Kviečiame paminėti Tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną Nepriklausomybės aikštėje

Organizuojama Tarptautinė be žinios dingusių vaikų diena – renginys Nepriklausomybės aikštėje (Vilniuje).

Gegužės 25 d., trečiadienį, 14 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo (iš Martyno Mažvydo bibliotekos pusės) prasidės tarptautinei be žinios dingusių vaikų dienai skirtas renginys „Nebėk iš namų“.

Renginio tikslas – atkreipti dėmesį į nepilnamečių problemas, kurios dažnai sprendžiamos bėgimu iš namų, taip pat priminti ir paskatinti visuomenę surasti laiko vaikui: apkabinti, priglausti, suprasti, atjausti ir tokiu būdu užbėgti galimai nelaimei už akių, taip pat morališkai palaikyti artimuosius, kurių vaikai yra dingę.

Renginio „Nebėk iš namų“ metu veiks kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus kuriamas bendras piešinys šiai dienai skirta tema. Į renginį kviečiami mokytojai, moksleiviai ir visi neabejingi šiai problemai.Renginio organizatoriai – Dingusių žmonių šeimų paramos centras.

Renginio globėja – Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija (komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė) .

Renginį remia – Jungtinių Amerikos Valstijų Ambasada.

Dingusių be žinios vaikų diena pirmą kartą paminėta 1983 JAV. 1979 metais, gegužės 25 dieną, šešiametis EtanPatz dingo be pėdsakų eidamas į mokyklos autobusų stotelę, vos už poros kvartalų nuo savo namų. Dabar ši diena kasmet minima ne tik JAV, Kanadoje, bet ir 14 – oje Europos Sąjungos valstybių. 2006 m. Seimas tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną – gegužės 25 d. įtraukė į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą.

Renginio programa:

14.00 val. Sveikinimai,

JAV ambasados Vilniuje kultūros atašė Nicholas Hersh;

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė;

Dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovė Ona Gustienė.

14.30 val. Kūrybinės dirbtuvės,

jungtinė jaunimo komanda iš kūrybinių grupių „Žali ir geri“ bei „Kad būtų linksmiau...“, bendro renginyje dalyvausiančių moksleivių piešinio kūrimas temomis „Nebėk iš namų“ ir „Pasiklydę virtualiame pasaulyje“.

16.30 val. Baigiamasis žodis. Renginio pabaiga.

Kviečiame į konferenciją „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ugdymo institucijose“

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras Seime rengia konferenciją „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija ugdymo institucijose“.

Konferencijoje numatyta aptarti aktualius alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencinio darbo organizavimo bendruomenėse klausimus kartu su Seimo ir Vyriausybės, Policijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentų, Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų valstybės įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Konferencijos dalyviai bus supažindinti su naujai iškylančiais pavojais narkotikų pasiūlos rinkoje, psichoaktyvias medžiagas vartojančių vaikų atpažinimo būdais, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, t.y. kokių būtinų priemonių privalo imtis savivaldybių administracijos, o ypač mokyklų vadovai, vykdant švietimo pagalbos teikimą ir vaiko minimalią priežiūrą.

Dėl gausaus dalyvių skaičiaus tie patys konferencijos pranešimai bus skaitomi dvi dienas – 2011 m. gegužės 23 ir 27 d. 10 val. Seimo Kovo 11-osios salėje (Gedimino pr. 53, Vilnius).

10.00 – 11.00 val. Dalyvių registracija

11.00 – 11.15 val. Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodis

Valentinas Stundys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo ministras.

11.15 – 11.35 val. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įgyvendinimas

Vincė Vaidevutė Margevičienė, Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė.

11.35 – 12.00 val. Naujos cheminės priklausomybės

Robertas Badaras, Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės Toksikologijos skyriaus vedėjas.

12.00 – 12.15 val. Situacijos susijusios su neteisėta narkotinių psichotropinių medžiagų apyvarta apžvalga, galimos prevencinės priemonės

Edvardas Šileris, Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-osios valdybos viršininkas.

12.15 – 12.30 val. Narkotinių ir psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės naujovės

Dr. Zenius Martinkus, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius.

