirurgas. 

JONAS ŽEMAITIS - VYTAUTAS (1909 03 15) (1949 m. Signataras, Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas. Pranešimą skaitys – Simonas Jazavita, VDU istorijos doktorantas, Kauno miesto muziejaus edukatorius. 

JUOZAS ŠIBAILA – MERAINIS, DIEDUKAS (1905 03 18) (1949 m. Signataras, pedagogas, Lietuvos laisvės kovotojas). Pranešimą skaitys – Rokas Sinkevičius, Kauno miesto muziejaus muziejininkas. 

Renginio globėja – Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ 

Organizatoriai – Kauno įgulos karininkų ramovė, TS-LKD Kauno Politinių kalinių ir tremtinių frakcija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

2016-03-16 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2016-03-16 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016-03-15 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė

2016-03-15 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Paminėjome vasario mėnesį gimusių signatarų gimtadienius

Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją?

1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Signatarų namuose paminėjome vasario mėnesį gimusių signatarų gimtadienius: Jono Smilgevičiaus, Kazio Bizausko, Petro Klimo, Aleksandro Stulginskio.

Seimo narys Paulius Saudargas pademonstravo filmą apie Aleksandrą Stulginskį, unikalius kadrus iš Prezidento gyvenimo tarpsnių bei ekspedicijos Kraslage momentus. "Aš stengiuosi būti laisvas kompozitorius ir siūti iširusias siūles", - citavo Mantas Adomėnas Petro Klimo užrašytus atsiminimus apie jo pastangas vienyti skirtingų pažiūrų ir politinių partijų atstovus. Kazys Bizauskas buvo jauniausias Tarybos narys, jas 25 metai sukako tik 1918 m. vasario 15 d. Apie Joną Smilgevičių yra išlikę labai mažai informacijos, todėl minėjimo klausytojai džiaugėsi, turėję galimybę pamatyti dokumentinį filmą apie šį signatarą, kurį sukūrė Signatarų namai.

Dalyvavome išties įdomioje istorijos pamokoje – ekskursijoje po Signatarų namus. Gidė papasakojo, kad aktas buvo pasirašytas slapta. Niekas net nenutuokė, kad trečio aukšto trijų kambarių bute, kuriame buvo įsikūrusi Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugija, buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Po akto pasirašymo, vasario 16 d., signatarai ėjo papietauti, o grįžę tęsė darbus, kurių tuomet turėjo labai daug padaryti, norint įtvirtinti valstybingumą. Apie akto pasirašymą Lietuva sužinojo tik pirmadienio rytą, perskaičius nelegaliai dalintą Lietuvos Tarybos leisto „Lietuvos aido“ numerį.

Nuoširdžiai dėkoju visiems pranešėjams už įdomius pranešimus ir Signatarų namams, taip šiltai mus priėmusiems savo namuose bei visiems atvykusiems į renginį klausytojams už domėjimąsi Lietuvos istorija.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Pirmasis nelegalus laikraštis "Aušra",
kviečiantis prisiminti lietuvybę

Edisono išradimas gramofonas - balsus įrašantis
aparatas. Jonas Basanavičius įsigijo šį išradimą
ir kartu su Lietuvos mokslų draugijos nariais
važinėjo po Lietuvą ir įrašinėjo tautosaką. Yra
išlikęs įrašas su J. Basanavičiaus pasakytomis
keliomis frazėmis.

Jono Basanavičiaus memorialinis kambarys

Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos patalpose
buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d.
Lietuvos Nepriklausomybės aktas prie šio stalo