2016 m. vasario 17 d., trečiadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tęsdamas tarpparlamentinį bendradarbiavimą rytoj susitiks su Norvegijos Karalystės parlamento (Stortinget) Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komitetu

Plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (Komitetas) buvo surengęs atsakingų Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų komitetų įgaliotų atstovų susitikimus-posėdžius, skirtus rinkimų sistemų ir jų reformų aktualijoms aptarti. 

Šiandien, tęsdamas tarpparlamentinį bendradarbiavimą, Komitetas išvyko į Oslą (Norvegijos Karalystė). Vizito tikslas aptarti Norvegijos reformų gerąją patirtį iš iššūkius rinkimų srityje. Komiteto nariai domėsis rinkimų sistemos Norvegijoje ypatumais, šios sistemos reglamentavimo tobulinimo ir rinkimų organizavimo klausimais, domėsis rinkimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais organizavimo, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimais formuojant rinkimų politiką ir organizuojant rinkimus, rinkimų apygardų formavimu bei kitais su rinkimų sistema susijusiais klausimais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas diskusijoms dėl elektroninio balsavimo ir merų tiesioginių rinkimų. 

Rytoj Komiteto nariai dalyvaus susitikime – posėdyje su Norvegijos Karalystės parlamento (Stortinget) Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komitetu kurio metu susipažins Norvegijos reformų gerąja patirtimi ir iššūkiais rinkimų srityje. 

Penktadienį Komiteto nariai susitiks su Savivaldos ir modernizavimo ministerijos (Kommunal - og moderniseringsdepartementet) ir Norvegijos savivaldybių asociacijos vadovais. 

Vizito metu taip pat numatoma apsilankyti Lietuvos ambasadoje bei susitikti su Osle gyvenančia lietuvių bendruomene. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Plėtodamas tarpparlamentinį bendradarbiavimą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vyksta darbo vizito į Norvegijos Karalystės parlamentą

Plėtodamas tarpparlamentinį bendradarbiavimą, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (Komitetas) išvyko į Oslą (Norvegijos Karalystė), kur vasario 17–19 dienomis dalyvaus susitikimuose su Norvegijos Karalystės Stortingo Kontrolės ir konstitucinių reikalų komiteto, Savivaldos ministerijos ir Norvegijos regionų ir savivaldybių asociacijos atstovais. 

Vizito tikslas – aptarti Norvegijos reformų gerąją patirtį iš iššūkius rinkimų srityje. Komiteto nariai domėsis rinkimų sistemos Norvegijoje ypatumais, šios sistemos reglamentavimo tobulinimo ir rinkimų organizavimo klausimais, rinkimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais organizavimo, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimais formuojant rinkimų politiką ir organizuojant rinkimus, rinkimų apygardų formavimu bei kitais su rinkimų sistema susijusiais klausimais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas diskusijoms dėl elektroninio balsavimo ir merų tiesioginių rinkimų.  
Susitikime – posėdyje su Norvegijos Karalystės parlamento (Stortingo) Kontrolės ir konstitucinių reikalų komitetu Komiteto nariai tikisi susipažinti su Norvegijos reformų gerąja patirtimi ir iššūkiais rinkimų srityje. 

Vizito programoje taip pat numatytas Komiteto narių apsilankymas Lietuvos ambasadoje bei susitikimas su Osle gyvenančia lietuvių bendruomene. 

Komiteto delegaciją sudaro komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, nariai Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Milda Petrauskienė ir Algis Strielčiūnas. 

Plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą, Komitetas jau buvo surengęs atsakingų Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų komitetų įgaliotų atstovų susitikimus-posėdžius, skirtus rinkimų sistemų ir jų reformų aktualijoms aptarti. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Kvietimas į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti


Kiekvienas istorinis įvykis susijęs su konkrečių žmonių veikla. Kas buvo tie, kurie pasiaukojo tautos reikalams ir 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininko kabinete pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą? Kas buvo tie, kurie slapta 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio deklaraciją? 

1949 m. deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. 

Maloniai kviečiame vasario 25 dieną, 17 valandą Jus į jau tradiciniu tapusį atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams paminėti, adresu Istorinė LR Prezidentūra Kaune, Vilniaus g. 33, Kaunas.

*** 

PRANEŠIMAI 

JONAS SMILGEVIČIUS (1918 m. Signataras, ekonomistas, bankininkas, akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas, visuomenės veikėjas). 

Pranešimą skaitys - Meilė Peikštenienė, Signatarų namų vedėja.

KAZYS BIZAUSKAS (1918 m. Signataras, diplomatas, teisininkas, literatas, spaudos ir švietimo darbuotojas, visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos banko steigėjų).
Pranešimą skaitys - Deimantas Ramanauskas, istorikas.

PETRAS KLIMAS (1918 m. Signataras, teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reikalų ministras).

Pranešimą skaitys - Mantas Adomėnas, Seimo narys, filosofijos mokslų daktaras.

 ALEKSANDRAS STULGINSKIS (1918 m. Signataras, antrasis Lietuvos prezidentas, agronomas, Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas).

Pranešimą skaitys - Paulius Saudargas, Seimo narys, ir Linas Kojala, politologas.

Kūrinius fleita atliks Lietuvos kariuomenės Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestrantas ALGIRDAS TAMULAITIS. 


Renginio globėja – Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ 

Organizatoriai – Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune, TS-LKD Kauno Politinių kalinių ir tremtinių frakcija Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

2016 m. vasario 16 d., antradienis

Vasario 16-osios minėjimo akimirkos

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės nariai
Valstybės atkūrimo dieną paminėjo TS-LKD Kauno Centro ir Žaliakalnio skyriai. Prisiminėme 1918 metų nelengvus sprendimus, sutarėme, kad svarbūs sprendimai reikalingi ir šiandien. Vėliau susirinkusiems skambėjo klasikiniai muzikos kūriniai, vyko vaikų piešinių konkursas "Myliu Lietuvą". Su gimtadieniu, Lietuva! 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
TS-LKD Centro skyriaus pirmininkė Gintarė Skaistė,
TS-LKD Žaliakalnio skyriaus pirmininkas Vitas Lendraitis ir
TS-LKD pirminikas Gabrielius Landsbergis
apdovanojo vaikų priešinių konkurso "Mylių Lietuvą" dalyvius
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė











Renginio metu lydėjo šventinė nuotaika













Susirinkusius pasveikino TS-LKD Centro skyriaus pirmininkė Gintarė Skaistė 
ir TS-LKD Žaliakalnio skyriaus pirmininkas Vitas Lendraitis








Sveikinimo žodį tarė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis



Susirinkusius pasveikino LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė






























Solistė Rita Preikšaitė


















 
Koncertą pradėjo solistas Mindaugas Jankauskas












Nuotaikingos renginio akimirkos



Renginio metu vyko meno kūrinių aukcionas, kurio metu
surinktos lėšos paskirtos daugiavaikėms šeimoms paremti.
Viliaus Ksavero Slavinsko padovanotą paveikslą "Kompozicija"
įsigijo TS-LKD Centro skyriaus pirmininkė Gintarė Skaistė
























Renginio metu vyko meno kūrinių aukcionas, kurio metu 
surinktos lėšos paskirtos daugiavaikėms šeimoms paremti. 
Vytauto Lagunavičiaus padovanotą paveikslą įsigijo 
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis






















Apdovanoti vaikų piešinių konkurso "Myliu Lietuvą" dalyviai














Po renginio turėjome galimybę pabendrauti neformaliai









Sveikinimas

Kiekvienas esame mūsų valstybės kūrėju, kiekvienas atsakingai nuveiktais darbais ir sumanymais galime prisidėti prie Lietuvos laisvės ir gerovės stiprinimo. 