12.30 – 13.45 val. Vaiko gerovės komisijų veiklos perspektyvos

Algirdas Vrubliauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus rajono savivaldybės meras.

12.45 – 13.00 val. Narkotinių medžiagų vartojimo, rizikos ir apsauginių faktorių tyrimas tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos moksleivių

Dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, Mykolo Romerio universiteto docentas.

13.00 – 13.30 val. Pertrauka

13.30 – 13.45 val. Priklausomybių prevencija ugdymo institucijoje

Stanislavas Bernikas, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojas, Kaišiadorių r. Algirdo Brazausko gimnazijos direktorius.

13.45 – 14.00 val. Prevencijos programos ir jų pasirinkimo galimybės

Algimantas Šimaitis, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyriausiasis specialistas.

14.00 – 14.15 val. Dr. Thomas Gordon Pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo ir Pedagogų profesinių įgūdžių tobulinimo programų diegimas Lietuvos mokyklose

Rūta Kacucevičiūtė, Gordon Training International atstovybės Lietuvoje prezidentė, ir Gediminas Bereznevičius, Gordon programų instruktorius.

14.15 – 14.30 val. Prevencijos programos „Gyvai“ įgyvendinimo Lietuvoje patirtis

Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, asociacijos „Mentor Lietuva“ generalinė sekretorė, ir Bernadeta Lažauninkaitė, programos „Gyvai“ koordinatorė.

14.30 – 15.00 val. Klausimai, diskusijos, konferencijos apibendrinimas.

Parengė
Seimo ryšių su visuomene skyrius

KVIEČIAME

Gegužės 2 d. 16 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje (A.Mickevičiaus g.19, Kaunas) kviečiame paminėti

Motinos dieną.

Koncertuos Kauno mokyklų moksleiviai, pilietinės dainos konkurso „Dainuoju Lietuvai“ laureatai, ir solistas MERŪNAS.

Sveikins LR Seimo narė V. V.Margevičienė.


Maloniai kviečiame dalyvauti!


Organizatoriai –
Kauno m.savivaldybės Kultūros skyrius ir
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialas

Renginio globėja –
LR Seimo narė V.V.Margevičienė

Skatinkime darbdavių ir valdininkų pozityvų požiūrį į neįgaliųjų galimybes dirbti

Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojos V. V. Margevičienės pranešimas: skatinkime darbdavių ir valdininkų pozityvų požiūrį į neįgaliųjų galimybes dirbti.

Europos ir Lietuvos perspektyvos neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo srityje šiandien aptartos ir pristatytos Seime įvykusioje spaudos konferencijoje „Socialinės integracijos ir profesinės reabilitacijos praktika, problemos ir iššūkiai“.

Spaudos konferencijos iniciatorė Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Vincė Vaidevutė Margevičienė pastebėjo, kad palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvos rezultatyvumas profesinės reabilitacijos, mokymo ir neįgaliųjų integracijos į darbo rinką kol kas yra žemas. „Žmonių su specialiais poreikiais mūsų valstybėje yra iš tikrųjų nemažai. Ir tas nuolatinis kalbėjimas, kad gaukite pašalpas, ir būkite ramūs, nėra mūsų valstybės prioritetas. Mūsų valstybės prioritetas yra suteikti lygias galimybes kiekvienam valstybės piliečiui pagal jo poreikius ir gebėjimus: suteikti išsilavinimą, darbą, galimybę oriai gyventi, dirbti ir užsidirbti. Tad profesinė reabilitacija yra labai svarus dalykas. Šiandien apie tai kalbame tarptautinėje konferencijoje, vykstančioje Seime“, – sakė V. V. Margevičienė.

Tarptautinės konferencijos iniciatoriai – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Lietuvos profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo konfederacija.

Pasak Seimo narės, sėkmingą socialinę integraciją ir profesinę reabilitaciją užtikrintų reabilitacijos klinikų, centrų ir mokymo įstaigų nuolatinė ir sisteminės partnerystė, taip pat reabilitacijos ir profesinio mokymo bei integracijos paslaugų kokybės standartų bei geros praktikos principų įdiegimas, socialinių įmonių plėtra bei gebėjimas dirbti pelningai.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Europos Specialiųjų poreikių mokymo plėtros agentūros atstovė Mary Kyriazopoulou pastebėjo, kad Europos Sąjungos šalys turi sutelkti pastangas ir mokytis viena iš kitos, nes ekonominė padėtis ES, nėra gera, o tai atsiliepia ir profesinės reabilitacijos kokybei. Apie socialinės integracijos ir profesinio mokymo padėtį Lietuvoje kalbėjo Lietuvos profesinės reabilitacijos ir mokymo konfederacijos prezidentė Lucija Jurgelaitienė. VšĮ „Vilties žiedas“ direktorės pavaduotoja Irena Pranckevičiūtė priminė, jog socialinės inovacijos leidžia pasiekti neįtikėtinų rezultatų: neįgalūs asmenys, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai, įsidarbina, pradeda gyventi kitokios kokybės gyvenimą, sėkmingai dirbti. „Darbo birža prognozuoja, kad 2011 metais Lietuvoje bus 280 tūkstančių bedarbių, iš kurių 40 proc. – ilgalaikiai. Tai didžiuliai skaičiai ir problema. Jos sprendimui būtina partnerystė, bendradarbiavimo modeliai, į kuriuos turi būti įtraukti viešasis sektorius ir verslas“, – kalbėjo I. Pranckevičiūtė.

Parlamentarė V. V. Margevičienė priminė, jog visgi sėkmingi kaimyninių šalių pavyzdžiai bei kitų Europos Sąjungos šalių praktika rodo, kad neįgaliųjų integracijos į darbo rinką efektyvumas priklauso nuo daugelio faktorių, kurių vienas pagrindinių Lietuvoje turėtų būti – integruoto Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Ūkio ir Teisingumo ministerijų požiūris į profesinę reabilitaciją ir integraciją.

„Turime ir galime pasirūpinti šalies neįgaliųjų teisine padėtimi, aktyvinti socialinių įmonių indėlį į šalies ekonomiką, neįgaliųjų integraciją į darbo rinką. Geriausių rezultatų pasiektume nuolat skatindami darbdavių ir valdininkų pozityvų požiūrį į neįgaliųjų galimybes dirbti“, – pabrėžė V. V. Margevičienė.

Parengė

Seimo TS-LKD frakcijos Viešųjų ryšių tarnyba

KVIEČIAME

Mielieji,

Sveikindama Jus visus su atbundančiu pavasariu ir artėjančiomis šv.Velykomis, noriu šį penktadienį (balandžio 22 d.) 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (2 aukštas), Laisvės al. 39, Kaunas, pakviesti į susitiukimą su tautodailininku Albinu Šileika.

Susitikimo metu galėsite susipažinti su tautodailininku A.Šileika, apžiūrėti prieverpsčių ir rankšluostinių parodą.

Lyriškais akordais džiugins Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos moksleiviai ir kt.

Informaciją apie tautodailininką galite rasti čia: Albinas Šileika.


Maloniai kviečiame dalyvauti.

Kviečiame į konferenciją „Jaunimo ir suaugusiųjų traumatizmo problemos“

2011 m. balandžio 13 d. 11 val. Seimo III rūmų Konferencijų salėje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas kartu su Nacionaline sveikatos taryba organizuoja konferenciją ,,Jaunimo ir suaugusiųjų traumatizmo problemos“.

Konferencija skiriama Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimui paminėti. Konvenciją Seimas priėmė 2010 m. gegužės 27 d. Jos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.

Konferencijos vedėjai Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė ir „Eurogems Lt“ socialinių iniciatyvų asociacijos prezidentas Mantas Panavas.

Registracija į konferenciją agne.malisauskaite@lrs.lt iki balandžio 12 d.

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo internetiniame tinklalapyje bei programa „Seimas-tiesiogiai“.

Konferencijos programa

11.00 Konferencijos atidarymas. Sveikinimo žodžiai.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

11.20 JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo perspektyvos.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis.

