2013 m. balandžio 24 d., trečiadienis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išvažiuojamajame posėdyje Druskininkų savivaldybėje



Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau - Komitetas) šiandien, vykdydamas parlamentinę kontrolę, lankėsi Druskininkų savivaldybėje.

Išvykoje, dalyvaujant Komiteto nariams, Druskininkų savivaldybės tarybos nariams ir administracijos darbuotojams, Vidaus reikalų ministerijos  ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams, Komitetas išklausė Druskininkų savivaldybės mero informaciją kaip Druskininkų savivaldybė sprendžia socialines ekonomines problemas, su kokiomis problemomis susiduria vykdydama valstybės perduotas bei savarankiškąsias funkcijas. Susitikimo metu aptarė Druskininkų turizmo tendencijas, diskutavo tiesioginių merų rinkimų bei rinkimų sistemos kaitos bei kitais savivaldai aktualiais klausimais. Taip pat Komiteto nariai lankėsi Jaunimo užimtumo centre, Bendruomenės centre bei apsilankė Druskininkų Snow arenoje.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Seimas ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo



Seimas, visiems 95 balsavime dalyvavusiems parlamentarams vieningai balsavus už, ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo (įstatymo projektas Nr. XIIP-152(2). Pagal Konvenciją visiems asmenims pripažįstama apsauga nuo priverstinio dingimo, įtvirtinama valstybių, Konvencijos šalių, pareiga nustatyti baudžiamąją atsakomybę už Konvencijoje numatytas veikas, susijusias su priverstiniu asmenų dingimu, nukentėjusiems asmenims įtvirtinama teisė į žalos atlyginimą bei kompensaciją, nustatomas valstybių, Konvencijos šalių, bendradarbiavimas Konvencija reguliuojamose srityse (ypač ekstradicijos srityje), įsteigiamas Priverstinio dingimo komitetas ir reguliuojama jo veikla.

Konvencijoje nustatyta, kad valstybės privalo imtis priemonių, kad pagal savo baudžiamąją teisę užkirstų kelią ir nubaustų už neteisėtą vaikų, kurie patiria priverstinį dingimą, vaikų, kurių tėvas, motina ar teisėtas globėjas patiria priverstinį dingimą, ar vaikų, kurie gimsta priverstinį dingimą patyrusiai jų motinai būnant nelaisvėje, atskyrimą.

Tarptautinėje konvencijoje taip pat įtvirtinta priverstinio dingimo aukų teisė į žalos atlyginimą, kuri be turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apimtų ir kitas žalos atlyginimo formas kaip restituciją, reabilitaciją, reikalavimų įvykdymą ir kt. 

Tarptautinė konvencija dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo pasirašyta 2007 m. vasario 6 d. Paryžiuje (Prancūzija). Konvencija yra ratifikuotina tarptautinė sutartis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: frakcijos nariai teikia alternatyvų pasiūlymą dėl Referendumo dvigubos pilietybės klausimu



Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Paulius Saudargas, Stasys Šedbaras pateikė alternatyvų pasiūlymą dėl referendumo, kuriuo siūloma keisti Konstitucijos nuostatas dėl dvigubos pilietybės reguliavimo.

Seimo nariai siūlo anksčiau grupės parlamentarų įregistruoto Seimo nutarimo projekto trečiąjį straipsnį formuluoti taip: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta taip: „Niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietį nuo gimimo, emigravusį į Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybę narę ir įgijusį jos pilietybę, taip pat kitais įstatymo numatytais atskirais atvejais.“

„Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti išimtinę kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio nuo gimimo, emigravusio (išvykusio nuolatinai gyventi) į bet kuriai iš šių organizacijų priklausančią valstybę narę ir įgyjančio tos valstybės pilietybę, privilegiją išsaugoti Lietuvos pilietybę. Antroji formuluotės dalis „kitais įstatymo numatytais atskirais atvejais“ skirta užsieniečiams, kuriems pilietybė suteikiama išimties būdu, atitinka tai, kas dabar galioja, tik Lietuvai nusipelnę asmenys (pvz., menininkai, sportininkai) galėtų išsaugoti savo valstybės pilietybę“, – pasiūlymą komentuoja vienas iš jo iniciatorių P. Saudargas.

Jau anksčiau, 2008 ir 2010 m., teikiant Pilietybės įstatymo pataisas, TS-LKD frakcijos nariai siūlė tam tikrais atvejais įteisinti dvigubą pilietybę. Pataisose taip pat buvo kalbama apie Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, tačiau abiem atvejais šias įstatymo pataisas vetavo Prezidentai, po Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad dvigubos pilietybės reglamentuoti įstatymais, be Konstitucijos pataisų, nepakanka.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

2013 m. balandžio 22 d., pirmadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: TS-LKD atstovai sveikina istorinį Ukrainos opozicijos sprendimą remti ES Asociacijos sutartį



Balandžio 17-19 d. Kijeve lankęsi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Andrius Kubilius, Audronius Ažubalis ir Emanuelis Zingeris po susitikimų su Ukrainos opozicinių partijų lyderiais džiaugiasi, kad vizitas davė rezultatų ir sveikina naujausią Ukrainos kolegų pareiškimą, kuriame Europos Sąjungos (ES) prašoma pasirašyti Asociacijos sutartį per Vilniuje šiemet lapkritį vyksiantį Rytų partnerystės Viršūnių susitikimą.

Seimo opozicijos lyderis, TS-LKD frakcijos seniūnas A. Kubilius pažymi, kad susitikimuose su didžiausių Ukrainos demokratinių parlamentinių partijų vadovais ir kitais svarbiais pareigūnais buvo aptartos Ukrainos ir Europos Sąjungos santykių aktualijos, pasiūlyta ES Tarybai pirmininkausiančios Lietuvos pagalba ukrainiečių europiniams siekiams bei siekta įtikinti opozicijos lyderius, kad Asociacijos sutarties pasirašymas Vilniuje butų ne atskirų politinių jėgų, o visos Ukrainos – taip pat ir Lietuvos – laimėjimas.

„Vos tik grįžus iš Ukrainos mus pasiekė gera žinia: po labai intensyvių derybų mūsų delegacijai pavyko pasiekti, kad Ukrainos opozicija pagaliau susėstų prie bendro stalo ir įtvirtintų vieningą požiūrį į europinę integraciją bendru memorandumu siekti Ukrainos ir ES asociacijos sutarties“, – teigė A. Kubilius.

Pasak Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Ažubalio, vizito Kijeve rezultatai suteikia vilties, kad Ukrainos vidaus politikos klausimai neužgoš tvirto šios valstybės strateginio apsisprendimo žengti Europos keliu ir tapti neatsiejama Europos demokratinių valstybių bendruomenės dalimi.

Pasirašytu susitarimu trys Ukrainos opozicinės parlamentinės frakcijos kreipiasi „į Europos Sąjungą su prašymu pasirašyti Sutartį dėl asociacijos Rytų Partnerystės Viršūnių susitikimo Vilniuje lapkričio mėn. metu ir tuo pačiu galutinai įtvirtinti Ukrainos europinį demokratinį kelią“. Susitarimą pasirašė Arsenijus Yaceniukas (partija „Tėvynė“), Vitalijus Klyčko (partija „Udar“) ir Olegas Tyahnyboga (partija „Svaboda“).


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

2013 m. balandžio 19 d., penktadienis

Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: Užsienio reikalų ministerijai perduotas jungtinis Baltarusijos opozicijos pareiškimas



Šiandien Seimo Užsienio reikalų komitete Užsienio reikalų ministerijos atstovams perduotas bendras Baltarusijos opozicinių jėgų pareiškimas dėl ES ir Baltarusijos santykių normalizavimo.

Dokumentas, kuris atsirado po šią savaitę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Liberalų sąjūdžio atstovų suorganizuoto susitikimo su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis ir buvo pasirašytas visų pagrindinių Baltarusijos opozicinių partijų lyderių, įtvirtina vieningas nuostatas, kaip spręsti Aliaksandro Lukašenkos režimo politinius, ekonominius ir humanitarinius iššūkius Europai bei kokios pagalbos Baltarusijos piliečiai tikisi iš Europos Sąjungos.

Pareiškime pateikti reikalavimai paleisti politinius kalinius, nutraukti demokratinių judėjimų persekiojimą, užtikrinti sąžiningus rinkimus bei laisvę burtis į nepriklausomas organizacijas. Dokumento rengėjai išreiškė vieningą paramą ES dialogui dėl modernizacijos su Baltarusijos visuomene, supaprastintai Baltarusijos piliečių keliavimo Šengeno zonoje tvarkai ir kitoms praktinėms iniciatyvoms, skirtoms didinti režimo atvirumą ir glaudesnius baltarusių visuomenės ryšius su Europos Sąjunga.

Pasak Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, pareiškime pateiktos Baltarusijos opozicinių partijų nuostatos dėl tolesnių Baltarusijos ir ES santykių yra geras atsakas tiems partneriams, kurie savo abejingumą demokratinėms permainoms Baltarusijoje bando teisinti tariamu opozicinių jėgų susiskaldymu ar alternatyvų A. Lukašenkos režimui nebuvimu.

„Tokie dokumentai kaip šis yra signalas Europos Sąjungai ir jos vairą pusmečiui perimančiai Lietuvai, kad Baltarusijos visuomenė subrendusi pokyčiams, kad vietos demokratinės jėgos sutaria dėl būtinų permainų ir tikisi, kad Europa neliks tam abejinga“, – teigia A. Kubilius.

Seimo TS-LKD frakcijos narys, šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžė būtinybę Lietuvos valdantiesiems išgirsti šią vieningą kaimynų žinią ir per balandžio 22 dieną Briuselyje vyksiantį Užsienio reikalų tarybos posėdį ją deramai pristatyti Lietuvos partneriams Europos Sąjungoje.

„Rudenį Vilniuje rengiamas ES narių ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas. Būtų naivu tikėtis, kad jo sėkmė savaime garantuota. Yra daug dalykų, kurie priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo ES bei rytinių partnerių pastangų. Taigi, kad ir būdami opozicijoje, planuojame toliau pagal išgales prisidėti prie šio bendro svarbaus reikalo“, – sakė A. Ažubalis.

Šiuo metu Seimo opozicinės TS-LKD frakcijos atstovai vieši Ukrainoje, kur su vietos opozicinėmis jėgomis aptariamos ES ir Ukrainos santykių perspektyvos, Rytų partnerystės programa, bendra politinė padėtis Ukrainoje bei svarbiausi artimiausių metų sprendimai ir planai.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos darbotvarkė

2013-04-24 Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos darbotvarkė: „n u o r o d a


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto darbotvarkė

2013-04-24 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto darbotvarkė: „n u o r o d a



Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja