Turėtų būti ne 60, o viena Vaiko teisių apsaugos tarnyba

Nors Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pritarė Vaiko teisių apsaugos tarnybos reorganizacijai, pagal kurią Lietuvoje turėtų būti centralizuotos atskirose savivaldybėse veikiančios vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įsteigta viena respublikinė Vaiko teisių tarnyba, turinti savo padalinius rajonuose, tačiau Seime buvo nuspręsta nevykdyti esminės reorganizacijos, o stiprinti esamas vaiko teisių tarnybas, nuo 2013 m. skiriant joms papildomą finansavimą.

„Valstybė vaikų teisių apsaugos funkciją perdavė savivaldybėms, nors atlyginimai daugiau nei trims šimtams darbuotojų ir taip mokami iš valstybės biudžeto savivaldybėms skiriamomis dotacijomis. Matome, kad pastaruoju metu viešumoje visus pašiurpino rezonansinės vaikų pedofilijos, smurto bylos, teismai nagrinėja 400 pedofilijos bylų, todėl akivaizdu, kad savivaldybėse vaikų teisės ginamos nepakankamai ir valstybė šią funkciją turi susigrąžinti“, – sakė TS-LKD frakcijos narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, vadovavusi Seimo pirmininkės teikimu dar 2010 m. lapkričio 19 d. sudarytai darbo grupei Vaiko teisų apsaugos institucijų sistemos pertvarkymo koncepcijai parengti.

Pasak parlamentarės, nors pasiūlymai Seimo valdybai buvo pateikti 2010 m. gruodžio 23 d., tačiau Seimą pasiekė tik šią savaitę ir dar sulaukė didelio kitų frakcijų atstovų, savivaldybių pasipriešinimo.

Ir be reikalo, nes tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija, tiek vaiko teisių apsaugos kontrolierė konstatavo, kad šiuo metu vaiko teisių apsaugos funkcija Lietuvoje vykdoma chaotiškai, nes savivaldybėse vyrauja skirtinga tų pačių klausimų sprendimo politika, specialistų kvalifikacija dažnai nėra pakankama, jiems užkraunami dideli krūviai, trūksta metodinio vadovavimo, tarnybas kamuoja neproporcingas funkcijų ir galimybių jas įgyvendinti santykis ir kitos bėdos. „Norėjosi pasiekti, kad vaikų teisių tarnybos darbuotojų veikla nepriklausytų nuo kiekvieno mero asmeninių ambicijų“, – sakė parlamentarė.

Tarnybų darbuotojai skundžiasi prastu veiklos finansavimu, neturi automobilių, būtinų atokiausiose vietovėse gyvenančioms šeimoms pasiekti, be to, jų darbas baigiasi 17 val., todėl toliau niekas nekontroliuoja, kaip rizikingoje šeimoje gyvenantis vaikas leidžia vakarus. 2011 m. Lietuvoje niekas nežinojo, kur yra 23 tūkstančiai vaikų. 2011 m. gruodžio 23 d. Vyriausybėje sudaryta darbo grupė aiškinosi jų dingimo aplinkybes ir paaiškėjo, kad išties niekas nieko nežino apie 7 tūkstančius. Tokie vaikai lengvai gali atsidurti pedofilų, prekiautojų žmonėmis ir kitų nusikaltėlių rankose.

Pasak V. V. Margevičienės, vieningai administruojant vaiko teisių apsaugos įstaigas būtų galima geriau koordinuoti tokių specialistų veiklą, rūpintis jų kvalifikacijos kėlimu, o svarbiausia – tikėtis, kad vaikais bus geriau pasirūpinta. Be to, tai sudarytų galimybes tikslingiau paskirstyti ir panaudoti skiriamas valstybės biudžeto lėšas, daugiau dėmesio skiriant pagalbai šeimoms.

Šiuo metu tarnybos susiduria ir su finansavimo trūkumu. 2011 m. gegužę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strateginio plano projekte vaiko ir jaunimo teisių apsaugos funkcijai finansuoti 2012 metais Finansų ministerijos prašyta 22,5 mln. litų. Iš jų – vaiko teisių apsaugos funkcijai būtų reikėję 19,6 mln. litų (6,6 mln. litų daugiau nei 2011 m.). Dėl įtempto biudžeto į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, parlamentarė pasiūlė 6,6 mln. litų padidinti asignavimus 2012 metų valstybės biudžeto specialiosioms tikslinėms dotacijoms vaiko teisių apsaugai, atitinkamai sumažinant Teisingumo ministerijai numatytus 37,4 mln. litų teisėjų nesumokėto darbo užmokesčio daliai kompensuoti. Deja, ir šis siūlymas nesulaukė pritarimo. Susidaro įspūdis, kad ir taip neskurstančių teisėjų gerovė rūpi labiau nei sudarytos sąlygos saugiai augti vaikui ir gyventi visavertį gyvenimą.

Šiandien nemažoje dalyje šalies savivaldybių nevykdomos ir nacionalinės programos „Pienas vaikams“, „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“. Tokios yra Alytaus, Švenčionių ir Kupiškio rajonų savivaldybės. O Jonavos, Prienų, Zarasų, Kalvarijos, Varėnos rajonai ir Panevėžio miesto savivaldybė nedalyvauja programoje „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“. „Europos Sąjungos lėšomis finansuojamos programos nevykdomos, o po to stebimės, kad 9 metų vaikas nusprendžia nutraukti savo gyvenimo siūlą dėl bado“, – skaudžią Lietuvos patirtį paaitrino V. V. Margevičienė. Jos nuomone, jei vaikų teisių apsaugos specialistai nedelsdami gintų vaikų teises ir išvardytų savivaldybių vaikai galėtų gauti kokybišką vaiko vystymuisi tinkamą maistą, panašių atvejų mūsų valstybėje nebūtų. Centralizuoto valdymo modelis galėjo padėti šiai tarnybai tobulėti. Dabar baiminamasi, kad viskas liks po senovei.

Kreiptasi į LRT tarybą dėl A. Siaurusevičiaus veiksmų

Šiandien, ketvirtadienį, Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą dėl LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus veiksmų, pažeidžiančių neįgaliųjų teises.

„Kovo 11-oji yra valstybinė atkurtos Nepriklausomybės šventė ir vienodą teisę ją švęsti turi visi Lietuvos piliečiai. Deja, šiais metais daugiau nei 8 tūkstančiai suaugusiųjų kurčiųjų negalėjo visavertiškai stebėti iškilmingo Kovo 11-osios Seimo posėdžio ar vėliavų kėlimo ceremonijos Nepriklausomybės aikštėje, nes transliuojant atsisakyta versti į gestų kalbą“, - kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė.

Parlamentarės teigimu, toks veiksmas pažeidžia Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, Neįgaliųjų teisių konvenciją, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, Vaikų teisių konvenciją ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą (juridiškai įteisinta, jog gestų kalba yra ir valstybinė kalba).

Anot V. V. Margevičienės, negebėjimas ar nenorėjimas sudaryti vienodų sąlygų kurtiesiems gauti informaciją iš visuomeninio transliuotojo nėra nauja problema. „Kreipiausi į LRT tarybą, prižiūrinčią LRT uždavinių įgyvendinamą ir teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų laikymąsi, ir paprašiau įvertinti LRT ir jos vadovo veiklą. Nuo 2007 metų nesudaromos sąlygos neįgaliesiems gestų kalba gauti informaciją ir tuo yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai“, - sakė parlamentarė.

Seimo narė, matydama LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus pasyvumą sprendžiant šią problemą, nemato kitos išeities, tik kreiptis į Seimo Žmogaus teisių, Socialinių reikalų ir darbo bei Audito komitetus dėl jų išvadų šiuo klausimu, kurios padėtų užtikrinti kurčiųjų teises ateityje.

„Nacionalinis transliuotojas yra išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų, tad yra įpareigotas užtikrinti informacijos gavimą visiems suinteresuotiems šalies gyventojams. Nėra normalu, kai LRT generalinio direktoriaus pasiteiravus apie posėdžio vertimą į gestų kalbą, Seimo narys sulaukia atsakymo, kad vertimo nebus, nes Seimas ne taip balsavo ir nepadidino asignavimų Lietuvos radijo ir televizijos komitetui“, - piktinosi V.  V.  Margevičienė.

Sveikinimas su Kovo 11-ąja

Sveikinimai su Kovo 11-ąja - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Tai ta diena, kada aiškiai buvo išreikšta tautos valia - būti nepriklausomos ir laisvos, vientisos ir nedalomos demokratinės Lietuvos Respublikos, veikiančios tik pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, gyventojais, piliečiais, būti laisviems, turėti žmogaus, piliečio ir tautinės bendrijos teises.

Sveikinimas su Vasario 16-ąja

Mielieji,

Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena – yra pati brangiausia šventė. Tai – mūsų istorinės atminties ir tvirtybės liudijimas, tai atspirties taškas mums visiems, prasmingiems mūsų darbams. Būkime vieningi, atsakingi, įkvėpdami jaunąją kartą ir tuos, kurie toli nuo tėvynės.

Nuoširdžiai sveikinu visus, pasitinkančius Vasario 16-ąją! Būkime vieningi, būkime sveiki, būkime verti Laisvės!

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

Kviečiame!

Sausio 25 d. (trečiadienį) 17 val. kviečiame į knygos "Tūkstantmečio žiedas. Vilties ir meilės laiškai Lietuvai" pristatymą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje.

Dalyvaus knygos sudarytojai, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kleb. mons. Vytautas Grigaravičius, dainuos tremtinių choras "Ilgesys".

Maloniai kvieiame dalyvauti!

JĖZAUS LAIŠKAS

Gavau laišką, kurį norėčiau pasidalinti su visais.

JĖZAUS LAIŠKAS

Kaip jūs visi žinote, artinasi mano gimtadienis. Kiekvienais metais mano garbei surengiama didžiulė šventė, tad manau, kad ir šiais metais ši šventė dar sykį įvyks.

Šiuo laikotarpiu visi skuba pirkti, ieško dovanų, mirga daugybė reklamų televizijoje, radijuje bei laikraščiuose – visa tai palaipsniui vis garsiau skelbia, jog mano gimtadienis artinasi. Iš tikrųjų gera žinoti, kad bent kartą metuose kai kurie žmonės galvoja apie mane. Tačiau pastebiu ir kitą dalyką: jei pradžioje žmonės, atrodo, suprato ir, regis, dėkojo už visa, ką jiems padariau, tai laikui bėgant jie, rodos, vis sunkiau beatsimena šios šventės priežastį.

Šeimos ir draugai susiburia maloniai praleisti laiką, bet jau ne visada žino šios šventės prasmę. Atsimenu, kaip praeitais metais mano garbei buvo suruošta didžiulė puota. Valgomojo stalas buvo nukrautas skaniausiais patiekalais, pyragais, vaisiais ir saldumynais. Kambaryje buvo nuostabios dekoracijos ir gausybė įpakuotų puikių dovanų. Bet žinote, ką? Aš nebuvau pakviestas... Teoriškai buvau garbės svečias, bet niekas manęs neatsiminė ir niekas neatsiuntė kvietimo.

Šventė buvo mano garbei, bet kai ta didinga diena atėjo, mane paliko lauke ir prieš pat nosį užtrenkė duris... O aš vis tik norėjau būti kartu su visais ir pasidalinti vaišėmis. Iš tikrųjų, visa tai manęs jau nebestebina, nes jau keletą metų prieš mane užsitrenkia visos durys.

Kadangi nebuvau pakviestas, nusprendžiau prisijungti prie švenčiančiųjų tyliai, kad niekas manęs ir nepastebėtų. Įsitaisiau kamputyje ir stebėjau. Visi gėrė, valgė, krėtė kvailystes ir juokėsi iš visko. Praėjo nemažai laiko. Galiausiai atėjo storas žmogelis su balta barzda ir ilgu raudonu drabužiu. Jis nesustodamas juokėsi: „Cha cha cha“, po to atsisėdo į krėslą, o visi vaikai bėgo prie jo ir šaukė: „Kalėdų senelis! Kalėdų senelis!“, tarsi šventė būtų buvusi jo garbei.

Vidurnaktį visi pradėjo sveikinti vienas kitą ir glėbesčiuotis. Plačiai ištiesiau savo rankas ir laukiau, kada kas nors ateis manęs apkabinti. Ir... žinote, ką... niekas pas mane neatėjo. Staiga jie visi ėmė keistis dovanomis ir su didžiausiu įkarščiu vieną po kitos jas išvynioti. Kai viskas jau buvo išpakuota, pažvelgiau, ar neliko netyčia vienos dovanėlės ir man... Ką jūs jaustumėte, jei jūsų gimimo dieną visi keistųsi dovanomis, o jūs negautumėte nė vienos?

Galiausiai supratau, kad šiame vakarėlyje nebuvau nei laukiamas, nei trokštamas ir tyliai išėjau.

Kiekvienais metais tai vis labiau pasireiškia. Žmonės atsimena tik tai, ką geria ir valgo, kokias dovanas gavo, o apie mane jau nebegalvoja niekas. Norėčiau, kad per šių metų Kalėdų šventes leistumėte man ateiti į jūsų gyvenimus. Norėčiau tikėtis, kad prisiminsite, jog daugiau kaip prieš 2000 metų aš atėjau į pasaulį, kad už jus atiduočiau savo gyvybę ir galutinai jus išgelbėčiau.

Šiandien aš trokštu vieno: kad jūs VISA ŠIRDIMI tuo tikėtumėte. Kadangi daugelis nepasikvietė manęs į šventę praeitais metais, šį kartą pats surengsiu savo šventę ir tikiuosi, kad jūs gausiai prie manęs prisijungsite. Teigiamo atsakymo į mano kvietimą vardan paskleiskite šią žinią kuo plačiau – visiems žmonėms, kuriuos pažįstate. Visą amžinybę būsiu jums už tai dėkingas. Labai stipriai jus myliu ir bučiuoju – Jėzus...

Šalies socialiniai pedagogai ragina daugiau dėmesio skirti vaikams

Siekiant skatinti pozityviąją vaiko socializaciją ir užtikrinti sąlygas kiekvienoje mokykloje teikti socialinę pedagoginę pagalbą, šiemet lapkričio 21 dieną, pirmadienį, Seime prasideda tarptautinė konferencija subursianti apie 300 vaiko gerovės profesionalų. Šios konferencijos globėjai Seimo nariai Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Jonas Liesys.

,,Šiemet sukanka dvidešimt metų, kai Lietuvoje eksperimento tvarka atsirado pirmieji socialiniai pedagogai ir dešimt metų, kai buvo pradėti steigti socialinių pedagogų etatai šalies mokyklose, todėl džiugu, kad tarptautinė konferencija suburs vienos jauniausių profesijų Lietuvoje atstovus, kurie tapo pažįstami ir pripažįstami“, – sakė Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos direktorė Auksė Petruškevičiūtė.

Jos teigimu, teisinėje bazėje reglamentuojamas švietimo pagalbos teikimas vaikui, tačiau dėl lėšų trūkumo socialinių pedagogų, kaip ir kitų pagalbos vaikui specialistų, šalyje mažėja, o kai kurios šalies mokyklos iki šiol net neturi socialinių pedagogų etatų.

Didžiausias šalies socialinių pedagogų rengėjo – Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos instituto direktorės, profesorės Giedrės Kvieskienės teigimu, socialiniai pedagogai šiandieninėje visuomenėje vaidina ypatingai svarbų vaidmenį, užtikrindami pagalbą konkrečiam vaikui bei tuo pat metu prisidėdami prie visuomenės socialinės gerovės formavimosi.

,,Socialiniai pedagogai sėkmingai įsitvirtino mokykloje bei bendruomenėse, todėl vis dažniau juos galima sutikti dienos centruose ar kitose nevyriausybinėse organizacijoje. Šalyje jie tapo socialinės antreprenerystės skleidėjais ir tikimasi, jog šie pokyčiai žymiai prisidės prie socialinės ekonomikos plėtros“, – tvirtino G. Kvieskienė.

Dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Pozityvioji vaiko socializacija: socialinės partnerystės (klasterystės) jėga“ socialinio darbo bei pedagogikos patirtimi ir geraisiais pavyzdžiais dalinsis šalies bei užsienio akademikai ir praktikai. Renginys skirtas aptarti vaikų pozityviosios socializacijos ir socialinės partnerystės bei klasterių kūrimosi prielaidoms Lietuvoje, įtvirtinant saugią vaikystę ir šeimai palankios aplinkos plėtrą bei darnios ir tvarios visuomenės vystimąsi.

Konferenciją Lietuvos socialinių pedagogų asociacija organizuoja bendradarbiaudama su viena didžiausių Lietuvoje vaiko gerovės srityje dirbančias nevyriausybines organizacijas vienijančia asociacija NVO vaikams konfederacija, Seimu, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos institutu.

Lietuvos socialinių pedagogų asociacija yra nevyriausybinė organizacija, kuri vienija daugiau nei 150 Lietuvos socialinių pedagogų ir socioedukacinio darbo specialistų. Daugiau informacijos: www.lspa.lt arba www.vpu.lt/socpedagogika.