11.35 JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje problemos ir perspektyvos.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

11.50 Traumatologinė pagalba jaunimui ir suaugusiesiems – paslaugos, reabilitacija, ortopedinė technika.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ortopedinės technikos kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Rapšaitė,

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyriausias specialistas Alfredas Taminskas.

12.15 Traumų pasekmė – sunki negalia.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė Ginta Žemaitaitytė.

12.30 Modernūs protezai ir jų prieinamumas jaunam žmogui.

Kauno plaukimo meistrų ir neįgaliųjų klubo „Takas“ narė Raminta Pusnikienė,

„Vorai MC Lietuva“ prezidentas Laurynas Baltrūnas.

12.50 Asmenų patyrusių nugaros smegenų traumą integracija į visuomenę.

Lietuvos paraplegikų asociacijos prezidentas Juozas Bernatavičius.

13.00 Ortopedų technologų rengimas Lietuvoje: prielaidos ir perspektyvos.

Dr. Paulius Čepas, Danutė Maurušaitienė, VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras.

13.20 Pasaulinė Saugaus eismo dekada Lietuvoje.

Sveikatos mokymo ir ligu prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas.

13.30 Diskusija. Konferencijos rezoliucijos aptarimas.

Seimo narių grupės pranešimas azerbaidžaniečių genocido aukų atminimui

1998 m. kovo 26 d. tuometinis Azerbaidžano prezidentas Heidaras Alijevas išleido dekretą dėl azerbaidžaniečių patirto genocido.

Šiame dokumente pirmą kartą oficialiai paskelbta valstybės politinė pozicija apie įvairių kaimyninių valstybių vykdytą azerbaidžaniečių genocidą paskutiniųjų 200 metų laikotarpyje.

Nuo 1998 metų kovo 31-oji oficialiai minima kaip azerbaidžaniečių genocido diena. Ši diena kasmet minima ne tik Azerbaidžane, tačiau ir daugelyje kitų valstybių. Ji taip pat prisimenama ir Lietuvoje – šalyje, kurioje gyvena darni ir draugiška azerbaidžaniečių bendruomenė.

Azerbaidžano gyventojų etninė sudėtis buvo tikslingai iškreipiama nuo 1828-1830 m.. Ženkliausius etninius valymus, kurie vyko 1905-1907 m., 1918-1920 m., 1948-1953 m. ir 1988-1993 m., lydėjo nežmoniškas ir žeminantis elgesys, grubiai pažeidžiantis azerbaidžaniečių teises.

Kovo 31-oji genocidui atminti buvo pasirinkta neatsitiktinai. 1918 m. kovo 31 d. Baku miestas buvo apšaudomas, o jo gyventojai žudomi prosovietinių karo pajėgų, už kurių slėpėsi akivaizdūs genocido motyvai. Kovo 31 d. ir balandžio 1–2 d. žudynės tapo masinėmis. Ginkluoti įsiveržėliai be gailesčio žudė civilius gyventojus.

Užpuolimų metu daug miestų, šimtai gyvenviečių Azerbaidžane ir 150 kaimų Karabache buvo sugriauti. Žuvo apie 70 tūkst. žmonių, o Baku mieste ir aplinkiniuose kaimuose buvo sunaikinta apie 30 tūkst. azerbaidžaniečių. Mečetės ir mokyklos – sudegintos ir nuniokotos.

Neminint paskutiniojo azerbaidžaniečių Tautos genocido Kalnų Karabacho konflikto metu, per visą dviejų amžių trukmės laikotarpyje žiaurumo žmogiškumui tautinės neapykantos pagrindu, buvo žiauriai nužudyta šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių tautybės žmonių.

Reiškiame pagarbą ir užuojautą šio genocido aukų atminimui.

Seimo nariai:

Mantas Varaška

Vida Marija Čigriejienė

Vincė Vaidevutė Margevičienė

Petras Luomanas

Mantas Adomėnas

Andrius Burba

Ingrida Valinskienė

Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė

Gediminas Navaitis

Aurelija Stancikienė

Mečislovas Zasčiurinskas

Vydas Gedvilas

Bronius Bradauskas

Jonas Pinskus