Seimas po pirmojo balsavimo pritarė siūlymui papildyti Konstitucijos 56 straipsnį

Seimas po pirmo balsavimo pritarė siūlymui papildyti 56 Konstitucijos straipsnį trečiąja dalimi, numatančia, kad „Seimo nariais negali būti renkami šiurkščiai pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką asmenys, kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo nepraėjo 10 metų. 

Konstitucijos pataisų projektui Nr. XIIP-2841(2) po pirmojo balsavimo pritarė 96, prieš balsavo vienas, susilaikė 13 Seimo narių. 

Seimo statuto 171 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucijos keitimo įstatymų projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas. Nepriimtas Konstitucijos keitimo įstatymo projektas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po vienų metų. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų

Seimas plenariniame posėdyje nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnis, nenustatydamas draudimo ar nenumatydamas kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką, pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai, jog Lietuvos valstybė – demokratinė respublika, Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, pagal kurią negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, taip pat kitoms Konstitucijos nuostatoms. 

Už Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (projektas Nr. XIIP-3357(2) balsavo 105 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 1 parlamentaras. 

„Yra akivaizdu, kad demokratinė visuomenė negali turėti jokio pagrįsto ir teisėto tikslo neleisti eiti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui pareigų, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, kuris yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo. Todėl abejotina, ar konstitucinės teisės į darbą apribojimas – neleidimas tiesioginiuose rinkimuose išrinktam valstybės politikui eiti savo pareigų yra proporcingas demokratinės visuomenės tikslui apsaugoti valstybę nuo galimos nusikalstamos veikos ar kitų pavojingų pažeidimų padarinių“, – teigiama priimtame nutarime. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Seimas susirinko į rudens sesiją

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 64 straipsnyje rašoma, jog Seimas kasmet renkasi į dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. 

Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną, tačiau Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. Seimo nariai prasidedant sesijai sugieda Lietuvos Respublikos himną - Vinco Kudirkos "Tautiška giesmė". 

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

1862 m. rugsėjo 2 d. Telšiuose gimė 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras - Stanislovas Narutavičius. 153-jų gimimo metinių proga verta prisiminti signataro nuveiktus didžius darbus Lietuvai. 

Tėvas, Jonas Narutavičius, 1863 m. sukilimo dalyvis, Telšių pavieto rinktas teisėjas. Jaunesnysis brolis Gabrielius (1865–1922) tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu, tik šias pareigas ėjo kelias dienas – buvo nušautas. 

Augo su broliu Gabrieliumi Renavo dvare, kur jiems mokytojavo Laurynas Ivinskis. L. Ivinskio gautos pamokos nenuejo perniek. Stanislovas ir toliau domėjosi lietuvių tautosaka, per atostogas, kai sugrįždavo į Renavą arba Brėvikių dvarą, kitu laisvu laiku rinkdavo ją ir siųsdavo mokytojui Edmundui Veckenstetdui, kuris vëliau vokiškai išleido žemaičių tautosakos rinkinį. Vasaros atostogų metu jis platindavo ir lietuviškas knygas, rašydavo straipsnius spaudai. Gimnazijoje Stanislovas buvo žinomas ir kaip aktyvus visuomenininkas. 

1882 m. baigė Liepojos gimnaziją, tais pačiais metais įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Už priklausymą slaptam kairiųjų pažiūrų studentų rateliui buvo pašalintas iš universiteto. Vėliau studijavo Kijevo Šv. Vladimiro universiteto Teisės fakultete, priklausė slaptai studentų organizacijai „Gmina“. 

Nuo 1887 m. gyveno Varšuvoje, dirbo apskrities teisme, vėliau ėmėsi žurnalistinės ir leidybinės veiklos. Su lenkų socialdemokratu, mokslininku L. Krzywickiu 1890 m. leido laikraštį „Tygodnik powszechny“. 1889 m. vedė iš Klyšių (Akmenės raj.) kilusią Joaną Bilevičiūtę (1868–1948) - Juozapo Pilsudskio pusseserę. 1899–1904 m. su šeima gyveno Kališe (Lenkija), vadovavo dujų tiekimo įmonei „Vereinigte Gaswerke S.A.“. 

