Seimas pritarė Respublikos Prezidentės veto: politinės partijos negalės būti viešosios informacijos rengėjomis

Seimas nusprendė pritarti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priimti grąžintus pakartotinai svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus (projektas (Nr. XIIP-2871 GR) su visomis šalies vadovės pateiktomis pataisomis. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su visais Respublikos Prezidentės pasiūlymais, balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 26 parlamentarai. 

Seimas birželio 23 d. priimtomis įstatymo pataisomis buvo nusprendęs nuo kitų metų pradžios panaikinti ribojimus politinėms partijoms būti visuomenės viešosios informacijos rengėjomis ir (ar) jų dalyvėmis. Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė yra tvirtinusi, kad šio įstatymo veto nulėmė tai, kad jo svarstymo metu buvo panaikintas beveik 20 metų mūsų teisėje galiojęs saugiklis, apribojęs galimybes politinėms partijoms kontroliuoti žiniasklaidos priemones. Pasak šalies vadovės patarėjos, Prezidentės nuomone, siekiant išsaugoti ir stiprinti konstitucines žiniasklaidos laisvės apsaugos garantijas, užtikrinti tinkamą visuomenės informavimo kokybę ir neleisti politizuoti žiniasklaidos, ribojimas politinėms partijoms būti viešosios informacijos rengėjomis ir dalyvauti visuomenės informavimo priemonių valdyme turi išlikti. 

Pagal šalies vadovės pateiktas ir Seimo priimtas pataisas viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negalės būti: valstybės institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, jos institucija ar įstaiga; savivaldybių institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra savivaldybė, jos institucija ar įstaiga; bankai ir jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys; politinės partijos. 

Šie subjektai galės leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemonių, skirtų visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybės ir savivaldybių mokslo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos turimas informacinės visuomenės informavimo priemones ir jose skleidžiamą viešąją informaciją galės naudoti tik tiek, kiek tai susiję su mokslo, studijų ir švietimo veikla.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo posėdyje paminėtos Nepriklausomybės Akto signatarų A. Karoblio, J. Dringelio ir V. Paliūno gimimo metinės

Seimas plenariniame posėdyje paminėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatų, Nepriklausomybės Akto signatarų Antano Karoblio 75-ąsias, Juozo Dringelio 80-ąsias ir Vytauto Paliūno 85-ąsias gimimo metines. Jų atminimą Seimo nariai paminėjo tylos minute.

Renginyje kalbas sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Nikolajus Medvedevas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Irena Andrukaitienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislavas Juozas Kuzmickas ir Seimo narys Arimantas Dumčius.

Seimo narys J. Sabatauskas, prisimindamas A. Karoblio atminimą, kalbėjo, kad bene būdingiausias jo bruožas – matyti žmonėse gera ir pačiam daryti gerus darbus vardan savo gimtojo krašto ir jo žmonių. „Anot knygos apie Kovo 11-osios Akto signatarą Antaną Karoblį autorės Birutės Saulės Sabaitės, kiekvienas iš mūsų susikuria tokį pasaulį, kokį nori susikurti. Antanas Karoblis į pasaulį žvelgė kaip mylintis Lietuvą pilietis, kuriam būdinga didelė tolerancija ir inteligencija. Tai rodo ir paauglystės, ir subrendusio mokslininko, dėstytojo, politiko veikla, jo pastangos padėti gimtajam Pasvalio kraštui“, – tvirtino J. Sabatauskas.

Minėjime kalbėjusi Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė atkreipė dėmesį, kad dar prieš nepriklausomybės paskelbimą J. Dringelis rašė apie visų mūsų lauksiančius iššūkius. „Svarbiausia čia atkreipti dėmesį, jog Juozas savo raštuose perspėjo, kad didžiausią pavojų mūsų laisvei kels ne ekonominiai sunkumai, kilsiantys dėl blokados ir Maskvos bandymų pakirpti sparnus jaunai valstybei, tačiau dėl žmogaus dvasią sukausčiusių pančių“, – pabrėžė I. Degutienė. Pasak jos, J. Dringelio mintys lieka itin aktualios dėl to, kad primena, jog turime akcentuoti ne tik energetinę nepriklausomybę, politinės sistemos pamatų sutvirtinimą, tačiau visų pirma žmogaus dvasinį ugdymą.

Seimo nario J. Sabatausko kalba

Seimo nario Arimanto Dumčiaus kalba

Seimo Pirmininko pavaduotojos I. Degutienės kalba

Nepriklausomybės Akto signatarės Irenos Andrukaitienės kalba

Nepriklausomybės Akto signataro Bronislavo Juozo Kuzmicko kalba

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato Nikolajus Medvedevo kalba

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Vengiant aiškių atsakymų dėl Premjero žento verslo, valdantieji siūlo pažeisti Seimo Statutą“

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius stebisi, kodėl valdantieji socialdemokratai, matyt, išsigandę to, kad Seimo Statute įtvirtintą tradicinę, ketvirtadieninę Vyriausybes valandą Premjeras vėl turės opozicijai atsakinėti į klausimus apie žento įmonę, siūlo pažeisti Seimo Statutą ir atsisakyti Vyriausybės valandos įprastu metu, ateinantį ketvirtadienį,13–14 val. Vietoje to valdantieji siūlo surengti diskusiją pabėgėlių klausimu. 

„Premjeras akivaizdžiai yra išsigandęs opozicijos klausimų dėl jo žento veiklos ir vengia aiškių atsakymų, o socialdemokratai, bandydami apsaugoti Premjerą nuo jam nemalonių klausimų, netgi ryžosi pažeisti įstatymą“, – stebisi A. Kubilius. 

Pasak Seimo opozicijos lyderio, toks valdančiųjų poelgis, desperatiškai bandant sutrukdyti visuomenei sužinoti tiesą, – tai dar didesnis postūmis pateikti klausimus raštu ir pareikalauti, kad Premjeras aiškiai į juos atsakytų.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija: Lietuva galėtų pasinaudoti Norvegijos, Suomijos, Islandijos ir Švedijos gerąja patirtimi, mažinant alkoholio vartojimą

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija nuosekliai palaiko įrodymais grindžiamas politikų, valstybės ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas dėl alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimo mažinimo. 

2015 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nariai susitiko su Lietuvoje viešinčia Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų politikos tinklo (NordAN Nordic Alcohol and Drug Policy Network) valdyba aptarti aktualių Baltijos ir Šiaurės šalims alkoholio kontrolės priemonių, pasidalinti jų įgyvendinimo patirtimi. Šiame tinkle Lietuvos nevyriausybines organizacijas atstovauja didžiausia šioje srityje skėtinė organizacija – Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, kurią atstovavo prezidentas prof. Aurelijus Veryga ir valdybos narė Nijolė Goštautaitė Midttun. 

Susitikime ir vėliau vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavo NordAN prezidentas Peteris Alebekas (Peter Allebeck) (Švedija) ir valdybos nariai Arnis Einarsonas (Árni Einarsson) (Islandija, Information Center on Alcohol and Drug Prevention direktorius), Kristina Hanula (Kristiina Hannula) (Suomija), Lauris Bėkmanas (Lauri Beekmann) (Estija), Stigas Erikas Sorheimas (Stig Erik Sørheim) (Norvegija). 

Susitikime pristatyti jau dešimtmetį veikiančios Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pasiekimai, naujausi darbai ir sunkumai, aptarta geroji Šiaurės šalių patirtis, kurią galėtų panaudoti ir Lietuva, mažindama alkoholio vartojimą ir sukeltą žalą. Komisijos pirmininkė L. Dmitrijeva pristatė inicijuotas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, siekiant, kad Lietuvos Respublikoje visi parduodami alkoholiniai gėrimai būtų ženklinami įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims. Ženklinant alkoholinius gėrimus, nurodytas grafinis ženklas įspėtų nėščias moteris, kad alkoholinių gėrimų vartojimas nėštumo metu, net mažais kiekiais, gali turėti rimtų pasekmių kūdikio sveikatai. 

NordAN Prezidentas prof. P. Alebekas pabrėžė, kad svarbi Švedijos sėkmės mažinant vartojimą prielaida – politinis ir visuomeninis konsensusas, kad alkoholis visiškai netoleruojamas vairuojant, nėštumo metu ir darbe, todėl labai palankiai įvertino komisijos alkoholio pakuočių ženklinimo iniciatyvą. 

Spaudos konferencijoje buvo priminta, kad alkoholis – vienas iš svarbiausių blogos sveikatos veiksnys Lietuvoje, kurio nesumažinus, neįmanoma pasiekti geresnės vaikų ir suaugusiųjų sveikatos, gyvenimo kokybės ir tvaraus ekonominio augimo. Šiaurės šalių atstovai pasidalino alkoholio prekybos valstybės monopolio patirtimi. Šią daugelį metų veikiančią sistemą Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Islandijoje nuosekliai palaiko įvairios politinės partijos, labai palankiai vertina visuomenė, mokslininkai, ji vertinama kaip veiksminga priemonė apsaugoti vartotojus ir jų teises, o ne kaip „draudžiamoji“ priemonė. Valstybės alkoholio monopolis užtikrina kontrolės įstatymų laikymąsi, iki minimumo sumažina alkoholio prieinamumą nepilnamečiams. 

S. E. Sorheimas pabrėžė, kad nors Norvegijoje šiuo metu yra labai liberalios pakraipos vyriausybė, ji palaiko visus esminius Norvegijos alkoholio kontrolės elementus. Šiose šalyse suprantama, kad alkoholis nėra įprasta prekė, o pavojinga psichoaktyvioji medžiaga, todėl piliečiai alkoholio kontrolės priemones. 

A. Einarsonas pasidalino Islandijos patirtimi, kaip pavyko itin stipriai sumažinti vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Jis pabrėžė, kad jo šalis perėmė iki šiol taikomą Norvegijos, Švedijos ir Suomijos gerąją praktiką, grindžiamą aukštais mokesčiais ir kaina, valstybės monopoliu, ir papildomai sėkmingai įgyvendino darbo su vaikais, mokyklomis ir tėvais programas. 

K. Hanula pasidalino informacija apie visiems 7–9 klasių moksleiviams privalomas Suomijoje sveikatos pamokas, tačiau priminė, kad ir joms įgyvendinti būtinas alkoholio kontrolės politikos priemonių paketas, kurį Suomija neseniai sustiprino uždrausdama alkoholio rinkodarą socialiniuose tinkluose. 

Lietuvos politikams dar kartą buvo priminta, kad Šiaurės ir Baltijos šalys palaiko Lietuvos politikų pastangas siekti mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės politikos priemonių ir palaiko Lietuvos sprendimus ženklinti alkoholinius gėrimus įspėjimais apie žalą sveikatai bei drausti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse, taip pat primindamos, kad tam tikru istorijos laikotarpiu Skandinavijos šalys taip pat pasižymėjo itin probleminiu alkoholio vartojimu ir tik sistemingos alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo ir kainos didinimo priemonės padėjo pasiektų tų rezultatų, kuriuos Norvegija, Islandija ar Švedija šiuo metu jau gali pristatyti kaip sėkmės istorijas. 

Spaudos konferencijos garso įrašą galite rasti čia.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimo TS-LKD frakcijos pareiškimas: „Kiek kainuos valdančiųjų priešrinkiminis populizmas“

Artėjant Seimo rinkimams dėl gerų žinių rinkėjams tarpusavyje lenktyniaujančios valdančiosios partijos jau ima aukoti ilgalaikius valstybės interesus. Gavus užsakymą kaip nors „pagaminti“ žinutę apie mažėsiančias šilumos ar elektros kainas, siūloma daryti sprendimus, kurie gali kelti grėsmę energetikos sistemos saugumui. 

Vyriausybė apsisprendė keisti gamtinių dujų infrastruktūros palaikymo mokesčio apskaičiavimo būdą – dabar mokestis turėtų būti skaičiuojamas ne tik nuo suvartojamų dujų kiekio, bet ir nuo vartotojo turimų dujų vamzdyno pajėgumų. 

Be to, Energetikos ministerija siūlo visiškai atisakyti remtinų elektros gamybos kvotų savivaldybių turimoms termofikacinėms jėgainėms ir Lietuvos elektrinei. 

Vyriausybė ta proga taip pat paskelbė, kad šie sprendimai leis atpiginti 5 proc. šilumą gyventojams, o tai artėjant 2016 m. Seimo rinkimams premjerui tampa svarbiausiu tikslu. 

Tačiau tokie Vyriausybės sprendimai esmingai keičia ne tik vartotojų mokėjimų sumas, perskirsto finansinius srautus, bet ir griauna pačią energetikos sistemą. To skaudžias pasekmes Lietuvos gyventojai jaus ilgai ir po 2016 m. rinkimų. 

Energetikos ministerija giriasi, kad tam tikrai vartotojų grupei dėl dujų mokesčio skaičiavimo pakeitimo mokėjimai mažės, tačiau nutyli, kad mokėjimai didės kitoms vartotojų grupėms, ir jokių finansinių skaičiavimų ar vertinimų nepateikia. 

Dujų infrastruktūros mokesčio pakeitimai, kai papildomas mokestis bus skaičiuojamas ne nuo suvartojamų dujų kiekio, o nuo turimų dujų vamzdžių, dalyje savivaldybių sumažins šilumos kainas (tačiau tik ten, kur vartojamos dujos). Kitose, kur šilumos gamybai vartojamas biokuras, šilumos kainos padidės. Dalis savivaldybių, turinčių dujų vamzdžius ir jų šiandien neeksploatuojančių, veikiausiai nutars jų visai atsisakyti (kad nereikėtų už juos mokėti) ir tuo pačiu bus negrįžtamai griaunama turima infrastruktūra, negalvojant apie tai, kad ateityje jos gali prireikti. 

Akivaizdu, kad panaikinus remtinas elektros gamybos kvotas, savivaldybės bus priverstos nebenaudoti turimų termofikacinių jėgainių pajėgumų, kurios vienu metu gamina elektrą ir šilumą, ir ieškoti būdų, kaip pagaminti šilumą negeneruojant elektros. Dėl to didės šilumos gamybos kaštai. Jie neabejotinai bus įskaičiuoti į šilumos kainą. 

Savivaldybėms atsisakius naudoti termofikacines jėgaines elektros gamybai, Lietuvos elektros sistema negrįžtamai praras apie 550 MW palyginti geros būklės elektros energijos generavimo pajėgumų. Energetikos ministerija, kuri yra atsakinga už energetikos politiką, jokių paaiškinimų nepateikia. Turėtume suprasti, kad sugriovę gamybinę infrastruktūrą gyvensime tik iš elektros importo, o jeigu jo nebus – o tai gali atsitikti tik po rinkimų – bus jau ne šios Vyriausybės galvos skausmas. 

Energetikos ministerija nepateikia jokių vertinimų, kaip generavimo pajėgumų praradimas atsilieps Lietuvos siekiui sinchroniškai prisijungti prie Kontinentinių Europos tinklų. Šie pasikeitimai daromi nepakeitus svarbiausio energetikos politiką apibrėžiančio dokumento – Nacionalinės energetikos strategijos. 

Valdžios noras gražiai atrodyti prieš rinkimus gali turėti didelę energetinio saugumo praradimo kainą, kurią vartotojams reikės apmokėti tolesnėje ateityje.

Andrius Kubilius,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Laisvės premijų komisija kviečia siūlyti pretendentus 2015 m. Laisvės premijai gauti

Laisvės premijų komisija kviečia akademinę bendruomenę, visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2015 m. spalio 20 d. siūlyti pretendentus 2015 m. Laisvės premijai gauti. 

Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. 

Laisvės premijų komisija iki lapkričio 23 d. pateiks Seimui išvadas apie pretendentą Laisvės premijai gauti. Premija bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją. 

Siūlant pretendentus, komisijai reikia iki 2015 m. spalio 20 d. pateikti šiuos dokumentus: 

1) dviejų pretendentą siūlančių pareiškėjų rekomendacijas; 

2) pretendento veiklos ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją ar skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą aprašymą; 

3) papildomai galima pateikti ir kitą medžiagą, atskleidžiančią pretendento darbų reikšmę ir išskirtinumą. 

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. rugsėjo 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymą. Pirmoji – 2011-ųjų – Laisvės premija buvo paskirta aktyviam kovotojui už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjui, Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui, antroji Laisvės premija buvo skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui Antanui Terleckui, trečioji – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui. 

Dokumentus prašome siųsti adresu: Laisvės premijų komisijai, Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius (el. paštas laisvespremija@lrs.lt). 

Išsamiau apie Laisvės premiją žr. čia.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015-09-18 spaudos konferencija

Š. m. rugsėjo 18 d. 12.00-12.30 val. Spaudos konferencijų salėje vyko Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos spaudos konferencija. 

Konferencijoje dalyvavo Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų politikos tinklo (NordAN Nordic Alcohol and Drug Policy Network) prezidentas Peter Allebeck ( Švedija) ir valdybos nariai: Árni Einarsson (Islandija, Information Center on Alcohol and Drug Prevention direktorius), Kristiina Hannula (Suomija), Lauri Beekmann (Estija) ir Aurelijus Veryga ( Lietuva) bei valdybos narys Stig Erik Sørheim (Norvegija), kuris yra ir EURAD prezidentas (skėtinė Europos organizacija, vienijanti narkomanijos prevencija ir gydymu užsiimančias organizacijas). 

Konferencijos metu svečiai pristatė NordAN veiklą, reklamos draudimą Šiaurės ir Baltijos šalyse palaikančią iniciatyvą, aptarė alkoholio ir narkotikų kontrolės politikos Šiaurės ir Baltijos šalyse klausimus, alkoholinių gėrimų ženklinimo Lietuvoje iniciatyvą ir kitus klausimus.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė