Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija rytoj, lapkričio 13 d., 9 val. Seimo III rūmų Europos informacijos biure rengia diskusiją „Politinė Rusijos sulaikymo strategija Baltijos jūros regione“.
Diskusijoje pranešimus skaitys Seimo TS-LKD frakcijos nariai Andrius Kubilius, Audronius Ažubalis, politologai Laurynas Kasčiūnas, Mindaugas Jurkynas, žurnalistas Jacekas Komaras.
Renginyje bus pristatytas Andriaus Kubiliaus, Audroniaus Ažubalio, Rasos Juknevičienės, Lauryno Kasčiūno, Žygimanto Pavilonio ir Emanuelio Zingerio parengtas memorandumas „Lietuvos politinė nacionalinio saugumo strategija: Rusijos sulaikymo strategija Baltijos regione“.
Memorandumo poreikis atsirado matant, kad iki šiol Lietuvoje daug dėmesio skirta Lietuvos gynybinio potencialo stiprinimui, kaip svarbiam mūsų nacionalinio saugumo dėmeniui, tačiau politinio ir geopolitinio saugumo didinimo iniciatyvos nėra sulaukusios tokio pat dėmesio, nors yra ne mažiau svarbios ir be jų efektyvaus realizavimo yra neįmanoma pasiekti efektyvaus atgrasymo.
Pasak vieno iš Memorandumo autorių ir diskusijos iniciatorių Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus, Lietuvoje ir visame pasaulyje gyvename reguliariai pasikartojančių „Putino karų“ akivaizdoje. Po Rusijos agresijos Gruzijoje ir Ukrainoje stebime Putino „karinius nuotykius“ Sirijoje. Matydami tokią reguliariai pasikartojančios hibridinės agresijos ar karinės jėgos demonstracijos seką, vienintelis klausimas, į kurį šiandien dar nežinome atsakymo – koks bus kitas karinės Putino agresijos taikinys?
Daugelis žymiausių ekspertų spėja, kad tokiu taikiniu tikėtinai galėtų būti viena iš Baltijos valstybių. Baltijos valstybės, kaip agresijos taikinys, yra patrauklios, nes Kremliuje yra pagunda išbandyti, ar NATO yra pasirengusi hibridinėms atakoms prieš vieną iš narių gali darytis vis stipresnė, o Baltijos šalys tuo požiūriu yra labai patrauklios, nes čia yra daug lengvų galimybių imtis įvairių provokacijų, stengiantis sukurti tariamą pretekstą „hibridinei“ agresijai.
Tarp tokių mūsų regiono „silpnų“ vietų, patogių įvairioms „hibridinėms“ provokacijoms, pirmiausia yra minimos gausios, kompaktiškai gyvenančios (ypač Latvijoje ar Estijoje) rusakalbių bendruomenės. Šalia to kaip reali grėsmė yra įvardijamas ir įvairus – tiek energetinis, tiek geležinkelių – tranzitas į Karaliaučių. Tarptautinių ekspertų manymu, dėl lengvai organizuojamų provokacijų, susijusių su tranzitu į Karaliaučių, Lietuva yra labiausiai pažeidžiama tarp Baltijos valstybių.
„Lietuva ir Baltijos regiono šalys turi imtis visų reikiamų priemonių, kad Putino režimas būtų atgrasintas nuo tokių pagundų mūsų regione provokuoti naujas „hibridines“ agresijas. Esame įsitikinę, kad tam reikia ne tik ir toliau stiprinti mūsų ir viso regiono karinį gynybinį potencialą, kam po agresijos Ukrainoje skiriame nemažai dėmesio. Reikia atsiminti, kad viso NBP9 Šiaurės–Baltijos regiono (5 Šiaurės šalys, 3 Baltijos valstybės ir Lenkija) konsoliduotas potencialas atgrasinti Rusiją nuo agresijos mūsų regione galėtų būti žymiai didesnis nei kiekvienos atskirai paimtos šalies galimybės tai pasiekti. Esame įsitikinę, kad pastarojo meto agresyvus Rusijos elgesys iš mūsų reikalauja ne tik dar efektyviau įgyvendinti partijų sutartas priemones, kurios stiprintų mūsų karinį gynybinį potencialą, bet ir neatidėliojant imtis plataus masto politinių ir geopolitinių iniciatyvų realizavimo, kurios padėtų konsoliduoti viso NBP9 regiono geopolitinį, ekonominį, karinį potencialą ir tokiu būdu dar efektyviau atgrasintų Kremlių nuo pavojingų provokacijų ar „hibridinių“ agresijų mūsų regione“, – teigia A. Kubilius.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
