Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ

2014 m. gruodžio 2 d., antradienis

Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius: „Ko bijo premjeras?“

Seimo opozicijos lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūną Andrių Kubilių stebina, kodėl Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius bijo šiandien į Seimo plenarinį posėdį, kuriame svarstomas kitų metų biudžetas, pakviesti valstybės kontrolierę. Premjeras ir visa socialdemokratų partijos frakcija balsavo prieš tokį TS-LKD frakcijos pasiūlymą.

„Valstybės kontrolierės dalyvavimas, svarstant ypač svarbų kitų metų šalies biudžeto klausimą, yra labai reikalingas. Žinome, kad jos išvada yra griežtai kritiška dėl finansinės drausmės principų laikymosi Vyriausybei formuojant kitų metų biudžetą. Tad tenka tik apgailestauti, kad valstybės kontrolierei nesuteikta proga Seimo posėdyje išsakyti savo argumentus, todėl viešai klausiame: ko bijo premjeras?“ – teigia A. Kubilius.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

2014 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Seimo opozicijos lyderio A.Kubiliaus pranešimas: „Premjeras pamiršo savo pažadą kauniečiams dėl Panemunės tilto“

Šiandien spaudos konferencijoje Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Panemunės bendruomenės centro pirmininkas Gediminas Žukauskas dar kartą atkreipė dėmesį į vėluojantį Panemunės tilto statybos finansavimą, nors šis tiltas kauniečiams yra ypač reikalingas, nes yra svarbiausia jungtis tarp Panemunės ir Kauno miesto centro. Negana to, kitų metų valstybės biudžete nenumatyta reikiamų lėšų šio tilto statybai. Miesto savivaldybės vadovai yra suskaičiavę, kad kitais metais tiltui baigti reikia dar apie 25 mln. litų.

„Kad premjero žodiniai pažadai nedaug ką reiškia, žinojome jau senai. Jau galėjome ir priprasti, bet kiekvieną kartą, kai susiduri su tokiu cinišku pažadų nevykdymu, su kokiu susiduria Kauno gyventojai, dar vis nustembi. Nustembi ir stebiesi savo naivumu, kad jau buvai patikėjęs pažadu surasti valstybės biudžete lėšų Panemunės tilto per Nemuną statybai, – sakė Seimo opozicijos lyderis. – Galima cituoti ir cituoti, kiek kartų lankydamasis Kaune premjeras žadėjo atrasti lėšų kauniečiams reikalingam tiltui finansuoti. Tačiau iki šiol visus statybos darbus finansuoja praktiškai viena Kauno savivaldybė“.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad tai – unikalus atvejis, nes Lietuvoje nėra nė vieno tilto per Nemuną, kurį būtų finansavusi viena savivaldybė. Tai ką iki šiol yra davusi Vyriausybė ar ką žada – yra visiški trupiniai.

„Man teko pačiam rūpintis, kad per pačią krizę 2009–2010 m. būtų rasta pakankamai valstybės lėšų tam, kad būtų užbaigti nauji tiltai per Nemuną ties Druskininkais ir ties Alytumi. Dabar baigiamas naujas tiltas ties Tilže. Jam randama valstybės lėšų. Vienintelis tiltas, kuriam nerandama – tai Panemunės tiltas, – sakė A. Kubilius. – Kai premjeras tiek kartų žadėjęs, užmiršta savo tokį pažadą visiems kauniečiams, turiu galvoti, kad tai vyksta neatsitiktinai. Tai galiu traktuoti tik kaip sąmoningą kerštą kauniečiams, kurie balsuoja už konservatorius ir nebalsuoja už socialdemokratus. Todėl socialdemokratai nemyli Kauno. Deja, toks valstybės reikalų, taip pat ir Kauno reikalų, tvarkymas pagal simpatijas socialdemokratams, būtų didžiulė socialdemokratų klaida, nes kauniečių meilės socialdemokratams tai tikrai nepadidins. Dar yra laiko daryti biudžeto projekte reikalingas pataisas ir raginu socialdemokratus atsipeikėti bei neversti visų kauniečių savo socialdemokratinių antipatijų įkaitais“.

Savo ruožtu Kauno miesto meras A. Kupčinskas pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybė per pastaruosius dvejus metus dešimt kartų oficialiai kreipėsi į Vyriausybę, atsakingas ministerijas ir Seimą dėl adekvataus Panemunės tilto statybų finansavimo užtikrinimo.

Šiemet valstybė iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Panemunės tilto statyboms skyrė 5,3 mln. Lt. Bendrovė „Kauno tiltai“ per šiuos metus į statybas iš viso investavo 40,9 mln. Lt. Pagal sutartį su rangovu už šiuos darbus reikės atsiskaityti per 2015 metus. Bendra projekto vertė siekia 103 mln. Lt. Naujojo tilto atidarymas numatytas kitų metų spalio 1 d.

