Seimo narės R. Juknevičienės pranešimas: „R. Juknevičienė dėkoja Lietuvos kariuomenei vadovavusiam gen. ltn. A. Pociui už indėlį į kariuomenėje vykusius strateginius pokyčius“

Rasa Juknevičienė

Seimo TS-LKD frakcijos narė, šešėlinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė dėkoja Lietuvos kariuomenei (LK) paskutiniuosius penkerius metus vadovavusiam gen. ltn. Arvydui Pociui, o jį keičiančiam naujajam vadui gen. mjr. Jonui Vytautui Žukui išreiškė paramą. 

„Gen. ltn. A.Pociaus indėlis į kariuomenėje vykusius strateginius pokyčius – ypač svarbus. Jo vadovavimo metu kariuomenė susidūrė su sunkmečiu, tačiau puikiai sugebėjo įvykdyti iškeltus uždavinius. Kariuomenė kartu su visos valstybės žmonėmis prisidėjo prie to, kad valstybei negrėstų vienas iš saugumo iššūkių – finansinis šalies bankrotas“, – sakė R. Juknevičienė. 

Pasak jos, įgyvendinant kariuomenėje vykusius pokyčius gen. ltn. A. Pocius buvo tikru lyderiu. 

Dirbant kartu su buvusiu LK vadu, Valstybės gynimo taryba patvirtino naują valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, pagal kurią į Lietuvą sugrįžo supratimas, jog krašto gynyba yra ir mūsų pačių, lietuvių, reikalas. Tad kariuomenė pradėta rengti ne tik vykdyti tarptautines operacijas, bet ir ginti savo kraštą. Vienas iš svarbiausių pokyčių gynyboje – po šaukimo į privalomąją karo tarnybą sustabdymo atnaujintas rengti rezervas, apimantis bazinius karinius mokymus, jaunesniųjų karininkų vadų kursus, kartotinius jau tarnavusių asmenų kariuomenėje mokymus ir kt. 

Pasak šešėlinės krašto apsaugos ministrės, visuose pagrindiniuose strateginiuose dokumentuose, kurių buvo priimta daug, pavyko įtvirtinti subalansuotą požiūrį į gynybą. Tai ir atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymų paketas, Karo prievolės įstatymas, kuriame įtvirtinti nauji karo prievolės atlikimo būdai, Lietuvos karinė strategija, Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo pakeitimai – visuose juose sudėlioti konceptualūs dalykai į strateginį lygmenį. Vienas svarbiausių pokyčių – pakeista kariuomenės struktūra, ji priartinta tai, kuri būtų reikalinga karo metu. 

Sveikindama naująjį LK vadą gen. mjr. J. V. Žuką R. Juknevičienė teigė remianti jo vardijamus prioritetus kariuomenės personalo bei rezervo rengimo srityse. „Kariuomenę modernizuoti būtina, tačiau ginkluotę esant reikalui gali padėti įsigyti partneriai, o parengti žmonių per trumpą laiko tarpą – neįmanoma, todėl tuo rūpintis reikia jau dabar, – sakė šešėlinė krašto apsaugos ministrė. – Linkiu didžiausios sėkmės naujajam vadui, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai parems jo iniciatyvų įgyvendinimą“. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus pranešimas: „Euras bus Lietuvos ekonominio, finansinio ir politinio stabilumo šaltinis“

Andrius Kubilius

Seimo opozicijos lyderis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Andrius Kubilius džiaugiasi, kad Lietuvai pavyko sulaukti galutinio pritarimo euro įsivedimui nuo 2015 m. 

„Europos Sąjungos Ministrų Tarybos sprendimas yra galutinis patvirtinimas, kad Lietuva nuo 2015 m. pasieks taip senai trokštamą finansų politikos tikslą – euro įsivedimą. Tai istorinis Lietuvos pasiekimas, kurio nuosekliai siekėme nuo 2009 m., suvaldydami ekonominę krizę ir pasimokydami iš pirmojo nesėkmingo socialdemokratų bandymo įsivesti eurą“, – teigia buvęs premjeras A. Kubilius. 