1904 m. įsikūrė Brėvikių dvare. Iki 1908 m. vertėsi advokato praktika, laisvalaikį skyrė kultūriniam ir visuomeniniam darbui. 1905 m. įsteigė „Alsėdžių respubliką“. Telšių apskrities bajorai jį išrinko atstovu į kuriamą Kauno gubernijos savivaldos instituciją – zemstvą. 1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. 1907 m. Telšiuose įsteigė mergaičių progimnaziją, 1909 m. – berniukų gimnaziją.[1] 1913 m. kandidatavo į IV Valstybės Dūmą. 

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasiliko savo ūkyje, apylinkių valstiečius gynė nuo vokiškųjų okupantų. 1915 m. Kaune įsteigė teismą, kuriame buvo vartojama tik lietuvių kalba. 1917 m. išrinktas į Vilniaus konferencijos organizacinį komitetą, konferencijoje išrinktas į Lietuvos Tarybą, 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras. Darbą Taryboje baigė 1918 m. liepos 13 d. 

Grįžo į Žemaitiją, prisidėjo prie vietos savivaldos institucijų kūrimo: rūpinosi Alsėdžių valsčiaus tarybos steigimu ir veikla, vėliau buvo paskirtas Telšių apskrities valsčių atstovų seimelio vadovu. 1920–1921 m. talkino steigiant Kauno apskrities teismą, kurį laiką dirbo šio teismo teisėju. Grįžęs į Brėvikius, toliau šeimininkavo ūkyje. 1932 m. gruodžio 31 d. nusišovė Kaune, palaidotas Alsėdžių kapinėse.[2]

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015-09-09 spaudos konferencija

Šių metų rugsėjo 9 d. 9.00 val. Lietuvos Respublikos Seimo spaudos konferencijų salėje vyks kasmetinė Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos (toliau – Komisijos) spaudos konferencija, skirta tarptautinei vaisiaus alkoholinio sindromo dienai paminėti, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į alkoholio vartojimo nėštumo metu keliamus pavojus. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. (HP) dr. Algirdas Utkus, Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Neonatologijos centro gydytoja konsultantė prof. dr. Nijolė Drazdienė, Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) atstovai. 

Visuomenėje apie alkoholį sklando daug įvairiausių nuomonių ir mitų, bet pagrindinis dalykas, kurį būtina žinoti kiekvienam, yra tai, jog alkoholis - psichoaktyvioji medžiaga, veikianti tiek motiną, tiek vaisių. Vartojančios alkoholį būsimos mamos rizikuoja ne tik savo sveikata (gali sutrikti kepenų ir širdies veikla), tačiau ir savo būsimo kūdikio vystymusi bei sveikata. Alkoholis, esantis nėščiosios kraujyje, per placentą keliauja į vaisiaus kraują, ir jo koncentracija vaisiaus audiniuose būna tokia pat kaip ir motinos kraujyje.

Sunkiausias alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimas yra vaisiaus alkoholinis sindromas, dėl kurio vaikui gali pasireikšti įvairūs fiziniai, kognityviniai, emociniai bei socialiniai sutrikimai. Alkoholio sukeliami pažeidimai galimi visą nėštumą. Alkoholio atsisakyti rekomenduojama ir savo kūdikius maitinančioms moterims, nes alkoholis iš motinos kraujo lengvai patenka į pieną. 

Komisija dar pernai inicijavo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą siekiant, kad Lietuvos Respublikoje visi parduodami alkoholiniai gėrimai būtų ženklinami įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims. Ženklinant alkoholinius gėrimus, nurodytas grafinis ženklas įspėtų nėščias moteris, kad alkoholinių gėrimų vartojimas neštumo metu, net mažais kiekiais, gali turėti rimtų pasekmių kūdikio sveikatai. 

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-587 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP- 2062(2) notifikavus Europos Komisijai pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvą 98/34/EB, 2015 m. liepos 10 d. buvo gautas Europos Komisijos pranešimas, kuriame nurodytą minėtą įstatymo projektą taip pat notifikuoti ir pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maisto teikimo vartotojams. 

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-587 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP- 2062(2) buvo papildomai notifikuotas pagal Europos Komisijos nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir įstatymo projektui nustatytas priėmimo atidėjimo laikotarpis yra pratęstas iki 2015 m. spalio 23 d.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015-06-23 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė:

2015-06-23 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2015-06-17 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė

2015-06-17 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdžio darbotvarkė: „n u o r o d a“.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė