Rengiama konferencija „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bendrojo ugdymo mokyklose“

Spalio 25 d., ketvirtadienį, Seimo III rūmų Konferencijų salėje Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru rengia konferenciją „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bendrojo ugdymo mokyklose“. Konferencijos pradžia – 10 val. 

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo internetiniame tinklalapyje adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter/w2008_home.dabarseime bei programa „Seimas-tiesiogiai".

Konferencijų salės fojė bus pristatomi Lietuvos edukologijos universiteto studentų, doktorantų ir mokslininkų stendiniai pranešimai: 

• „Pozityvios tėvystės ugdymas“ (Dr. Sigita Burvytė, Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės pedagogikos katedros lektorė) 

• „Pozityvios socializacijos metodika: PILIEČIO atvejis“ (Giedrė Misiūnienė, Lietuvos edukologijos universiteto doktorantė, Socialinės pedagogikos katedros lektororė)

Konferencijos programa:

9.15     Registracija.

10.00   Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodis

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus sveikinimas

Lietuvos Respublikos  švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

10.15   Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros politikos įgyvendinimas

Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė

10.35   Vaiko gerovės komisijų veikla – pirmieji metai bendrojo ugdymo įstaigose

Alma Valevičiūtė Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vyriausioji specialistė

10.50   Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos naujovės Lietuvoje

Dr. Zenius Martinkus,  Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius

11.05 Vaikų psichinė sveikata ir jos sąsajos su socialiniais veiksniais: švietimo pagalbos specialisto vaidmuo, vykdant psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją

Roma Pivorienė, Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų asociacijos prezidentė, psichologė, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė

11.20   Naujos cheminės priklausomybės ir nereceptiniai vaistai

Robertas Badaras, Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės Toksikologijos skyriaus vedėjas

11.45   „Europos miestai prieš narkotikus“ narių patirtis

Doc. dr. Natalja Istomina, Klaipėdos miesto savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė, tarybos narė

12.00   Atsako AIDS ir narkomaniją kontraversijos

Prof. dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius

12.15   Pozityvios socializacijos metodikos sėkmei

Prof. Giedrė Kvieskienė ir kt., Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos institutas

12.35   Mokinių rūkymo modelis Lietuvoje GYTS programos kontekste

Prof. hab. Dr. Antanas Goštautas, Vytauto Didžiojo Universiteto Teorinės psichologijos katedra

12.50   Lietuvos vaikų naudojimosi internetu ypatumai Europos kontekste

Doc. dr. Alfredas Laurinavičius, Mykolo Romerio universitetas, Psichologijos katedra Socialinės politikos fakultetas

13.05   Konferencijos apibendrinimas ir uždarymas

„Pardavinėjami saldainiai su kanapėmis, kas tai – nekaltas reklaminis triukas!?..“

Vieno prekybos centro reklaminiame leidinyje išplatinta informacija apie saldainius su kanapių sėklomis. Minėti saldainiai laisvai pardavinėjami, o gamintojas netgi aprašo neva teigiamas kanapių sėklų savybes.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė šiandien kreipėsi į Vyriausybę, prašydama įvertinti atsakingų institucijų veiksmus, kurios nesiėmė priemonių ir neužtikrino teisės aktų laikymosi Lietuvoje. Kreipimesi Seimo narė nurodė produkto gamintoją bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012-10-10 atsakymą, kad departamentas nėra įgaliotas aiškinti teisės aktų nuostatas ir kad tai – teismo prerogatyva.

Tame pačiame Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atsakyme nurodoma: „Sistemiškai vertinant teisės aktus matytina, kad kanapės augalui Lietuvoje yra taikomas absoliutus draudimo režimas, kadangi kanapės (ir jų dalys) yra laikomos narkotine medžiaga“.

„Nesuvokiama, kaip galima gaminti ir platinti tokį nekaltą produktą, kaip saldainius, su kanapių sėklomis. Tai sąmoningas vartotojų, ypač – vaikų, pratinimas prie narkotinių medžiagų ir tolerancijos jiems ugdymas. Atsakingos institucijos nedelsdamos turi imtis veiksmų, kad sustabdytų prekybą šiuo produktu ir nubaustų atsakingus asmenis“, – teigia V. V. Margevičienė.

Lietuvoje dar vis pažeidžiamos kurčiųjų teisės gauti informaciją

Artėja paskutinis rugsėjo sekmadienis, kai minima Pasaulinė kurčiųjų diena, skatinant spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas. Seimo nariai Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Rimantas Jonas Dagys atkreipia dėmesį, jog iki šiol Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija transliuoja kai kurias svarbias visuomenei laidas, jų neverčiant į gestų kalbą.

„Mes sveikiname kurčiuosius su Pasauline kurčiųjų diena. Tačiau kartu turime priminti, jog jų teisės gauti informaciją vis dar pažeidžiamos“, – teigia Seimo nariai.

Pasak V. V. Margevičienės, ne vieną kartą Nacionalinio transliuotojo vadovams buvo priminta ir prašyta pasirūpinti, kad pagrindinės televizijos laidos būtų verčiamos į gestų kalbą. „Šiuo metu transliuojamos politinės debatų laidos, kurios neverčiamos į gestų kalbą. Kurtieji neturi galimybės sužinoti tai, ką kalba jų kandidatai į Seimo narius, kartu atimama galimybė pasirinkti labiausiai atitinkančią šių žmonių lūkesčius partijos programą ir kandidatą“, – sako Seimo narė.

R. J. Dagys primena, jog kurčiųjų bendruomenė Lietuvoje dar vis ignoruojama. „Kurtiesiems nėra sudarytos galimybės gauti informaciją rinkimų klausimais. Tai yra akivaizdus Neįgaliųjų teisių konvencijos 21 straipsnio „Saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti nuomonę, galimybė gauti informaciją“ pažeidimas“, – pabrėžia R. J. Dagys.

Seimo nariai apgailestauja, kad Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija nepasirūpino, jog rinkiminių debatų laidos būtų rodomos taip pat ir kurtiesiems suprantama kalba – lietuvių gestų kalba.

Kviečiu

Kviečiu visus į Vokiečių romantinės religinės muzikos valandą, kuri vyks Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, spalio 4 d., ketvirtadienį, 19:00 val.

Įėjimas nemokamas.

Pasitelkiant mokslininkus reikia sukurti efektyviausius narkomanijos prevencijai ir gydymui skirtus standartus

Šiandien įvykusioje spaudos konferencijoje „Mokslu pagrįsta narkotikų prevencija: kaip pritaikyti praktiškai“ Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė atkreipė dėmesį į Lisabonoje įsikūrusio Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro veiklą, kuris nuolat analizuoja Europos geriausias narkotikų prevencijos strategijas – gaires ir standartus. Šiuo metu yra suburta ekspertų grupė, kuri rengia sėkmingiausių rezultatų, moksliniais įrodymais pagrįstų gairių ir standartų narkotikų vartojimo prevencijos, gydymo srityse sąvadą.

„Neatsilikdami nuo Europos šalių turime burti savo šalies mokslininkų, praktikų komandą, pasitelkti ir pritaikyti Europos geriausia patirtimi pagrįstus standartus Lietuvoje. Šiuo metu mūsų šalyje nėra pakankamai narkomanijos prevencijai ir gydymui sukurtų standartų. Vis dėlto džiaugiuosi, kad ir mūsų universitetai yra aktyviai įsitraukę į šią veiklą. Į Lisaboną kviečiami mūsų valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, kad galėtų pasakyti, kokį indėlį galėtų įnešti Lietuva į užsienio ir ypač – Europos praktiką“, – sakė V. V. Margevičienė, tarptautinės konferencijos ta pačia tema, šiandien vykstančios Seime, iniciatorė. Konferencijos tikslas – tariantis su specialistais, universitetų akademinėmis bendruomenėmis surasti geriausius instrumentus narkomanijos problemai spręsti.

Kaip pažymėjo organizacijos „Europos miestai prieš narkotikus“ (ECAD) direktoriaus pavaduotojas Okė Setreusas (Ake Setreus, Švedija), organizacija, kurią įkūrė 25 didžiausi Europos miestai, o Vilnius buvo vienas iš pirmųjų, dabar jau vienija 270 Europos miestų iš 33 Europos valstybių. Tokia didelė sklaida reiškia, kad organizacijos veikla, kai valstybės dalijasi gera patirtimi, yra naudinga ir turi didelę prasmę. Per šį laikotarpį buvo įvykdyta nemažai sėkmingų ECAD projektų ir programų, taip pat ir Lietuvoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Saulius Čaplinskas pristatė atnaujintą knygos „Atsako į AIDS ir narkomaniją kontroversijos“ leidimą. Jis atkreipė dėmesį, kad kova su narkotikų plitimu priklauso ne tik nuo valstybės ir įvairių organizacijų inicijuotų programų, bet ir nuo artimiausios aplinkos: kokią įtaką vaikams daro šeima, mokykla, aplinka ir kokią informaciją jie gauna iš išorės. Knyga atsidaro po 20 metų nuoseklaus darbo su šiomis problemomis ir sukauptos vertingos patirties.

„Norėtųsi, kad kuo daugiau Lietuvos miestų ir bendruomenių įsitrauktų į ECAD veiklą ir remtųsi mokslu, o ne vien kokiomis nors fantazijomis“, – sakė S. Čaplinskas. Islandijos pavyzdys įkvepia, kai tiek valstybės institucijos, tiek visuomenė sutarė, kaip reikia sukurti nepakantumo narkotikams atmosferą, kaip bendrauti su vaikais, kad jie nepaskęstų šiame liūne, o jau įsitraukusiems į narkotikų vartojimą padėti iš tos priklausomybės išsilaisvinti.

Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo Povilo Radzevičiaus, norint sėkmingai vykdyti narkotikų prevenciją, gydymą ar užkardymą, geriausia, kai šią politiką formuojančios valstybės institucijos vieningai sutaria, kuri mokslu pagrįsta metodika yra geriausia. Tuomet Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, dalyvaujančiam tos politikos įgyvendinime, žymiai aiškiau ir paprasčiau įgyvendinti tuos tikslus. Pasak departamento direktoriaus, Lietuvoje narkotikų vartojimo problema yra didėjanti, bet, palyginti su kitomis užsienio valstybėmis, ji nėra tokia didelė.

V. V. Margevičienė apibendrino, kad politikai ir valstybės institucijos privalo suformuoti ilgalaikę ir tęstinę politiką narkomanijos prevencijos bei gydymo srityse. Ji sakė: „Dėsime visas pastangas, kad nebūtų užsimerkta apsimetant, kad šios problemos Lietuvoje neturime.“