Pranešimas: metadonas – ne verslui skirtas medikamentas

Šiandien Seimas svarstys nutarimo projektą „Dėl metadono naudojimo teisėtumo“, kuriame numatyti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl priklausomybės ligomis sergančiųjų apskaitos, dalyvavimo prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos programose.

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos (NAPK) pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė sako, kad šio nutarimo projekto atsiradimą inicijavo 2011 m. balandžio 21 d. rezoliucija „Dėl metadono naudojimo teisėtumo“, kurią aukščiausiesiems valstybės pareigūnams adresavo Nepriklausomybės Akto signatarai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai, Seimo nariai ir visuomeninės organizacijos.

„Mes atidžiai išnagrinėjome Rezoliucijoje keliamas problemas dėl metadono vartojimo teisėtumo ir šiandien siūlome Seimui balsuoti už nutarimo projektą, kuriame aiškiai įvardijame, jog priklausomybių turintys asmenys turi būti gydomi, tačiau niekas neturi teisės piktnaudžiauti metadono programomis ir skatinti šio sintetinio opiato vartojimą. Jo paskirtis – kompleksinis gydymas kartu su psichosocialine reabilitacija“, – pastebi V. V. Margevičienė.

Nutarimo projekte teigiama, jog Seimas, atsižvelgdamas į Nepriklausomybės Akto signatarų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų, Seimo narių ir visuomeninių organizacijų rezoliuciją „Dėl metadono naudojimo teisėtumo“, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki šių metų rugsėjo 1 d. sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, pavedant jai išnagrinėti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius priklausomybės ligų prevenciją, gydymą, šiomis ligomis sergančių asmenų reabilitaciją, socialinę reintegraciją (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Dėl narkotikų kontrolės politikos tęstinumo“, Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją „Dėl kovos su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis (naujais narkotikais) tęstinumo“ ir Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programą).

Pasak NAPK pirmininkės, Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma iki šių metų spalio 31 d. nustatyti asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, gydymo programų efektyvumo vertinimo kriterijus ir patvirtinti programų įkainius. „Taip pat siūlome svarstyti galimybę įsteigti respublikinį mokslinį metodinį specialistų rengimo centrą, kuris teiktų priklausomybės ligomis sergantiems vaikams ir jaunimui ankstyvosios diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir socialinės reintegracijos paslaugas“, – pažymi V. V. Margevičienė.

Nutarimo projekte apibrėžtas įpareigojimas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei iki šių metų gruodžio 1 d. atlikti tyrimą dėl metadono naudojimo Lietuvoje 2009–2010 metais, ypač atkreipiant dėmesį į metadono poreikio nustatymą, apskaitą ir kontrolę, įvežimą į Lietuvos Respubliką, išvežimą iš jos, metadono naudojimą areštinėse, gydymo ir ne gydymo tikslais.

Parengė

Seimo TS-LKD frakcijos Viešųjų ryšių tarnyba

Informacija apie posėdžius

Komisija, 2009–2011 metais atlikusi tyrimą dėl Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatų įgyvendinimo ir nustačiusi, kad nerasti 6 465 nesimokantys iki 16 metų vaikai, nusprendė:

1. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti visų vaikų, gyvenančių Lietuvoje, mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją mokslas Lietuvoje yra privalomas vaikams iki 16 metų, todėl:

1) būtina skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, vykdant prevencinę veiklą, skirtą mažinti mokyklos nelankančių vaikų skaičių. Būtinas aktyvus Vidaus reikalų ministerijos tarnybų dalyvavimas ieškant vaikų, gyvenančių savivaldybių adresu įregistruotose šeimose;

2) būtina, kad visos savivaldybės tvarkytų apskaitą apie mokyklos nelankančius 17–18 metų amžiaus vaikus;

3) būtina griežčiau taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio nuostatas ir civilinės bei baudžiamosios teisės poveikio priemones už vaiko iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas neužtikrinimą dėl nepakankamo tėvų valdžios panaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams.

2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos savivaldybių asociacijai sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę dėl nerastų 6 465 nesimokančių vaikų iki 16 metų paieškos. Iki 2011 m. rugsėjo 1 d. informuoti Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisiją apie paieškos rezultatus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierę.

3. Apie nerastus 6 465 nesimokančius iki 16 metų vaikus informuoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
LR Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija pirmininkė

Tyrimas ir aiškinimasis dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatų įgyvendinimo

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija 2 metus tyrė ir aiškinosi dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatų įgyvendinimo, kiek vaikų nesimoko pagal privalomojo švietimo programas ir kiek tokių vaikų gali būti įjunkę į narkotikus bei kitas priklausomybes.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją mokslas Lietuvoje yra privalomas vaikams iki 16 metų.