Pasak opozicijos lyderio, euras padės Lietuvai užtikrinti ekonominį ir finansinį šalies stabilumą, taip pat leis suvaldyti ir vidaus politikos populizmą taip, kaip leido suvaldyti dabartinę valdančiąją koaliciją svarstant euro įvedimui būtinus įstatymų projektus. TS-LKD frakcijos seniūnas primena, kad trys iš keturių koalicijos partnerių euro įvedimo nepalaikė, tačiau susidūrusios su euro įsivedimo neišvengiamumu buvo priverstos švelninti savo populistinę retoriką. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos, Seimo nario Kazio Starkevičiaus pranešimas: „Ar V. Gapšiui pavyko sugriauti jo išgalvotą „kortų namelį“?

Kazys Starkevičius

Praėjusią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pranešimu spaudai sumanė paneigti mano pareikštą nuomonę, jog Vigilijus Jukna iš žemės ūkio ministro posto atsistatydino daugiau dėl neskaidraus ministro aplinkos žiedo nei dėl asmeninių priežasčių. Argumentai, kuriais V. Gapšys bando mano požiūrį paneigti, labiau nei abejotini. 

V. Gapšys teigia, kad su Augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovu buvo „atsisveikinta“ dėl nepalankių ministerijos Vidaus audito ataskaitoje pateiktų išvadų. Jeigu buvęs šios tarnybos vadovas Evaldas Čijauskas blogai vadovavo Augalininkystės tarnybai, kodėl jis paskirtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri taip pat yra labai svarbi institucija visai šaliai, vadovo pavaduotoju? 

Neatmestina prielaida, kad pagrindinė E. Čijausko atleidimo iš Augalininkystės tarnybos vadovo pareigų priežastis – ne Vidaus audito išvados, o tai, kad šis postas buvo reikalingas Darbo partijos įkūrėjo dešiniosios rankos, dabar Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės vyrui Sergejui Fedotovui. Manau, ši aplinkybė niekais paverčia V. Gapšio pranešimo teiginį, jog E. Čijauskas Augalininkystės tarnybai vadovavo todėl, kad yra europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio uošvis. Kaip sakoma, tėvų ir uošvių nepasirinksi, ir tuo spekuliuoti – tušti plepalai. 

Abejonių ir toliau kelia galimai neskaidrus UAB „Lietuvos žirgynas“ ir kitų Živilės Pinskuvienės kuruojamos srities valstybės įmonių (UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, UAB „Šilutės veislininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“) vadovų pakeitimas. Yra žinių, kad naujieji vadovai atleidinėja senus, patyrusius darbuotojus, į jų vietą sodindami „savus“, neturinčius reikiamo išsilavinimo ir patirties. 

Ž. Pinskuvienė, tapusi žemės ūkio viceministre, įsakė Žemės ūkio ministerijos Audito departamentui atlikti neeilinę UAB „Lietuvos žirgynas“ patikrą, pakeitė šios įmonės valdybą, save pasiskirdama valdybos pirmininke. Valdybą „sustiprino“ sau palankia sudėtimi, į ją įtraukdama ministerijos Teisės departamento patarėją širvintiškį Jurijų Kornijenko. 

Gerbiamasis V. Gapšys kaip didžiausią buvusio žirgyno direktoriaus Edgaro Jenino kaltę pateikia faktą, kad už paslaugas gardų nuomai buvo išmokėtos didelės sumos, tačiau nei ministerijos auditoriai, nei valdybos nariai atleisdami direktorių neįsigilino ar nenorėjo įsigilinti, kiek žirgų buvo laikoma pas ūkininką Artūrą Kondratavičių ir koks vieno žirgo laikymo mėnesio įkainis. Paskaičiavus pasidaro aišku, kad jokio kriminalo čia nėra: vieno žirgo laikymas pas ūkininką per mėnesį atsieina tik 50 Lt, tuo tarpu vieno žirgo laikymo žirgyne kainos vidurkis per mėnesį siekia beveik 400 Lt. Reikėtų priminti, kad tokia tvarka ir įkainiai žirgyne taikomi jau daug metų, ir nė vienai kontroliuojančiai institucijai tai neužkliuvo, E. Jeninas tik tęsė tai, kas jau buvo tapę tradicija, naudinga pačiam žirgynui. 

Svarstant audito pažymą valdybos posėdyje, su kuria E. Jeninas net nebuvo supažindintas (motyvuota, esą ji dar nebaigta), į esminius klausimus nebuvo kreipiamas dėmesys ir direktorius atleistas ne už pažeidimus, o valdybos sprendimu. 

Tenka daryti išvadą, kad ir patikra, ir pateikta pažyma buvo tik dėl akių, norint pavaizduoti, kad direktorius blogai dirba. Kodėl tada prieš mėnesį vykusiame valdybos posėdyje, kuriam pirmininkavo tuometinis viceministras R. Šatkauskas, po Valstybės kontrolės bei ministerijos planinio audito E. Jeninui nebuvo pareikšta jokių pastabų, o už gerus veiklos rezultatus buvo paskirtas 60 proc. atlyginimo priedas. Kaip tai suprasti, pone V. Gapšy, ar tai nekvepia susidorojimu su E. Jeninu? 

Absurdiškas ir V. Gapšio retorinis klausimas „kur ir už kiek po visų Lietuvos žirgynų priedanga iškeliauja veisliniai kumeliukai? Manau, kad tik šios srities specialistas žino, kas būna, kai kartais reikia svetimą kumeliuką, likusį be motinos, priskirti kitai kumelei... 

Galiausiai V. Gapšiui, toliau tuščiai eskaluojančiam vadinamąją „mailiaus bylą“, reikėtų priminti, kad teismas visiškai išteisino šioje byloje įtariamaisiais buvusius asmenis ir niekam jokie kaltinimai nebuvo pareikšti. Savo užuominomis gerbiamasis oponentas matyt norėjo padaryti kuo didesnį įspūdį tiems, kas nežino tos bylos esmės. 

Baigdamas gerb. V. Gapšiui noriu pasakyti, kad klaidų darome visi, tačiau skirtumas tas, kad vieni jas daro iš nežinojimo ar nepatyrimo, kiti – sąmoningai siekdami naudos sau ar saviškiams.

Seimas baigė IV (pavasario) sesiją

Šiandien Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią eilinę Seimo IV (sesiją) sesiją. Jos metu parlamentarai susirinko į 51 plenarinį posėdį, kuriuose priėmė apie 300 teisės aktų. 

Ši sesija buvo pratęsta iki liepos 17 d., nes liepos 12 d. įvyko iškilmingas Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės priesaikai priimti. Sesijoje buvo išklausytas šalies vadovės metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. 

Remiantis Seimo statutu, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Priimtos pataisos sudarys galimybę pritraukti investicijų projektus į regionus

Seimas priėmė Investicijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3440(2), kuriomis siekiama sudaryti sąlygas pritraukti gamybos ir paslaugų investicijų projektus į regionus ir sukurti ten naujų darbo vietų. Už šias pataisas balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. 

Seimas įstatymą papildė nuostata, kad privatūs subjektai turi teisę inicijuoti (pasisiūlyti įgyvendinti) viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, o įgaliotos viešojo sektoriaus institucijos turi priimti sprendimus dėl siūlomų iniciatyvų. 

„Pataisomis siūloma padaryti taip, kad privatūs subjektai turėtų teisę inicijuoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus. Kad verslas galėtų siūlyti infrastruktūros projektus statyti už savo pinigus ten, kur, tarkim, valstybė neplanuoja“, – anksčiau yra teigęs naujų nuostatų iniciatorius Seimo narys Kęstutis Masiulis. 

Priimtos pataisos įsigalios 2015 m. vasario 1 d. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Neveikiančius juridinius asmenis likviduoti bus paprasčiau

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Civilinio kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIP-3800(2), kuriomis nutarta supaprastinti neveikiančių juridinių asmenų likvidavimą. Už Civilinio kodekso pakeitimus balsavo 86 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. 

Pagal naują teisinį reguliavimą likvidavimo procedūros bus pradedamos ne teismine tvarka, o kai atsiras Civiliniame kodekse nustatytos nurodytos aplinkybės. Juridinių asmenų registre yra įregistruota daugiau kaip 26 tūkst. juridinių asmenų, kurie neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. Tokių juridinių asmenų administravimas ir jų likvidavimas teisine tvarka valstybei brangiai kainuoja. 