Nuoširdžiai sveikinu su Lietuvos valstybės atkūrimo diena! Lai šios dienos dvasia ir 1918 m. bei 1949 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktų signatarų asmenybės įkvepia mūsų siekius matyti savo šalį saugią, demokratišką ir klestinčią tarp kitų Europos šalių. 

Su Gimtadieniu, Lietuva!


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2016 m. vasario 3 d., trečiadienis

Seimo nario J. Razmos pranešimas: parlamentaras teikia Seimo Statuto pataisą, panaikinančią galimybę nuteistiems asmenims išlaikyti Seimo nario mandatą

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma įregistravo Seimo Statuto pataisą, kuria siūloma Seimo Statuto nuostatas suderinti su Konstitucijos 74 straipsniu, reglamentuojančiu apkaltos procesą. 

Seimo Statuto 227 straipsnyje nustatyta, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. 

Pagal tokią nuostatą išeitų, kad jei asmuo padaro labai sunkų nusikaltimą iki tapdamas Seimo nariu ir jau jam esant Seimo nariu teismas, tarkime, skiria 10 metų laisvės atėmimo bausmę, apkalta tokiam Seimo nariui negalima“, – paradoksalią situaciją komentuoja J. Razma. 

Todėl Seimo narys įregistruotame projekte siūlo dėl apkaltos proceso Konstitucijos 74 str. nurodytiems asmenims atsisakyti sąlygos, kad nusikaltimas turi būti padarytas einant pareigas, nes Konstitucija nenumato tokių apribojimų. 


Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo opozicijos lyderio A. Kubiliaus pranešimas: „Žiūrėjimas pro pirštus į demokratijos eroziją, į demokratijos proceso ligas, tas ligas daro chroniškas ir ypač pavojingas“

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius šiandien spaudos konferencijoje „Kaip sustabdyti demokratijos eroziją“ pristatė memorandumą: „Demokratijos erozija: iššūkiai ir sprendimai“. 

Pastarųjų dienų įvairūs korupciniai skandalai, apipynę dabartinę valdžią yra neatsitiktiniai. STT veiksmų gausa, lydima įvairių atsistatydinimų, yra ledkalnio viršūnė. Tačiau ateina metas pamatyti ir visą ledkalnį, o ne tik jo viršūnę, – sakė A. Kubilius. – Šiandienos situacija tik atspindi tą reiškinį, apie kurį mes su susirūpinimu kalbėjome nuo pat šios valdžios darbo pradžios, 2012 metų pabaigoje, – tai nuosekli ir gili demokratijos standartų devalvacija“. 

Pristatomame Memorandume siūloma keletas ryžtingų „vaistų“, siekiant tiek atstatyti demokratinių vertybių standartus mūsų politinėje sistemoje, tiek užkirsti kelią tolesnei erozijos plėtrai. 

Seimo opozicijos lyderis paskelbė, kad nuo vasario 17 dienos opozicija kviečia neeilinę Seimo sesiją. 

Būtina pradėti apkaltos procedūrą vienam iš Darbo partijos lyderių Vytautui Gapšiui. Esame įsitikinę, kad „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistas asmuo negali buti Seimo narys. Šiandien pradedame rinkti parašus, kad sesija būtų sušaukta. Konsultavomės su teisininkais – apkalta turi būti pradėta ir Konstitucinis Teismas turi pateikti savo išvadą, ar gali Seimo nariu būti asmuo, pripažintas kaltu ir padariusiu nusikaltimą“, – sakė A. Kubilius. 

Kadangi prokuratūra ir teismas nesugebėjo iki galo nustatyti, kokia yra Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ pinigų kilmė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas A. Kubilius pabrėžė, kad šios atsakomybės turi imtis Seimas, pradėdamas parlamentinį tyrimą. Šį klausimą irgi bus siūloma įtraukti į Seimo neeilinės sesijos darbotvarkę. 



Vincė Vaidevutė Margevičienė, 
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė