Kvietimas į filmo „Devynios dienos, kurios pakeitė pasaulį“ peržiūrą

KVIEČIAME

Sausio 11 d. 15 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje parlamentinė grupė „Už žmogaus orumą“ ir LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė kviečia į filmo „Devynios dienos, kurios pakeitė pasaulį“ peržiūrą.

Tai filmas apie popiežiaus Jono Pauliaus II pirmąjį vizitą į Lenkiją. Šiuo popiežiaus vizitu, kurio metu Jonas Paulius II į komunistinėje priespaudoje esančius savo tautiečius kreipėsi „Nebijokite“, prasidėjo totalitarinės imperijos aižėjimas ir žlugimas.

„Devynios dienos, kurios pakeitė pasaulį“ – tai filmas apie tikėjimo ir politikos santykį, apie tikėjimo galią keisti pasaulį ir apie nenumaldomą laisvės troškimą, kuris nepalūžta nuožmiausio persekiojimo akivaizdoje ir sugriauna nežmoniškiausius priespaudos pavidalus.

Tai pat tai filmas apie žmogų, kuris buvo visiškai išskirtinė asmenybė abiejose plotmėse – tiek tikėjimo, tiek politikos. Šis filmas šventumu pagarsėjusį popiežių parodo ir kaip vieną iškiliausių pasaulio politikos figūrų.

Šis įspūdingas, JAV sensacija jau tapęs filmas Lietuvoje rodomas pirmą kartą. Visus, kam svarbūs jame keliami klausimai ir brangi popiežiaus Jono Pauliaus II asmenybė, kviečiame drauge pažiūrėti ir aptarti šį išskirtinį filmą.

Sveikinimo žodį tars Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas mons. Vytautas Grigaravičius ir LR Seimo narys Mantas Adomėnas.

Laukiame Jūsų filmo peržiūroje.

DĖL METADONO NAUDOJIMO PROBLEMŲ LIETUVOJE

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NARKOMANIJOS IR ALKOHOLIZMO PREVENCIJOS KOMISIJA

SPRENDIMAS Nr. 111-S-27/21

DĖL METADONO NAUDOJIMO PROBLEMŲ LIETUVOJE

2010 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, išklausę Sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Nacionalinės sveikatos tarybos, Lietuvos psichiatrų asociacijos, teritorinių psichikos sveikatos centrų, priklausomybės ligų centrų atstovų informaciją ir išanalizavę Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos ir Sveikatos reikalų komiteto susirašinėjimo su valstybės institucijomis informaciją,

pažymi :

Priklausomybės ligų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1288 patvirtinta 2009-2012 metų Priklausomybės ligų gydymo programa.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis šiuo metu pakaitinio palaikomojo gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais paslaugos teikiamos keturiuose priklausomybės ligų centruose ir 13 psichikos sveikatos centrų. Jei asmuo, esantis palaikomajame pakaitiniame gydyme patenka į areštinę, gydymą jis gauna. Nagrinėjant pakaitinio palaikomojo gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais (metadonu) paslaugų dinamiką, nustatyta, kad išaugo pacientų, gaunančių šias paslaugas skaičius (1997 m. – 184 pacientai, 2008 m. – 395 pacientai, 2009 m. – 512 pacientų). Taip pat išaugo metadono hidrochlorido sunaudojimo pacientų gydymui kiekis (2009 m. -11157,535 litrai, o 2010 m. I pusmetyje – 7098,855 litrai). 2011 metams nustatytas ir Tarptautiniam narkotikų kontrolės komitetui pateiktas metadono poreikis yra 12000 gramų.

Išryškėjo su opioidinių vaistinių preparatų (metadono) panaudojimu, kontrole ir stebėsena susijusios problemos:

1. Iki šiol ilgalaikės priklausomybės ligų gydymo programos buvo tvirtinamos tik sveikatos apsaugos ministro įsakymais, neįtraukiant kitų ministerijų ir žinybų.

2. Nesukurta asmenų, kurie kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl elgesio ir psichikos sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, stebėsenos sistema. Dėl to skiriasi įvairių institucijų pateikti statistiniai duomenys apie asmenis, sergančius priklausomybės ligomis.

3. Nėra sistemos, siekiant narkologinės priežiūros tikslų, kad kuo greičiau narkologinius ligonius integruoti į visuomenę: organizuojant specializuotą narkologinių ligonių asmens sveikatos priežiūrą, diagnozuojant bei gydant jų sveikatos sutrikimus, vykdant slaugą, taikant psichologinę, medicininę ir socialinę reabilitaciją, teikiant socialines paslaugas, socialinę globą.

4. Neužtikrintas finansavimas ir neaiškūs finansavimo šaltiniai asmenims, nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu ir sergantiems priklausomybės ligomis.

5. Asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis (draustiems ir nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu), gydymo programų efektyvumo vertinimo kriterijai nustatomi pagal asmenų, atvykusių į pakaitinį palaikomąjį gydymą, skaičių, o ne pagal asmenų, pasveikusių ir baigusių pakaitinį palaikomąjį gydymą, skaičių.

6. Nuo 2009 m. vasario 12 d. įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-104, „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-1288 „Dėl 2009-2012 metų priklausomybės ligų gydymo programos patvirtinimo“ pakeitimo“, žodis „metadonas“ išbrauktas iš 2009-2012 metų programos gydymui vartojamų medikamentų sąrašo, ir todėl nėra aišku, ar 2009-2010 metais, vykdant viešuosius pirkimus, metadonas, kaip medikamentas, skirtas asmenų, sergančių priklausomybe nuo opioidų, gydymui, buvo pigiausias opioidinis vaistinis preparatas.

nusprendė:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1.1. Tvirtinti priklausomybės ligų gydymo programas, sistemiškai derinant jas su Seimo 2009 m. spalio 22 d. rezoliucija „Dėl narkotikų kontrolės politikos tęstinumo“, Seimo 2010 m. lapkričio 18 d. rezoliucija „Dėl kovos su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis (naujais narkotikais) tęstinumo“ ir Nacionaline narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programa.

1.2. Iki 2011 m. liepos 1 d. sukurti vieningą informacinę asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, duomenų bazę, kuri sudarytų galimybę rinkti duomenis iš privačių įstaigų ir valstybės įstaigų, pavaldžių skirtingoms ministerijoms

1.3. Užtikrinti pakankamą finansavimą už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims ir sergantiems priklausomybės ligomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, o nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims užtikrinti aiškų finansavimo šaltinį iš valstybės biudžeto lėšų. Numatyti vienodą asmenų, nedraustų privalomuoju sveikatos draudimu ir sergančių priklausomybės ligomis, finansavimo mechanizmą.

1.4. Patvirtinti asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, gydymo, psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų bendrą sistemą.

1.5. Iki 2011 m sausio 31 d. nustatyti asmenų, sergančių priklausomybės ligomis (draustiems ir nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu) gydymo programų efektyvumo vertinimo kriterijus (pagal asmenų, pasveikusių ir baigusių palaikomąjį gydymą, skaičių).

1.6. Iki 2011 m. kovo 15 d. atlikti tyrimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms 2009-2010 m. buvo tiektas vaistinis preparatas „Metadon“.

2. Valstybės kontrolei:

2011 m. I pusmetyje atlikti tyrimą dėl metadono panaudojimo Lietuvoje.

3. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Valstybės saugumo departamentą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą supažindinti su šiuo priimtu sprendimu.

Antanas Matulas,

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas

Vincė Vaidevutė Margevičienė,

Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos

Komisijos pirmininkė

Sveikinimas

Mielieji,

Atsilaužę vakarykštės duonos riekę,

Sugnybę širdies kertelėje tūnančią skriaudą,

Ties šuliniu ramiai persižegnoję

Snieguotu vieškeliu išeina buvę metai...

Nusišypsokite – Jums gimė Atpirkėjas.

Ramaus Kūčių vakaro, džiaugsmingų šv.Kalėdų, tebūna Jums dosnūs 2011-ieji metai.

Pagarbiai –

LR Seimo narė Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ

Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstytas klausimas dėl kvalifikuotų psichologų dalyvavimo nepilnamečių apklausose

Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudaryta darbo grupė „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“, vykdydama parlamentinę kontrolę, š.m. lapkričio 24 d. pasitarime aptarė klausimą dėl kvalifikuotų psichologų dalyvavimo nepilnamečių apklausose. Pasitarime dalyvavo Teisingumo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovai. Pasitarimo metu prieita bendruos nuomonės, jog būtina kuo skubiau spręsti kvalifikuotų psichologų, padedančių ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams ir ikiteisminio tyrimo teisėjams apklausti nukentėjusiuosius nepilnamečius.

Generalinės prokuratūros duomenimis, per 2010 metų sausio – rugpjūčio mėnesius buvo atliktos 4392 nepilnamečių nukentėjusiųjų, liudytojų, įtariamųjų apklausos. Per šį laikotarpį tik 179 apklausose dalyvavo psichologas.

Atvejai, kai apklausose dalyvauja kvalifikuoti psichologai, gana reti. Dėl to nukenčia vaiko interesai (dėl neprofesionaliai atliktos apklausos neretai tenka nepilnametį apklausti papildomai, atsiranda prielaidos vaikui patirti traumuojantį baudžiamojo proceso poveikį, sunkiau nustatyti tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes). Be to, nesant galimybės kiekvienu atveju, kai prokuroras mano esant reikalinga apklausoje dalyvauti kvalifikuotam vaikų psichologui, kuris padėtų apklausti nepilnametį, prarandama galimybė greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei per trumpiausią laiką atlikti ikiteisminį tyrimą, kuo mažiau traumuojant nukentėjusįjį nepilnametį.

Atsižvelgiant į aptariamos problemos aktualumą, įvertinus ekonominio sunkmečio sąlygas, pasitarime buvo prieita išvados, kad sprendžiant šį klausimą pirmiausia reiktų įsteigti po vieną kvalifikuoto psichologo etatą apygardos teismo teritorijoje veikiantiems teismams. Vaikas turi būti apsaugotas nuo traumuojančio baudžiamojo proceso ir jo apklausos poveikio ir paprastai turi būti apklausiamas vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, įsteigus 5 psichologų specialybes apygardos teismuose, turės būti užtikrinta, kad tokie psichologai nebus ribojami savo funkcijų atlikimu tik išimtinai teisminio proceso metu, tačiau padės apklausti nepilnamečius asmenis, nukentėjusius nuo nusikalstamų veikų ar tapusius šių nusikalstamų veikų liudytojais, ikiteisminio tyrimo metu, visos apygardos teismo veikimo teritorijos mastu, be to, padės tokias apklausas atlikti ne tik teisėjams, bet ir prokurorams ar ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Darbo grupės vadovė Vincė Vaidevutė Margevičienė raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių ir Finansų ministrę Ingridą Šimonytę, prašydama ieškoti finansinių galimybių dėl 5 psichologo pareigybių įsteigimo apygardų teismuose.

Parengė

Asta Dolmantienė,

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja

Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė naujai Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo redakcijai

Gruodžio 8 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu pritarė Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIP-2025. Įstatymo projekto tikslas – sukurti vaiko teises ir teisėtus interesus bei visuomenės saugumo poreikius atitinkančią ir vaiko, turinčio elgesio problemų, socializacijai, ugdymui bei švietimo ir kitos pagalbos teikimui skirtą vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą, kuri padėtų vaikui įveikti susiformavusį ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratas.

Komiteto narė, įstatymo projektą rengusios darbo grupės vadovė Vincė Vaidevutė Margevičienė mano, kad pastaruoju metu mūsų valstybėje atsiranda nauja skurdo forma – laiko stoka, tai tampa rimtu išbandymu šiuolaikinei šeimai. „Socializacijos terminas pirmąkart buvo panaudotas 1828 m., kai mokslininkai siekė paaiškinti, kokiu būdu žmonių elgesį veikia socialinė aplinka – šeima, mokykla, laisvalaikis. Vaikas turi turėti galimybę bendrauti su kitais žmonėmis, reikšti meilę, dėmesį, simpatijas, gėdą, pyktį, gailestį, pagarbą. Šis įstatymas yra neigiamų socializacijos padarinių šalinimas ir pozityvios socializacijos taikymas. Pozityvi socializacija, tai procesas, kurio metu suaugę ir vaikai mokosi kartu ir tęsią šį ugdymąsi visą gyvenimą. Šis įstatymas skirtas ne bausti vaiką, o jam padėti visapusiškai “, - sakė V.V. Margevičienė.

Parengė

Asta Dolmantienė,

Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja