Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šešėlinės vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Seimo Europos reikalų komitetui teikia „Ilgalaikės Lietuvos paramos Ukrainai strategiją“.
„Matydami, kad Rusijos agresija Ukrainoje tampa didžiausiu ilgalaikiu geopolitiniu iššūkiu ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, tuo pačiu ir Lietuvai, parengėme ir teikiame komitetui Lietuvos paramos Ukrainai strategiją“, – pažymi A. Kubilius atkreipdamas dėmesį, kad Maskva šiuo metu Ukrainoje įgyvendina savo ilgalaikę strategiją – karinėmis priemonėmis sukurti naują „įšaldytą konfliktą“ Rytų Ukrainoje. Europa taip pat privalo parengti ir įgyvendinti savo veiksmų planą. Lietuva galėtų būti tokio plano viena iš iniciatorių ir varomųjų jėgų.
Pasak A. Ažubalio, iki šiol tiek Lietuva, tiek visas Vakarų pasaulis ieškojo diplomatinių būdų, įskaitant ir sankcijas, kaip sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje. Šie veiksmai yra reikšmingi ir ilgainiui duoda vis didesnį rezultatą. Tačiau jų neužtenka norint parodyti Maskvai, jog jai nepavyks pasiekti savo esminio tikslo – ekonomiškai ir politiškai sužlugdyti Ukrainą. Tam Vakarų bendruomenė, kartu su Lietuva, turi nedelsiant pradėti įgyvendinti ilgalaikę paramos Ukrainai strategiją.
Strategija susideda iš keleto dalių, apimančių tiek Ukrainos saugumo stiprinimą, tiek esminių ekonominių reformų skatinimą.
Parlamentarai siūlo, kad Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir kitose geriausiose Vakarų karo akademijose būtų rengiami aukšto rango karininkai. Mokomajame Lietuvos kariuomenės pulke Rukloje galėtų būti rengiami mokymai Ukrainos kariškiams. Primenama TS-LKD ankstesnė iniciatyva Lietuvoje gydyti ir teikti reabilitacijos paslaugas nukentėjusiems Ukrainos kariams. Dokumente įrašyta nuostata, kad Lietuva, kartu su NATO partneriais, pagal išgales teiktų Ukrainai šaudmenis ir ginkluotę.
Ukrainai rekomenduojamas „Paramos reformoms“ paketas, susidedantis iš aiškaus reformų sąrašo, ekspertų paslaugų ir jų finansavimo sistemos Lietuvos, Europos Sąjungos, Pasaulio banko finansiniais ištekliais.
Jaunimui siūloma įsteigti 500 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stipendijų, kurios būtų skiriamos gabiems Ukrainos studentams studijuoti Lietuvos universitetuose bakalauro, magistro ir doktorantūros studijose.
Lietuva turėtų būti 2014–2020 metų Europos Sąjungos biudžeto peržiūros iniciatorė, siekiant, kad iš šiuo metu numatyto 1000 mlrd. eurų biudžeto 3 proc. būtų skirti naujo „Maršalo plano“ įgyvendinimui, taip sukuriant ne mažesnį kaip 30 mlrd. eurų finansinės paramos Ukrainai instrumentą.
Primename, kad rytoj Seimo Europos reikalų komiteto nariai jungtiniame su Užsienio reikalų komitetu posėdyje susitiks su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir svarstys klausimą dėl situacijos Ukrainoje.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