Juridinis asmuo, kuris prieštaraus dėl likvidavimo, turės pateikti veiklą įrodančius dokumentus. Per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą išsiuntimo ar viešo paskelbimo nepateikus nurodytų dokumentų bus pradedamos likvidavimo procedūros. „Tokių juridinių asmenų likvidavimo procedūros bus pradedamos ir vykdomos Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. <...> Nauju reguliavimu bus supaprastintos neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo procedūros, sumažės teisėjų darbo krūvis, bus sutaupyta biudžeto lėšų, nes nereikės administruoti neveikiančių juridinių asmenų mokesčių ir kitų įmokų“, – teigiama aiškinamajame rašte. 

Priimtos pataisos, kurios supaprastina neveikiančių juridinių asmenų likvidavimą, galios ir politinėms partijos. Pagal teisės akto pakeitimus, jei politinė partija vienerius metus iš eilės nepateiks savo narių sąrašo, Teisingumo ministerija apie tai informuos Juridinių asmenų registro tvarkytoją, kuris galės pradėti likvidavimo procedūras. Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad politinė partija, turinti likviduojamos politinės partijos statusą, negalėtų dalyvauti rinkimuose ir gauti lėšų veiklai finansuoti. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Po svarstymo pritarta Tautinių mažumų įstatymo projektui

Seimas plenariniame posėdyje po svarstymo pritarė patobulintam Tautinių mažumų įstatymo projektui (Nr. XIP-1648(3), kuriuo numatoma įtvirtinti tautinių mažumų teisių ir laisvių apsaugos pagrindinius principus. Šio dokumento priėmimas numatomas Seimo rudens sesijoje. 

Seimas nutarė nesutikti su nuostata, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos galėtų būti ir tautinės mažumos kalba. 

Įstatymo projekte būtų įtvirtinama, kad vietovėse, kuriose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma ar bendrija, jai save priskiriantys asmenys, nepakankamai mokantys valstybinę kalbą ir jeigu tai atitinka realų poreikį, galėtų žodžiu kreiptis į vietos įstaigas ir organizacijas savo gimtąja kalba, kartu institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrintų bendravimą ir organizacijos raštvedybą valstybine kalba. Pagal priimtas pataisas tik informaciniai tautinių mažumų ar bendrijų organizacijų įregistruoti pavadinimai greta valstybinės kalbos galėtų būti ir tautinės mažumos ar bendrijos kalba. Tautinės mažumos ar bendrijos kalba pavadinimai negalėtų būti oficialiai vartojami savarankiškai. 

Svarstomame įstatyme būtų reglamentuota, kad Lietuvos Respublika, vadovaudamasi tautų lygybės ir humanizmo principais, visoms jos teritorijoje gyvenančioms tautinėms mažumoms garantuoja laisvą vystymąsi, reiškia pagarbą kiekvienai tautybei ir kalbai. Bet kokia diskriminacija rasės, tautybės, kalbos ar kitais su žmogaus tautybe susijusiais pagrindais būtų draudžiama. 

Teisės aktas įtvirtintų, kad tautinės mažumos turėtų saugoti ir gerbti valstybinę lietuvių kalbą ir kultūrą, lietuvių ir kitų tautybių tradicijas, papročius bei nepažeisti kitų žmonių teisių. Vyriausybė tose teritorijose, kur vietos valdžios daugumą sudarytų tautinių mažumų atstovai, jeigu yra pagrįstų diskriminacinės politikos požymių, turėtų siekti užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos visų asmenų teisės. 

Lietuvos Respublika, atsižvelgdama į tautinių mažumų interesus, įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pagal galimybes ir esant poreikiui suteiktų sąlygas gauti valstybės paramą ugdyti tautinės mažumos kultūrą ir švietimą. Taip pat garantuotų teisę mokytis gimtąja kalba, sudarant sąlygas turėti savo išlaikomas ikimokyklines ugdymo įstaigas, bendrojo ugdymo mokyklas, išpažinti bet kurią religiją ar neišpažinti jokios, atlikti gimtąja kalba religines apeigas ir nacionalinius ritualus bei teisę į kultūrinius ryšius su tautiečiais už Lietuvos Respublikos ribų ir kt. 

Siekiant koordinuoti tautinių mažumų politikos įgyvendinimą, Vyriausybės nustatyta tvarka būtų sudaroma dvišalė Vyriausybės ir tautinių mažumų komisija, kuri būtų patariamoji institucija. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė