Seimo Kaimo reikalų komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, dalyvaujant Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Valstybės kontrolės, Vyriausybės atstovų Kauno ir Vilniaus apskrityse, Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės bei Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovams apsvarstė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo miestų teritorijose problemas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM duomenimis, iki 2014 m. liepos 1 d. piliečių nuosavybės teisės atkurtos kaimo teritorijoje į virš 99 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, tačiau miestuose šis skaičius siekia tik 84 proc.
Šios dienos posėdyje buvo konstatuota, kad didžiausia problema didžiuosiuose šalies miestuose yra susijusi su naujų perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų individualiai statybai ir galimų grąžinti natūra piliečiams žemės sklypų formavimu. Šis procesas minėtuose miestuose, išskyrus Panevėžio miestą, vyksta nepakankamai sparčiai.
Kitas klausimas susijęs su tikslinių lėšų netinkamu panaudojimu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą 50 proc. lėšų, gautų už miesto gyvenamosiose vietovėse parduotus žemės sklypus, pervedama į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžetą. Šios lėšos pirmiausia turi būti naudojamos grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams rengti, išnuomojamų savivaldybių patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų individualaus vertinimo išlaidoms apmokėti. Tik nesant tokio poreikio, šios lėšos gali būti naudojamos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti ir renovuoti, tačiau nustatytos tvarkos yra nesilaikoma. Valstybės kontrolė, 2009 m. atlikusi valstybinį veiklos auditą tema „Lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės sklypus, panaudojimas“, atitinkamose savivaldybėse nustatė netinkamą tikslinių lėšų administravimo praktiką. Kaimo reikalų komitetas taip pat dar 2010 m. atkreipė dėmesį į būtinybę siekti tokio teisinio reguliavimo, kad visos lėšos, gautos pardavus valstybinę žemę, būtų skirtos tik žemės būklės gerinimui, žemės sklypų formavimui ar kitiems žemės tvarkymo darbams finansuoti, tačiau situacija šiuo klausimu nepasikeitė.
Vykdant Valstybės kontrolės 2009 m. atlikto audito rekomendacijas, savivaldybės atsidarė atskiras sąskaitas lėšoms už parduotą žemę kaupti, jos privalo tvarkyti lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės sklypus, apskaitą ir yra atsakingos už jų naudojimą pagal paskirtį. Todėl Kaimo reikalų komitetas nusprendė kreiptis į Valstybės kontrolę, prašant įvertinti, kokiems tikslams savivaldybės panaudoja pinigus už parduotą valstybinę žemę. Prie šio klausimo svarstymo numatoma grįžti Seimo rudens sesijos metu ir pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas valstybės institucijoms dėl restitucijos proceso miestuose paspartinimo.
Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
