Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje pašventinti nauji eksponatai ir pristatyta nauja knygaPraėjusį šeštadienį Priekulės laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje vyko graži ir prasminga šventė, kurioje buvo pristatyta ir pašventinta muziejaus vėliava bei nauji lauko eksponatai - tremties vagonas ir partizanų bunkeris. Taip pat pristatyta nauja muziejaus direktorės Sabinos Vinciūnienės sudaryta knyga „Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone", pagerbtas vienas iš pagrindinių muziejaus kūrėjų - Savivaldybės tarybos narys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Česlovas Tarvydas, šiemet tapęs Gargždų miesto garbės piliečiu. Renginyje, be rajono valdžios atstovų, dalyvavo LPKTS pirmininko pavaduotoja Jūratė Marcinkevičienė, tarybos narys Povilas Jakučionis, LPKTS Palangos, Kuršėnų, Elektrėnų, Šilutės filialų atstovai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo pirmininkas Jonas Valenčius ir šio centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Rezistencijos Žemaitijoje įamžinimo pradininkas Dionizas Varkalis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė, Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, Nepriklausomybės Akto signatarė, advokatė Zita Šličytė, Seimo narys Petras Gražulis.
Šventės pradžioje partizano Prano Teodoro Tarvydo-Sakalo brolio anūkai Gintarė ir Mindaugas ir partizanės Žvirblytės Elenos-Birutės brolio anūkė Gabrielė padėjo gėlių ir uždegė žvakes prie paminklo Drukių kaime, kuris pastatytas sušaudytų apie 80-ies partizanų garbei.Šventas Mišias aukojo Gargždų klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, Priekulės klebonas Česlovas Degutis, Švėkšnos klebonas prelatas Petras Stukas, Endriejavo klebonas Stanislovas Anužis. Dvasininkai pašventino tautodailininko Petro Balsio išdrožtą rūpintojėlį, bunkerį, kuris įrengtas muziejaus kiemo gale kaip tipinis partizanų bunkeris, vagoną, kuriuo veždavo tremtinius į Sibiro platybes, naujai įrengtą II muziejaus aukštą, kuriame šventės metu atidaryta Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Tremtinė motina".
Muziejaus direktorė Sabina Vinciūnienė prisiminė, kaip kūrėsi muziejus 2006 m., kaip buvo kaupiami eksponatai, dėkojo visiems, prisidėjusiems darbu, teikusiems finansinę ir kitokią pagalbą.Rajono meras Vaclovas Dačkauskas džiaugėsi, kad muziejus taip aktyviai ir nuoširdžiai kuriamas ir puoselėjamas, kad yra tiek nuoširdžių entuziastų, kad muziejus ne tik atviras lankytojams, kurių nemažai sulaukiama ir iš užsienio šalių, bet vykdo įvairius edukacinius projektus, yra mėgstamas rajono mokinių. Savivaldybės garbės raštais apdovanota Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, kurios rūpesčiu į muziejų atkeliavo naujas eksponatas - tremties vagonas, buvusi tremtinė Janina Kerpaitė, ženkliai prisidėjusi savo lėšomis įrengiant muziejų, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo pirmininkas Jonas Valenčius ir verslininkas Rimandas Stonys, taip pat skyręs nemažą materialinę paramą.
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė įteikė padėkos raštus visam būriui žmonių, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie muziejaus, jo parodų kūrimo, renginių organizavimo.
Jaudinančiais prisiminimais dalijosi buvę tremtiniai Janina Ir Antanas Abromaičiai, Antanas Paulavičius, Vytautas Voroneckas, partizanas Vincas Kubertavičius, tremtinė Erna Preikšas-Kem, kuri įteikė muziejui naujų įdomių eksponatų.
Nepriklausomybės Akto signatarė advokatė Zita Šličytė sveikindama šventės dalyvius sakė, kad didžiausias džiaugsmas šiemet jai asmeniškai - prezidento statuso suteikimas generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui. „Jo aukšti siekiai, grįsti moraliniais įsipareigojimais savo tautai, gebėjimas įvertinti to laikotarpio situaciją ir numatyti atspirties taškus ateičiai tautai traukiantis į pasyvią rezistenciją - yra pagrindiniai įrodymai, kad jis vertas šio statuso. Partizanų vadų deklaracija - svarbiausias dokumentas, dvasinis palikimas užgniaužtai, bet nepalaužtai tautai, kurios laisvės siekis buvo tik laikinai pažabotas ir kuriai šventa partizanų kova buvo atspirtis siekiant laisvės naujaisiais laikais", - sakė Zita Šličytė.
Daug gražių ir teisingų žodžių šventėje pasakė kiti svečiai, LPKTS sąjungos kitų Žemaitijos regiono skyrių atstovai.Priekulės seniūnas Valerijus Velkas ir jo pavaduotoja Daiva Bliūdžiuvienė džiaugėsi ne tik muziejaus veikla, bet ir tuo, kad į istorinio paveldo sąrašą įtrauktas miesto pastatas turi tokius puikius šeimininkus.
Kalbinti partizanų anūkai Gintarė ir Mindaugas sakė, kad apie rūsčius pokario laikus jie daugiausia sužino dalyvaudami tokiuose renginiuose arba tiesiog iš artimųjų pasakojimų. „Mokykloje apie tremtis ir partizanų kovas kalbama probėgšmais ir lyg tarp kitko, - tai neteisinga, juk tai nepaprastai svarbus ne tik naujųjų laikų, bet ir viso Lietuvos tūkstantmečio tarpsnis", - sakė jie.
Renginio dalyvius pasveikino Jaunųjų konservatorių lygos Klaipėdos rajono pirmininkė Kotryna Radžiūtė ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė.
Antroji renginio dalis buvo skirta istorinės studijos „Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone" pristatymui. Tai vienas iš Lietuvos tūkstantmečio minėjimo Klaipėdos rajone programos leidinių. Remiantis literatūra, istoriniais tyrimais, gyventojų atsiminimais, spauda, Genocido centro bei Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus istorine medžiaga, knygoje atskleidžiamas 1941-1959 m. Sovietinės okupacijos laikotarpis ne tik Klaipėdos rajone, bet iš dalies ir aplinkiniuose rajonuose. Knygoje - išsamūs iš rajono ištremtųjų sąrašai, partizanų, jų rėmėjų sąrašai, kiti statistiniai duomenys, kurie, be abejonės, pasitarnaus tolesniems tyrimams. Atrinkti vertingi ir įdomūs anų laikų didvyrių, nukentėjusiųjų ir liudininkų prisiminimai, iš kurių dėliojasi ryškių spalvų tragiško laikotarpio mozaika, kurioje dominuoja ryški kraujo spalva. Anot istorikės Janinos Valančiūtės, knygą drąsiai galima vadinti monografija, nes neprimesdama savo požiūrio, sudarytoja sugebėjo susisteminti faktus ir pateikti įtikinamas ir objektyvias išvadas.
Belieka tikėtis, kad ši knyga atsidurs ne tik pačių tremtinių ir rezistentų namų bibliotekų lentynose, bet ir mokyklų bibliotekose bus skaitomiausiųjų sąrašuose. „Tikiuosi, kad knyga atves dar daugiau lankytojų ir į mūsų muziejų, - pernai jų sulaukėme per 2000, iš jų - apie 300 moksleivių", - sakė muziejaus direktorė Sabina Vinciūnienė.
Šventė baigėsi padėkomis nuolatiniams muziejaus draugams talkininkams, aplinkos tvarkytojams: Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-ajai ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ajai rinktinėms, Priekulės I. Simonaitytės ir Priekulės specialiajai mokykloms. Už materialinę paramą dėkota UAB „Damava" direktoriui Dainiui Šatkui ir buvusiam tremtiniui Antanui Šatkui, Pranui Stoškui, UAB „Gargždų rangos darbai" direktoriui Algiui Uosiui ir kitiems. Už pagalbą renginių metu padėkota Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinės mokyklos bendruomenei, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariui Alfredui Šauliui, Klaipėdos rajono vicemerei Rūtai Cirtautaitei, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių Demokratų partijos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkui Dangirdui Lingiui.
Skambant tremtinių choro „Atminties aidai" patriotinėms dainoms, vaišindamiesi žemaitiškais skanėstais, šventės dalyviai dar ilgai dalijosi prisiminimais ir džiaugėsi, kad istorinė tiesa sėkmingai skinasi kelią į nūdienos žmonių, atvirų žinojimui, širdis.
Šaltinis: Klaipėdos rajono savivaldybė