Nustatyta, kad 2010/2011 metais mokyklos nelankė dėl priklausomybių ir nusikalstamumo 4 vaikai iki 16 metų amžiaus.

Tačiau, nerastų 2010/2011 mokslo metais nesimokančių vaikų skaičius siekė 6 465 vaikų iki 16 metų, kurie nė vieno karto neperžengę mokyklos slenksčio.

Nustatyta, kad 7946 vaikai iki 16 metų yra išvykę kartu su tėvais į užsienį ir nedeklaravę dabartinės gyvenamosios vietos.

Iš viso 2010/2011 mokslo metais į mokyklą nė vieno karto neatėjo 7-16 metų amžiaus 14 655 vaikai.

Nustatyta, kad nepakankamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, vykdant prevencinę veiklą, skirtą mažinti mokyklos nelankančių vaikų skaičių.

Nustatyta, kad ne visos savivaldybės veda apskaitą apie mokyklos nelankančius 17 – 18 metų vaikus.

Komisija baigusi tyrimą atkreipė Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų dėl privalomo mokslo vaikams iki 16 metų įgyvendinimą.

Komisija pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę dėl 6465 nerastų nesimokančių vaikų paieškos.

Apie nerastus 6465 nesimokančius vaikus Komisija informavo Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

LR Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija pirmininkė

Pranešimas: „Dingusius nesimokančius vaikus privalome sugrąžinti į mokyklas“

Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos (NAPK) pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė šiandien Seime įvykusioje spaudos konferencijoje priminė atsakingoms institucijoms: Lietuvoje yra nelankančių mokyklos vaikų, vadinamų pradingusiais, nors Konstitucijoje įtvirtinta privalomo mokslo vaikams iki 16 metų nuostata.

Seimo narė V. V. Margevičienė pastebi, kad Konstitucijos nuostatos ir įstatymų, ginančių vaikų teises, nevykdymas dar kartą įrodo: Lietuvoje trūksta ne įstatymų, o jų vykdymo ir laikymosi.

„Dvejus metus mūsų komisija aiškinosi, kur yra dingę mokiniai, ar įgyvendinamos šalyje Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatos, ar užtikrintas Lietuvoje gyvenančių vaikų mokymasis pagal privalomojo švietimo programas. Paaiškėjo, kad ne visos savivaldybės veda apskaitą apie mokyklos nelankančius vaikus, o kas geriau gali žinoti apie savo gyventojus, jeigu ne vietinė valdžia“, – sakė NAPK pirmininkė.

Komisija išsiaiškino, kiek vaikų nesimoko pagal privalomojo švietimo programas ir kiek tokių vaikų gali būti įjunkę į narkotikus. Nustatyta, kad dėl priklausomybių ir nusikalstamumo 2010–2011 metais mokyklos nelankė keturi vaikai, tačiau nerastų nesimokančių vaikų yra 6 465 (iki 16 metų). Dar 7946 vaikai iki šešiolikos metų yra išvykę kartu su tėvais į užsienį ir nedeklaravę dabartinės gyvenamosios vietos.

„Šiandien mes galime konstatuoti, jog daugiau nei 14 tūkstančių vaikų 2010–2011 mokslo metais nė vieno karto neatėjo į mokyklą Lietuvoje. Dėl nepakankamo atsakingų institucijų bendradarbiavimo prevencinė veikla, skirta mažinti mokyklos nelankančių vaikų skaičių, buvo vykdoma gana vangiai“, – sakė Seimo narė.

Spaudos konferencijos dėl dingusių Lietuvos vaikų iniciatorė V. V. Margevičienė pabrėžė, kad apie nerastus 6465 nesimokančius vaikus NAPK informavo Generalinę prokuratūrą, kad būtų paskelbta šių vaikų paieška, nes nežinoma, kur jie yra. Taip pat siūloma Vyriausybei ir Savivaldybių asociacijai sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę dėl šių, nerastų nelankančių mokyklos vaikų paieškos.

Šiandien posėdžiavusi NAPK priėmė sprendimą, kuriuo nutarė kreiptis į Vyriausybę ir Savivaldybių asociaciją, kad būtų užtikrintas Konstitucijos nuostatų dėl privalomo mokslo vaikams iki 16 metų įgyvendinimas. „Taip pat mes atkreipėme Vyriausybės dėmesį, kad yra nepakankamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas vykdant prevencinę veiklą, skirtą mažinti mokyklos nelankančių vaikų skaičių. Ir atkreipėme ypatingą dėmesį ne vien į nelankančius mokyklos vaikus iki 16 metų, bet ir vyresnius, 17–18 metų, kurių apskaitos niekas neveda, o tai yra pats pavojingiausias amžius vaikams įsitraukti į narkotikus ir kitas pinkles“, – kalbėjo V. V. Margevičienė.

Parengė

Seimo TS-LKD frakcijos Viešųjų ryšių tarnyba

Siūloma įpareigoti Vyriausybę tvirtinti priklausomybės ligų gydymo programas

Seimo narė, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė pristatė Seimo nutarimo „Dėl Rezoliucijos „Dėl metadono naudojimo teisėtumo“ projektą Nr. XIP-3350.

Teikiamu nutarimo projektu siūloma įpareigoti Vyriausybę tvirtinti priklausomybės ligų gydymo programas, sistemiškai derinant jas su Seimo 2009 m. spalio 22 d. rezoliucija „Dėl narkotikų kontrolės politikos tęstinumo“, Seimo 2010 m. lapkričio 18 d. rezoliucija „Dėl kovos su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis (naujais narkotikais) tęstinumo“ ir Nacionaline narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programa.

Taip pat Vyriausybei siūloma iki 2011 m. gruodžio 31 d. sukurti vieningą informacinę asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, duomenų bazę, kuri sudarytų galimybę rinkti duomenis iš privačių įstaigų ir valstybės įstaigų, pavaldžių skirtingoms ministerijoms; užtikrinti pakankamą finansavimą už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims ir sergantiems priklausomybės ligomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, o nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims užtikrinti aiškų finansavimo šaltinį iš valstybės biudžeto lėšų; plėtoti asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, gydymą, netaikant pakaitinio gydymo opioidiniais preparatais.

Pagal nutarimo projektą Vyriausybė iki 2011 m. rugsėjo 1 d. turėtų priimti teisės aktus, nustatančius vieningą gydymo, psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų sistemą asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, iki 2011 m. spalio 1 d. pateikti Seimui įstatymo, nustatančio tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistemą, skirtą vaikų ir jaunimo, sergančiųjų priklausomybės ligomis, ankstyvajai intervencijai, gydymui, reabilitacijai ir reintegracijai, projektą ir įsteigti respublikinį mokslinį metodinį specialistų rengimo centrą.

Iki 2011 m. spalio 31 d. Vyriausybei siūloma atlikti tyrimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams asmens sveikatos priežiūros įstaigose visiems asmenims, kuriems 2009–2010 m. buvo tiektas vaistinis preparatas „Metadon“ ir pateikti šio tyrimo rezultatus Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijai.

Valstybės kontrolę norima įpareigoti atlikti tyrimą dėl teisinių ir ekonominių-finansinių pagrindų, kurie leido valstybinėms institucijoms ar kitoms įstaigoms taikyti viešuosius pirkimus vaistiniam preparatui „Metadon“ įsigyti ir jį naudoti Lietuvoje.

Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – birželio 28 d.

Parengė

Rimas Rudaitis, Ryšių su visuomene skyrius

1941-ųjų birželis

Tą naktį daug sodybų ištuštėjo,

Staiga pražilo ne viena galva

Ne paslaptį žali beržai kuždėjo, –

Į Sibirą keliavo Lietuva.

Jonas Visockas

1941-ųjų birželis.

1941-ųjų birželio 14-osios trečią valandą nakties Maskvos įsakymu visose Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje – vienu metu prasidėjo masiniai areštai ir žmonių deportacija į Sibirą. Tam tikslui buvo mobilizuoti čekistai iš Baltarusijos, Smolensko, Pskovo ir kitų vietų.

Tremtinius suvarė į gyvulinius vagonus. Iš viso enkavedistai buvo užsiprašė 1202 vagonus.

Perpildyti ešelonai vienas po kito riedėjo į Rytus, išveždami tuos, kurių didžiajai daliai niekada nebuvo lemta sugrįžti.

Vežė mokytojus, gimnazijų ir aukštųjų mokyklų dėstytojus, teisininkus, Lietuvos kariuomenės karininkų šeimas, diplomatus, gydytojus ir t.t. Vežė iš miestelių, miestų, kaimų. Sunkvežimiai nenutrūkstama srove slinko geležinkelio stočių link. Ten vyrus, šeimų galvas, čekistai atskirdavo, meluodami, kad laikinai, tik kelionei. Iš tikrųjų jų likimas jau buvo nuspręstas – į Krasnojarsko ir Šiaurės Uralo lagerius likvidacijai.

1941 metų birželio mėnesį bolševikai iš Lietuvos ištrėmė apie 18 tūkstančių žmonių. Tremdami žmones, enkavedistai elgėsi labai grubiai, žiauriai, visame krašte kilo panika, baimė, tauta birželį pavadino „juoduoju birželiu“.

1941 metais sovietiniai okupantai trėmė į Altajaus, Krasnojarsko kr., Komijos ASSR, Tomsko sr., Kazachijos SSR.

Filmo premjera „PAVERGTŲJŲ SUKILIMAS“

Mielieji,

birželio 23d. (ketvirtadienį) 15.30-17.30 M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a.12, Kaunas) vyks filmo premjera „PAVERGTŲJŲ SUKILIMAS“.

Birželį, lygiai po 70 metų, minime tautos istorijoje reikšmingą žymę palikusius 1941 -ųjų metų įvykius. Apie tai – lietuvių tautos kovą už laisvę – sukurtas šis Sauliaus Bartkaus filmas.

Įėjimas nemokamas. Kviečiame dalyvauti!

Kviečiame paminėti GEDULO IR VILTIES DIENĄ birželio 14 dieną

Tą naktį daug sodybų ištuštėjo,

Staiga pražilo ne viena galva

Ne paslaptį žali beržai kuždėjo, –

Į Sibirą keliavo Lietuva.

Jonas Visockas

Kviečiame paminėti GEDULO IR VILTIES DIENĄ birželio 14 dieną.

10.00 val. – Mišios Šv. Mykolo Arkangelo (įgulos) bažnyčioje.

11.30 val. – 70-ųjų trėmimo metinių minėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

13.00 val. – gėlių padėjimas Kauno geležinkelio stotyje.

14.00 val. – susikaupimo valandėlė Petrašiūnų kapinėse prie LIETUVOS KANČIŲ MEMORIALO. Dalyvaus tremtinių choras „Ilgesys“ (vadovė Bronė Paulavičienė).

16. 00 val. – Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje, A.Mickevičiaus g. 19, koncertuos muzikos ansamblis „Ainiai“ (vadovas Jonas Urbonas).

Kviečiame į konferenciją „Istorija liudija“

Birželio 13 d. (pirmadienį) 13 val. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje, A.Mickevičiaus g. 19, kviečiame į konferenciją „Istorija liudija“.

Tą naktį daug sodybų ištuštėjo,

Staiga pražilo ne viena galva

Ne paslaptį žali beržai kuždėjo, –

Į Sibirą keliavo Lietuva.

Jonas Visockas

Programa:

13.00 val. – konferencijos pradžia.

13.10 val. – moksleivių sveikinimai.

13.30 val. – „Sovietinio genocido pradžia: 1939–1941 metai“ – LR Seimo narys prof. Arimantas DUMČIUS, 1941-ųjų metų tremtinys.

13.50 val. – „Teroras Lietuvoje 1940–1941 m. ir jų ilgalaikiai padariniai“ – LR Seimo narys dr. Arvydas ANUŠAUSKAS.

14.10 val. – „Lietuviai prie Laptevų jūros“ – Jūratė MARCINKEVIÈIENË, LPKTS valdybos pirmininko pavaduotoja, 1941-ųjų metų tremtinė.

14.25 val. – „Lietuviai Kraslago lageryje“ – Violeta ŽIVOTKEVIČIŪTĖ, LGGRTC atminimo programų skyriaus vyr. specialistė.

14.45 val. – „Patriotinio ugdymo problemos“ – dr. Povilas JAKUČIONIS, LPKTS pirmininkas.

15.00 val. – „Tautos tremties istorijos mokymas šiandien“ – Lina KOSTIUKOVIENĖ, Kauno Kazio Griniaus vidurinės mokyklos mokytoja ekspertė,Asta PRANAITIENĖ, KTU Vaižganto vidurinės mokyklos mokytoja metodininkė.

15.30 val. – „Jaunosios kartos požiūris į 1941 m. birželio 14 d. trėmimus“ – Simonas JAZAVITA, VDU II kurso studentas.

Konferencijos organizatoriai:

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga,

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialas,

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras,

Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyrius.

Rėmėjai:

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,

Kauno m. Kultūros skyrius.

Globėja –

LR Seimo narėVincė Vaidevutė Margevičienė.