Pritarta patobulintam Valstybės tarnybos įstatymo pataisų projektui Nr. XIP-4999

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2012 m. lapkričio 28 d. paskirtas pagrindiniu komitetu svarstė Valstybės tarnybos įstatymo 3¹, 4, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 16¹, 17, 22, 29, 30, 31¹, 32, 34, 41, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-4999) ir pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

Šiuo projektu siekiama nukelti ir patobulinti Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) pakeitimo įstatyme numatytas su valstybės tarnautojų priėmimu susijusias nuostatas. Penkiems mėnesiams (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki birželio 1 d.) nukeliant VTĮ pakeitimo įstatymo nuostatų, susijusių su tuo, kad asmenys, priimami į valstybės tarnautojo pareigas, turi turėti bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo gebėjimų visumą, įsigaliojimo terminą siekiama tinkamai pasiruošti šio įstatymo įgyvendinimui, t. y. pereinamuoju laikotarpiu sudaryti valstybės tarnautojų rezervą; siekiant taupyti lėšas siūloma atsisakyti pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas užsienio kalbos tikrinimo Valstybės tarnybos departamente. Patobulintame projekte numatyta, kad Valstybės tarnybai reikalingos užsienio kalbos žinios bus tikrinamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

Taip pat posėdyje Komitetas pasirengė svarstyti visą eilę įstatymų projektų,  teiktų kartu su 2013 m. biudžeto projektu bei aptarė teisės aktų svarstymo komitete tvarką ir kitus einamuosius klausimus.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė

Padaryti darbai

Gerbiamieji,

Neprisimenu kas yra sakęs, kad turtingas žmogus ir valstybė yra tie, kurie sugeba susiskaičiuoti tai, ką turi, naudotis tuo, ką turi ir būtinai dėkoti tiems, kurie padeda tai daryti. Tik taip turtingi gali būti visi.

Dėkoju visiems Lietuvos žmonėms, Vyriausybei ir Seimo nariams, kad Jūsų pastangų dėka galėjome padaryti daug gero, ir padarėme per šią mūsų kadenciją. Suskaičiavome, ką turime ir naudojame tik tai, ką turime.

Buvome pasiryžę Konstitucijoje apibrėžti pamatinę šeimos sampratą, kuri būtų paremta pagarba žmogaus prigimčiai.

Nacionalinį susitarimą „Dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo“ pasirašė per 60 nevyriausybinių organizacijų ir didžioji dalis Seimo frakcijų. Tai dar labiau priartino Įstatymų leidžiamąją valdžią prie šeimos, o kartu tai – ir konkretus žingsnis artyn žmogaus ugdant dorą, atsakingą, pareigingą, patriotišką pilietį.

Priėmėme daug ir neatidėliotinų sprendimų, iš esmės keičiančių Lietuvos vietą ir veidą geopolitiniame žemėlapyje.

Patvirtinome Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, kurios tikslas – iki 2020 m. užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir tapti integralia Europos Sąjungos energetikos sistemos dalimi.

Negalima nepaminėti suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos, leisiančio gauti pigesnes dujas ir ne iš vienintelio tiekėjo.

Paruoštas ir įgyvendinamas elektros jungties su Švedija projektas, pasirašytas susitarimas su Lenkija dėl elektros jungties statybos.

Didelių diskusijų ir aistrų sukėlė istorinis 17 mlrd. litų vertės Visagino atominės elektrinės projektas.

Patvirtinta atsinaujinančios energetikos strategija.

Suvaldžius ekonominę ir finansų krizę nuo šių metų pradžios visos socialinio draudimo pensijos atkurtos į ankstesnį lygį, kompensuojamos nepriemokos dirbusiems senjorams.

Stengėmės užkirsti kelią piktnaudžiavimui pašalpomis. 

Įvestas ikimokyklinis krepšelis.

Ratifikuota Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos.

Ryžtingas Vyriausybės žingsnis – patvirtinta Priklausomybės ligų prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepcija (gairės).

Sėkmingai pertvarkyti Lietuvos darbo biržos ir SODROS valdymo sistemos, leis sutaupyti bei efektyviau aptarnauti klientus.

Įteisintos „Sodros“ mokesčių lengvatos, subsidijos darbdaviams.

Meno kūrėjai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Įgyvendinta valstybės įmonių valdymo reforma, ir iš valstybės įmonių į biudžetą mokami dividendai išaugo 14 kartų.

Seimas įsteigė naują verslo plėtojimo formą – mažąsias bendrijas.

Prekių eksportas didėjo visose svarbiausiose Lietuvos eksporto rinkose.

Sumažintos valstybės išlaidos ir biudžeto deficitas.

Sutelkto Seimo ir Vyriausybės darbo dėka esame minimi kaip pavyzdys visai Europos Sąjungai - Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Europos Parlamente ragino Europos Sąjungą atrasti drąsos reformoms ir tolesnei integracijai, kaip tai padarė Baltijos šalys, kurios krizės metu atliko neįtikėtinas reformas, leidžiančias šiose šalyse stebėti gerą ekonominį augimą.

Pasaulio ekonomikos forumo rengiamame Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuvos vertinimas gerėjo dvejus metus iš eilės dėl Vyriausybės pasirinktos strateginės krypties kurti ir stiprinti inovacijomis paremtą žinių ekonomiką, kartu gerinant verslo aplinką ir optimizuojant reguliavimą.

Sugriežtinome bausmes už korupcinius nusikaltimus.

Supaprastinome paramos ūkininkams teikimo tvarką.

Užsienio politikoje tapome tvirtas NATO ramstis. Galime pasidžiaugti ir didžiuotis, kad NATO patvirtino Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį, kad Oro policijos misija Baltijos šalyse taptų ilgalaike.  

Stiprėjo bendradarbiavimas su svarbiausiu transatlantiniu partneriu – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Užsitikrinta visapusė parama Lietuvos energetinio saugumo strategijai, įgyvendinamiems projektams ir oro policijos misijai.

Aktyviai rėmėme rytinių šalių kaimynių integraciją į NATO ir Europos Sąjungą.

Minėjome Lietuvos vardo tūkstantmetį, Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį, Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminties metines. Stiprybės sėmėmės iš savo tautos didvyrių.

Padaryta daug. Bet ne viskas. Linkiu, kad penktadienį darbą pradedantis naujas Seimas pratęstų svarbius ir teisingus bei gerus mūsų darbus.

Šiais metais iš naujo įsižiūrėjome į dvi ypatingas mūsų tautos asmenybes – poetą Joną Mačiulį-Maironį ir į palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Abu lietuviai, abu Lietuvos kaimo vaikai, abu mokslo vyrai, abu rašytojai, abu kunigai, abu sugebėję gyventi ne vien dėl savęs. Jie mums nesiliauja kalbėję apie tai, kas svarbiausia. Šiandien pasaulyje jau pradeda aiškėti perspektyva: ateities nebus, jei kiekvienas nepradėsime ugdytis dorybių ir jomis gyventi. O kad būtų aiškiau, štai keturios pagrindinės tiesos iš Katalikų Bažnyčios Katekizmo, kurių linkiu sau, ir Jums, ir naująjam Seimui, ir kiekvienam Lietuvos piliečiui: 1. išmintingumas, 2. teisingumas, 3. tvirtumas, 4. susivaldymas.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja


Pranešimas nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos perskaitytas paskutiniame 2008–2012 metų kadencijos Seimo posėdyje (2012-11-14).

Linkiu sau, mums visiems ir Lietuvos gyventojams išminties, teisingumo, tvirtumo ir susivaldymo

Mielieji kolegos,

protingi žmonės sako: kad turtingas žmogus ir valstybė yra tie, kurie sugeba susiskaičiuoti tai, ką turi, naudotis tuo, ką turi ir būtinai dėkoti tiems, kurie padeda tai padaryti. Tik taip turtingi gali būti visi. Dėkoju Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kad jau pačios kadencijos pradžioje labai greitai susiskaičiavo ką turi, dėkoju Seimui, jums, mielieji mano kolegos, kad priėmėme per 5 tūkst. įvairių sprendimų ir, žinoma, labai didelis ir nuoširdus ačiū Lietuvos žmonėms, kad sugebėjo naudotis ir gyventi tiktai iš to, ką turime.

Visi kartu tikrai padarėme labai daug. Buvome pasiryžę Konstitucijoje apibrėžti pamatinę šeimos sampratą, kuri būtų paremta pagarba žmogaus prigimčiai, bet priėmėme tik nacionalinį susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, kurį pasirašė per 60 nevyriausybinių organizacijų ir didžioji dalis Seimo frakcijų. Tai priartino įstatymų leidžiamąją valdžią prie šeimos, o kartu tai buvo labai rimtas ir konkretus žingsnis artyn žmogaus ugdant dorą, atsakingą, pareigingą ir patriotišką pilietį.

Priėmėme neatidėliotinus sprendimus iš esmės keičiančius Lietuvos vietą ir veidą geopolitiniame žemėlapyje. Patvirtinome nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją, kurios tikslas iki 2020 metų užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir tapti integralia Europos Sąjungos energetikos sistemos dalimi. Negalima nepaminėti suskystintųjų dujų terminalo statybos, leisiančio gauti pigesnes dujas ir ne iš vienintelio šaltinio. Parengtas ir įgyvendintas elektros jungties su Švedija projektas. Pasirašytas susitarimas su Lenkija dėl elektros jungties statybos. Didelių diskusijų sukėlė istorinis 17 mln. vertės Visagino atominės elektrinės projektas. Patvirtinome atsinaujinančios energetikos strategiją.

Suvaldžius ekonominę ir finansinę krizę dėl šių metų, jau nuo šių metų pradžios visos socialinio draudimo pensijos atkurtos į ankstesnį lygį. Kompensuojamos nepriemokos dirbusiems senjorams. Stengiamės užkirsti kelią piktnaudžiavimui pašalpomis. Kartu įvedėme ikimokyklinį krepšelį. Ratifikavome Europos Tarybos konvenciją „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos“. Ryžtingas Vyriausybės žingsnis – patvirtinta priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemos sukūrimo koncepcija. Sėkmingai pertvarkėme Lietuvos darbo biržos ir „Sodros“ valdymo sistemas. Įteisinome „Sodros“ subsidijas darbdaviams. Meno kūrėjai dabar jau draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Įgyvendinta valstybės įmonių valdymo reforma ir iš valstybės įmonių į biudžetą jau mokama dividendai išaugo 14 kartų.

Sutelkto Seimo ir Vyriausybės darbo dėka esame minimi kaip pavyzdys visai Europai. Vokietijos kanclerė A. Merkel Europos Parlamente ragino Europos Sąjungą atrasti drąsos reformoms, kaip tai padarė Baltijos šalys, kurios krizės metu atliko, anot jos, neįtikėtinas reformas, leidžiančias šiuose šalyse stebėti gerą ekonominį augimą. Dėl Vyriausybės pasirinktos strateginės krypties kurti ir stiprinti inovacijomis paremtą žinių ekonomiką, kartu gerinant verslo apimtis, kartu gerinant verslo aplinką ir optimizuojant reguliavimą, Pasaulio ekonomikos forume, rengiamame pasaulio konkurencingumo indekse, Lietuvos vertinimas gerėjo dvejus metus iš eilės. Sugriežtinome bausmes už korupcinius nusikaltimus, supaprastinome paramos ūkininkams teikimo tvarką.

Minėjome Lietuvos vardo tūkstantmetį, Žalgirio mūšio 600-ųjų metines, taip pat Lietuvos Nepriklausomybės atūkimo 20-metį, Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminties metines. Stiprybės sėmėmės iš tautos didvyrių. Padaryta daug. Šiais metais taip pat minėjome dvi ypatingas asmenybes – Joną Mačiulį-Maironį ir Jurgį Matulaitį. Šiandien pasaulyje jau pradeda aiškėti perspektyva, ateities nebus. Jeigu kiekvienas nepradėsime ugdytis dorybių ir jomis gyventi. O kad būtų aišku, štai keturios pagrindinės dorybės, iš Katalikų bažnyčios Katekizmo, kurių linkiu sau, mums visiems ir Lietuvos gyventojams. Pirmas – išmintingumas, antras – teisingumas, trečias – tvirtumas, ir ketvirtas – susivaldymas. Gero darbo naujam Seimui, o jums visokeriopos sėkmės.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

Pagaliau turime Alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos koncepciją

Šiandien Seime įvykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyta Lietuvos moksleivių sąjungos inicijuota socialinės reklamos kūrimo programa „Išpilk“, skatinanti per socialinę reklamą ir kitas jaunimui priimtinas išraiškos formas kalbėti apie šią opią jaunimo problemą.

Pristatydama konferenciją Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė atkreipė dėmesį, kad prieš ketverius metus valstybėje nebuvo alkoholio ir tabako prevencijos, veikė tik Alkoholio ir tabako kontrolės departamentas. 2011 m. balandžio 1 d. pradėjo veiklą naujas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Per pastarosios Seimo kadencijos laikotarpį buvo padaryta išties daug, o visus darbus vainikavo praėjusią savaitę Vyriausybėje patvirtinta Alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos koncepcija.

„Tai naujas dokumentas, kokio iki šiol nebuvo. Jį rengiant glaudžiai bendradarbiauta su įvairiomis moksleivių organizacijomis, kad jie nurodytų žalingų įpročių problemos sprendimo būdus. Remiantis šia koncepcija, tikrai bus taisoma daug įstatymų, didžiausią dėmesį skiriant ankstyvajai prevencijai. Iki šiol valstybė skyrė daugiausiai lėšų gydymui bei reabilitacijai po gydymo ir labai mažai – prevencijai. Būtent tam reikia numatyti didesnį finansavimą“, – sakė V. V. Margevičienė.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Vygintas Eidėnas sakė, kad akcija „Išpilk“ siekiama paskatinti visos Lietuvos moksleivius kurti socialinės reklamos scenarijus ir prevencinius plakatus, iš kurių bus išrinkti geriausi. Pagal geriausią scenarijų bus sukurta reali socialinė reklama prieš moksleivių alkoholio vartojimą, tokiu būdu atkreipiant jaunų žmonių dėmesį į šią opią problemą.

Patys moksleiviai geriausiai žino, kaip efektyviai paveikti, daryti įtaką savo bendraamžiams bei kokia forma pateikta informacija išties atkreipia dėmesį. Todėl neabejotina, kad pačių moksleivių sukurtos idėjos socialiniai reklamai ir plakatams bus efektyvios, kaip būdas skatinti alkoholio nevartojimą.

O kad tai daryti būtina, paliudijo oficiali statistika. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Zenius Martinkus pateikė duomenis, kad 2011 m. Europos mokyklose atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje 95 proc. 15–16 metų moksleivių yra išbandę alkoholinių gėrimų. Reikėtų labai susirūpinti ir dėl to, kad sparčiai daugėja 15-mečių, reguliariai, kas savaitę, vartojančių alkoholį. Pasak Z. Martinkaus, 1994–2010 m. laikotarpiu reguliariai vartojančių alkoholį penkiolikmečių berniukų skaičius išaugo du kartus, o mergaičių – tris kartus. „Tokio didelio pagreičio ankstesniais dešimtmečiais nebuvo. Dar liūdnesnė statistika, kad Lietuvoje 67 proc. paauglių nors kartą gyvenime buvo nusigėrę, kai ES vidurkis – 47 proc.“, – sakė Z. Martinkus.

Lietuvos moksleivių sąjungos inicijuota socialinės reklamos kūrimo programa „Išpilk“ bus pradėta vykdyti nuo 2012 m. lapkričio 5 d. Akcija vyks dviem etapais: prevencinio plakato ir socialinės reklamos idėjų kūrimo konkursais. Bus siekiama, jog geriausi socialinės reklamos plakatai būtų talpinami įvairiausiuose dienraščiuose, mokyklų stenduose ir didžiuosiuose prekybos centruose. Geriausių scenarijų idėjų autoriai bei reklaminių plakatų kūrėjai bus apdovanoti.