Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ

2015 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius: „Valdantieji imasi „valstybinio terorizmo“

Andrius Kubilius

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius Vyriausybės valandos Seime metu premjerui Algirdui Butkevičiui įteikė atsakymus į antradienį Ministro Pirmininko pateiktus klausimus, susijusius su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonos verslu.

Opozicijos lyderis pabrėžia, kad atsakymai ne vieną kartą skelbti ir seniai žinomi, tačiau nauja yra tai, kad tokius absurdiškus klausimus ir juose įvardijamus įtarimus ar kaltinimus skelbia jau pats Ministras Pirmininkas.

„Tai reiškia, kad demokratijos erozija įgauna pagreitį – valdžia imasi naudoti savo galią tam, kad susidorotų su opozicijos lyderių artimaisiais, jų verslu, jų reputacija. Kitaip kaip „valstybiniu terorizmu“ to negaliu vadinti. Prie šios valdžios saugiu negali jaustis joks iniciatyvus, aktyvus žmogus ar verslininkas, jeigu jo artimasis yra aktyvus konservatorius“, – pažymi A. Kubilius.

Opozicijos lyderis taip pat klausia, kuo tai skiriasi nuo to, ką Maskvoje V. Putinas daro su opozicija? Pasak jo, visi šie klausimai rodo tik tai, kokia desperacija yra apėmusi skandaluose paskendusius socialdemokratus.

A.Kubilius pabrėžia, kad toks valdančiųjų „valstybinis terorizmas“ negąsdina, o TS-LKD aiškiai ir atvirai pateikia visus atsakymus į premjero klausimus.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Siūloma išbraukti absurdiškus valdančiųjų pasiūlymus tirti opozicijos lyderių šeimos narių veiklą“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma įregistravo pasiūlymus Seimo valdančiųjų partijų atstovų pasiūlymui į Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimą įtraukti klausimus dėl TS-LKD lyderių Gabrieliaus Landsbergio, Andriaus Kubiliaus, Irenos Degutienės artimųjų veiklos.

Pasak Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, valdančiųjų suformuluoti klausimai neturi nieko bendro su iniciatorių iškeltais galimo piktnaudžiavimo Druskininkų savivaldybėje klausimais ir vertintini kaip politinio keršto išraiška parlamentinio tyrimo iniciatoriams bandant dirbtinai mesti šešėlį TS-LKD lyderiams: pirmiausia – partijos pirmininkui.

„Absurdiška formuluoti kaltinimą turtą išsinuomojusiam subjektui, jeigu socialdemokratams kažkuo neįtinka nuomos sutartis. Jie turėtų kelti klausimą dėl ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus atsakomybės, kurios kontroliuojama įmonė pasirašo tokią nuomos sutartį“, – sako J. Razma.

Panašiai suformuluoti ir kiti klausimai, kurie ne tik kad neturi nieko bendro su galimų piktnaudžiavimų Druskininkuose tyrimu, bet ir tarptautiniu mastu kenkia Lietuvos prestižui, nes tarp klausimų įpainiota tarptautinė informacinių technologijų lyderė „Google“, kurioje dirba Seimo opozicijos lyderio sūnus.

Suformuluotas klausimas ir kaltinimai vienai iš opozicinių partijų TS-LKD pirmininko pirmajai pavaduotojai I. Degutienei taip pat vertintini kaip valdančiųjų politinis kerštas ir atsakas į jiems nemalonų Druskininkų skandalų tyrimą. Pažymėtina, kad žlugusio banko „Snoras“ klausimai, tarp jų ir tie, kuriuos nurodo iniciatoriai, išsamiai ištirti ankstesnės kadencijos Seime buvusioje Laikinojoje tyrimo komisijoje, todėl šių klausimų ir jų pakartotinis tyrimas gali būti grįstas tik politinio keršto ir opozicijos gąsdinimo tikslais. Be to, buvo nutraukti ir ikiteisminiai tyrimai, susiję su minėtais klausimais.

Ši valdančiųjų partijų iniciatyva, TS-LKD frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo teigimu, vertintina kaip valdančiųjų politinis kerštas opozicijos atstovams dėl socialdemokratams nemalonios parlamentinio tyrimo iniciatyvos.

Seimo narys R. J. Dagys: „Nei viena partija be TS-LKD nesutiko padidinti pensijų“

Rimantas Jonas Dagys

Šiandien Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (toliau – SRDK) svarstant Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, visi komiteto nariai, įskaitant ir opozicijoje esančius liberalus bei Lietuvos lenkų rinkų akciją, nepritarė Seimo nario Rimanto Jono Dagio pasiūlymui padidinti pensijų socialiniam draudimui SODROS skiriamas išlaidas 81,5 mln. eurų, t. y. – padidinti pensijas. Šį pasiūlymą parlamentaras siūlė finansuoti 1 proc. sumažinant valstybės biudžeto lėšas visiems asignavimų valdytojams.

„Gaila, tačiau SRDK balsuojant dėl mano pasiūlymo kitais metais sugrąžinti vidutinių pensijų santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu bent jau į 2014 metų lygį, jam nepritarė nei vienos kitos frakcijos atstovai. Tai jie darė „prisidengdami“ Finansų ministerijos atstovų aiškinimu, kad ministerijoms bus per sudėtinga peržiūrėti savo biudžetus ir 1 proc. susimažinti išlaidas. Taigi, kitais metais, nepaisant planuojamų pensijų „padidinimo“, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu senatvės pensijos bus dar mažesnės nei šiais metais. Ir tai – ekonominio augimo metais. Tai, kad valdančioji dauguma dėl tingaus nenoro padirbėti su valstybės biudžetu atsisako didinti pensijas, rodo tikrąjį jų požiūrį į pensininkus,“ – teigia R. J. Dagys.

Seimas svarstys siūlymą 2016 m. paskelbti Orios senatvės metais

Seimui pristatytas nutarimo „Dėl 2016 metų paskelbimo Orios senatvės metais“ projektas Nr. XIIP-32685(2). Teikiamu teisės aktu siūloma Seimui, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių problemas, gerinti jų gyvenimo kokybę bei užtikrinti jiems orią senatvę, paskelbti 2016 metus Orios senatvės metais.

Taip pat numatoma pasiūlyti Vyriausybei patvirtinti 2016-ųjų Orios senatvės metų veiksmų planą.

„Priemonės turėtų būti numatytos 60 metų ir vyresniems asmenims, nes šį amžiaus tarpsnį sveiko senėjimo politikos formavimui apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacija. Projektu siekiama sudaryti sveiko nepriklausomo senėjimo sąlygas vyresnio amžiaus asmenims, sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, padidinti vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumą ir darbingumą, bei atitinkamai užkirsti kelią socialinės atskirties ir skurdo rizikai“, – sakė projekto pranešėja.

Pasak projekto pranešėjos, gerinant vyresnio amžiaus žmonių sveikatą sumažėtų ir jų socialinė atskirtis, sveikesnis žmogus galėtų aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime, be to ilgiau išliktų savarankiškas ir netaptų našta savo artimiesiems ir valstybei.

Projektui po pateikimo pritarė 45, prieš balsavo 5, susilaikė Seimo 34 nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – lapkričio 26 d.

Alkoholiniai gėrimai turės būti paženklinti įspėjimais apie alkoholio žalą nėščioms moterims

Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2062(2), kuriomis nutarta patikslinti alkoholinių gėrimų ženklinimo reglamentavimą. Pagal priimtas naujas nuostatas kiekvienas supakuotas parduoti skirtas alkoholinio gėrimo vienetas turės būti paženklintas įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 81 Seimo narys, prieš –1, susilaikė 9 parlamentarai.

Priimtos įstatymo pataisos įsigalios 2016 m. lapkričio 1 d.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Valstybės tarnautojai nebegalės sudaryti papildomų darbo sutarčių su savo darbovietėmis

Seimas plenariniame posėdyje priėmė šalies vadovės Dalios Grybauskaitės teiktas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2746(2), kuriomis nutarta uždrausti valstybės tarnautojams sudaryti papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis, taip pat gauti iš šios institucijos ar įstaigos kitas pajamas nei darbo užmokestis ir šiame įstatyme įtvirtintas išmokas, kompensacijas ir pašalpas. Už naujas nuostatas balsavo 81 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, pataisų parengimą paskatino tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neužkerta kelio valstybės tarnautojo pareigas einančiam asmeniui sudaryti papildomą darbo sutartį su ta pačia institucija ar įstaiga, kurioje jis šias pareigas eina, o tai sudaro prielaidas neskaidriam valstybės tarnybai skiriamų lėšų, įskaitant ir lėšas, skirtas institucijų bei įstaigų vykdomų Europos Sąjungos projektų administravimui ar įgyvendinimui, panaudojimui bei valstybės tarnautojų asmeniniam pasipelnymui.

Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad priimtomis pataisomis bus užtikrintas valstybės tarnyboje dirbančių asmenų pajamų skaidrumas, viešumas ir atskaitingumas visuomenei, taip pat užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir protekcionizmui valstybės tarnyboje.

Priimtos įstatymo pataisos įsigalios 2016 m. sausio 1 d.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seime – konferencija „Lietuvos mokykla ir istorinė atmintis“

Lapkričio 18 d., trečiadienį, Seimo III rūmų Konferencijų salėje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų senjorų bendruomenė rengia konferenciją „Lietuvos mokykla ir istorinė atmintis“. Pradžia – 10 val.

Renginio dalyvius pasveikins konferencijos globėja Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Seimo narys Valentinas Stundys, ambasadorius dr. Žygimantas Pavilionis.

Konferencijoje ketinama aptarti istorinės atminties ugdymą mokykloje, nūdienos iššūkius, uždavinius ir jų sprendimo patirtį, taip pat pateikti pasiūlymus dėl prasmingesnio istorinės atminties panaudojimo ugdant patriotines ir pilietinės jaunosios kartos nuostatas.

Programa

10 val. – sveikinimo žodis: Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Seimo narys Valentinas Stundys, ambasadorius dr. Žygimantas Pavilionis.

10.15 val. – muzikinis sveikinimas: folklorinis ansamblis „Ūla“.

10.30 val. – Valentinas Stundys, Seimo narys. „Ar kuriame Lietuvos istorinės atminties politiką?“

10.55 val. – Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius. „Ar kokybiškai mokoma istorijos šiandieninėje Lietuvos mokykloje?“.

11.20 val. – Eugenijus Manelis, M. Mažvydo mokyklos direktorius. „Pasiūlymai naujai istorijos programai“.

11.45 val. – doc. dr. Romas Batūra, Lietuvos karo akademija. „Laisvės kovų reikšmė ugdant asmens istorinę atmintį“.

12.10 val. – Rimantas Jokimaitis, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriaus. specialistas. „Istorija ir istorinė atmintis dabartinėje Lietuvos mokykloje“.

12.35 – 13.00 val. – pertrauka.

13 val. – Arvydas Anušauskas, Seimo narys. „Pilietiškumas ir istorijos mokymas“.

13.25 val. – prof. dr. Alvydas Jokubaitis, VU TSPMI Politikos teorijos katedros vedėjas. „Kodėl liberalams nereikia politinės istorijos?“.

13.50 val. – Nida Poderienė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriaus. specialistė. „Kokį Lietuvos pasakojimą perduodame savo vaikams?“.

14.15 val. – Mindaugas Nefas, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos mokytojas, LEU Visuotinės istorijos katedros asistentas. „Istorinės atminties ugdymas mokykloje: uždaviniai ir jų sprendimo patirtis“.

14.40 val. – Ilona Šedienė, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos direktorė. „Istorinės atminties ugdymas Pietryčių Lietuvos mokyklose: nūdienos iššūkiai“.

15 val. – Ričardas Simonaitis, Lietuvos skautų sąjungos skautų tunto „Valdovų rūmai“ vadas. „Lietuvos skautija: anksčiau ir dabar“.

15.20. – 16.00 val. – diskusijos, rezoliucijos priėmimas. Konferencija bus tiesiogiai transliuojama televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“ ir Seimo interneto svetainėje.

Registracija į renginį iki lapkričio 15 d. el. p. ieva.skarelyte@lrs.lt arba mob. 8 616 19 275

Puslapiai