Panemunės bendruomenės atstovas G. Žukauskas nusistebėjo, kad kitoje Lietuvos vietoje sklandžiai vykdomos ir finansuojamos kito tilto per Nemuną, vedančio į Sovetsko miestą, statybos.

„Vis dėlto dar tikiu sveiku protu. Negalima viso rajono atskirti nuo Kauno miesto. Kaunas iš tikrųjų jaučiasi ignoruojamas“, – pažymėjo G. Žukauskas.

Per pastaruosius kelerius metus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšomis buvo pastatyti tiltai per Nemuną Alytuje (apie 60 mln. litų) ir Druskininkuose (apie 44 mln. litų), rekonstruotas Lazdynų tiltas Vilniuje (apie 120 mln. litų), pastatytas Vilniaus pietinis aplinkkelis (daugiau nei 260 mln. litų), nuo pagrindų suremontuotas tiltas per Danę ir viadukas per Liepų gatvę Klaipėdoje (daugiau kaip 40 mln. litų), nutiestas naujas Klaipėdos miesto šiaurinio išvažiavimo kelias nuo Kretingos gatvės iki liepų gatvės (daugiau kaip 70 mln. litų) ir kiti svarbūs objektai.

„Akivaizdu, kad nė viena savivaldybė savo jėgomis neturi finansinių galimybių pastatyti tilto, juolab – per Nemuną. Taip ir Kauno miesto savivaldybė vien tik savo lėšomis negali užtikrinti Naujojo Panemunės tilto per Nemuną statybos“, – apibendrino Kauno miesto meras A. Kupčinskas.

Seimo TS-LKD frakcija kviečia aptarti Kauno Panemunės tilto finansavimo klausimą

Gruodžio 2 d., antradienį, 9.30–10.00 val., Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai), Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, išrinkti Kaune, kviečia visų Seimo frakcijų narius atvykti į susitikimą su Kauno miesto savivaldybės įvairioms politinėms partijoms atstovaujančiais tarybos nariais.

Susitikimo metu tarybos nariai kartu su Seimo nariais ketina aptarti Kauno Panemunės tilto finansavimo klausimą ir paraginti Seimo narius atkreipti dėmesį, jog į šių metų biudžeto projektą būtų įtrauktas finansavimas šiam svarbiam objektui.

Seimo nario A. Kubiliaus pranešimas: „Sveikiname Moldovą pasirinkus europietišką kelią“

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius sveikina Moldovos Respubliką ir jos piliečius, pasirinkus europietišką kelią ir dar kartą balsavus už proeuropietišką koaliciją.

„Džiugu, kad ši koalicija laimėjo daugiau vietų nei iki šiol turėjo. Šie rinkimai – tai dar vienas skaudus Kremliaus pralaimėjimas, žinant, kokios jėgos ir kokie resursai buvo metami tam, kad rinkimų eiga būtų pakeista. Kaip matome, net ir tai europietiškai nusiteikusiems Moldovos piliečiams, neturėjo įtakos apsisprendžiant šiuose rinkimuose“, – teigia A. Kubilius.

Seimo opozicijos lyderis mano, jog dabar Moldova žengs dar tvirtesnius žingsnius įstojimo į Europos Sąjungą link ir linki trims partijoms, kurių strateginis tikslas yra europinė integracija, sėkmingai suformuoti valdančiąją daugumą.

Seimo narys A. Kubilius: „Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė padarė didžiulę klaidą“

Šiandien skubos tvarka yra bandoma sukviesti Seimo Žmogaus teisių komitetą (ŽTK), kuriame siūloma svarstyti net 45 Seimo narių pasirašytą pareiškimą. Juo dar kartą bandoma gelbėti Viktorą Uspaskichą ir Darbo partiją nuo gresiančio teisingumo, nuo kurio V. Uspaskichas bando slėptis tai Seime, tai Europos Parlamente.

„Šios pastangos nestebintų, jei nebūtume priversti atkreipti dėmesį į tai, kad tokį pareiškimą, kuriuo yra spaudžiamas Seimas ir ŽTK pripažinti, jog byla yra tariamai politizuota, pasirašo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Manau, kad tai yra jos asmeninė didžiulė klaida. Raginčiau ją šią klaidą nedelsiant ištaisyti ir sustabdyti Seimo komitetą nuo tokių svarstymų. Jeigu ne, mes turėsime svarstyti, ar L. Graužinienė gali užimti Seimo Pirmininkės pareigas, nes ji savo pareigas naudoja tam, kad partiją ir idėjinį vadą bandytų tokiais šiurkščiais būdais „išsukti“ nuo teisingumo“, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Seimo nario A. Kubiliaus pranešimas: „Ši valdžia tik žodžiais rūpinasi fiskaline drausme“

Andrius Kubilius

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba, pasakyta spaudos konferencijoje (2014 m. gruodžio 1 d.)

Vyriausybė pateikė atnaujintą biudžeto projektą, kuris turi keletą išlikusių sisteminių didelių problemų, kurių ministrų kabinetas nesiėmė spręsti.

Nekalbėsiu apie Vyriausybės sprendimą nuo liepos 1 d. didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ar nuo kovo 1 d. didinti viešojo sektoriaus mažus atlyginimus ir apie sprendimą PVM lengvatą šildymui naikinti tik nuo liepos 1 d. Vienintelis klausimas, į kurį neišgirstame atsakymo – ar Vyriausybė, prieš pateikdama projektą Seimui, nežinojo, kad koalicijos partneriai siūlys neatsisakyti PVM lengvatos šildymui ir siūlys didesnį MMA bei didesnius mažuosius atlyginimus. Sakyčiau, pakankamai keistas ir neatsakingas biudžeto rengimo principas, kai prieš Vyriausybei patvirtinant pradinį biudžeto projektą, valdančioje koalicijoje nėra sutariama dėl tokių esminių dalykų. Tokia praktika neturėtų būti toleruojama, nes svarstymo Seime metu yra neįmanoma rimtai svarstyti visų biudžeto detalių, kai nežinoma, kokia yra valdžios nuomonė dėl esminių dalykų. Net ir pati svarbiausia Valstybės kontrolės išvada negali būti tinkamai parengta, kai valdžia svarstymo Seime metu taip iš esmės keičia biudžeto pajamų ir išlaidų eilutes.

Tačiau negalima nekreipti dėmesio į tai, kad tiek Valstybės kontrolė, tiek Lietuvos bankas nedviprasmiškai nurodė, kad 2015 metų biudžetas prieštarauja fiskalinės drausmės principui, kurį Lietuva yra pripažinusi esminiu planuojant biudžetą. Valstybės kontrolė pastebi, kad pagal ESA 2010 metodiką, prie kurios Lietuva ir ES perėjo skaičiuojant viešųjų finansų deficitus, kitų metų deficito pagerėjimas lyginant su šiais metais sieks tik 0,1 proc. ir bus lygus 1,2 proc. BVP. Pagal Fiskalinės drausmės įstatymą toks pagerėjimas turi siekti bent 1 proc. BVP, norint taip gerokai didinti išlaidas, kaip kad Vyriausybė biudžete planuoja daryti.

Tenka pastebėti, kad ši kritinė Valstybės kontrolės pastaba yra labai rimta. Seimas privalo ją vertinti labai atsakingai. Valstybės kontrolės perspėjimas dėl Fiskalinės drausmės principų pažeidimo svarstant biudžeto projektą turi būti vertinamas taip pat, kaip Teisės departamento perspėjimas dėl kokio nors įstatymo projekto galimo neatitikimo Konstitucijai. Kaip žinia, tokiu atveju Seime įstatymo projekto svarstymas yra sustabdomas.

Nepamenu, kad svarstant ankstesnių metų biudžetus Valstybės kontrolė būtų išsakiusi tokią griežtą pastabą. Tačiau iš Vyriausybės negirdime jokių aiškių atsakymų, kaip jie planuoja atsižvelgti į Valstybės kontrolės kritinę išvadą. Susidaro vaizdas, kad ruošiamasi iš viso nekreipti į tai dėmesio. Tai būtų labai prastas sprendimas, akivaizdžiai įrodantis, kad ši valdžia fiskaline drausme rūpinasi tik žodžiais. Tokio atmestino požiūrio rezultatas yra tai, kad jau šiais metais pagal Valstybės kontrolę fiskalinio deficito rezultatai gali būti panašūs į pernai metus, kitaip sakant šiais metais nebus pasiekta jokio realaus deficito parametro pagerėjimo, tačiau išlaidos šiemet buvo didinamos taip, lyg valdžia laikytųsi Fiskalinės drausmės įstatymo.

Jeigu ši valdžia būtų nuosekliai ir principingai pastaruosius porą metų laikiusis fiskalinės drausmės principų, o ne ieškojusi būdų, kaip juos apeiti ir taip suteikti sau galimybę paišlaidauti, tai jau 2015 metais būtume galėję priartėti prie subalansuoto biudžeto. Tačiau valdžia tik žodžiais rūpinasi fiskaline drausme, tuo tarpu veiksmais yra tik galvojama, kaip tokius principus apeiti.

Štai Biudžeto ir finansų komitetas jau pritarė B. Bradausko pataisai, kad skolintomis lėšomis būtų galima finansuoti bet kokias valdžios išlaidas kiek tik valdžiai reikės. Tokia pataisa atsiranda, nepaisant Valstybės kontrolės griežtos pastabos, kad skolintas lėšas, kurios išleidžiamos per metus, reikia griežtai apskaičiuoti kaip pajamas ir išlaidas. Vietoj to, kad būtų ieškoma pagal Valstybės kontrolės pastabas, kaip sugriežtinti skolintų lėšų panaudojimą, Seimo komitetas siūlo įteisinti bet kokį tokių lėšų panaudojimą, po kurio Vyriausybei bendrai nebereikia jokio biudžeto įstatymo, nes su ta viena pataisa Seimas Vyriausybei leis daryti ką tik nori.

Nėra ką daug kalbėti ir apie tai, kad Vyriausybė nutarė neatsižvelgti nei į Valstybės kontrolės, nei į Lietuvos banko kritines pastabas, kad Vyriausybė suplanavo kitų metų pajamas per daug dideles, kad tokio prieaugio pajamose nepavyks pasiekti. Apie tai ir aš esu anksčiau kalbėjęs. Tačiau Vyriausybė nutaria visas tokias pastabas praleisti negirdomis, įskaitant net ir Valstybės kontrolės pastabas, nors pagal galiojančius įstatymus Valstybės kontrolė turi pareigą įvertinti biudžeto projektą, teikti savo išvadas, į kurias Vyriausybė privalo reaguoti. Deja, per visą svarstymo laiką negirdėjome nei Premjero, nei Finansų ministro argumentuotų komentarų tiek dėl Valstybės kontrolės, tiek dėl Lietuvos banko išvadų.

Dar daugiau – į mūsų kvietimą ateiti į frakcijos posėdį, kuriame galėtume aptarti klausimus, susijusius su biudžeto reikalais, Premjeras atsako, kad yra labai užsiėmęs ir tokiam pokalbiui neranda laiko. Finansų ministras per visą biudžeto svarstymo Seime laiką slapstosi nuo viešumos taip, kad kyla klausimas, ar Lietuva dar turi Finansų ministrą.

Tokio proceso negaliu vadinti biudžeto projekto svarstymu Seime. Vyriausybė akivaizdžiai demonstruoja, kad jai esminės pastabos, kurias dėl fiskalinės drausmės principų nesilaikymo išsako Valstybės kontrolė, yra nesvarbios. Svarbu tik, kad už Vyriausybės projektą prabalsuotų mechaninė Seimo dauguma, kuri nesigilina į fiskalinės drausmės reikalus, nes Vyriausybė vieniems Seimo nariams davė jų prašytą MMA padidinimą, kitiems – jų prašytą mažų algų padidinimą, tretiems – turgų Kaišiadoryse. Ir ramu, galima išlaidauti, nepaisant viešų pažadų laikytis fiskalinės drausmės. Gerai, kad Lietuva nuo Naujųjų Metų tampa Euro zonos nare, nes tai reiškia, kad ateinančiais metais naujo biudžeto rengimo procesas bus atidžiai stebimas Europos Komisijos. Tai leidžia tikėtis, kad toks atsipalaidavimas fiskalinės drausmės srityje nebus toleruojamas.

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: „Premjeras vengia diskutuoti apie biudžetą“

Didžiausia Seimo opozicinė frakcija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – nesėkmingai bandė prisikviesti Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių diskusijai apie kitų metų biudžetą iki jo tvirtinimo Seime. Premjeras buvo kviečiamas atvykti į TS-LKD frakcijos posėdį šią savaitę, tačiau laiko tam nerado, nors susitikimo laiką buvo mėginama suderinti nuo praėjusios savaitės.

„Normali demokratinių valstybių praktika, kuomet Vyriausybės vadovas prieš tvirtinant Seime kitų metų biudžetą jį aptaria su opozicinėmis partijomis. Tačiau premjeras A. Butkevičius neranda laiko ir galimybių susitikti su TS-LKD frakcija ir atsakyti į jos narių klausimus, susijusius su biudžeto projektu, – sako Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. – Galima spėti, kad premjeras vengia pasirodyti TS-LKD frakcijoje, nes ir Valstybės kontrolė, ir Lietuvos bankas pateikė kritines išvadas dėl biudžeto projekto atitikties Fiskalinės drausmės įstatymui. Apie tai Vyriausybės galva, matyt, ir nenori kalbėti“.

Puslapiai