Atmindami savo krašto partizanus ir šviesuolius, paaukojusius gyvybes už Lietuvos laisvę

Jau ketvirtus metus susiburiame gražiai tradicijai Vėlinių išvakarėse uždegti žvakutes Lietuvos partizanams ir laisvės gynėjams. 

2013 metais prasidėjusi akcija per kelerius metus suvienijo kelias kartas ir išplito po visą Lietuvą, todėl kasmet pasitinkame Vėlines vis gausesniu būriu atmindami savo krašto partizanus ir šviesuolius, paaukojusius gyvybes už Lietuvos laisvę. 

Pernai gražiu būriu uždegėme atminimo žvakutes ir Kauno partizanams. Šiais metais vėl kvietėme keliauti drauge bei tęsti šią gražią tradiciją. 

Senosiose Karmelitų kapinėse (Ramybės parke) prie Žuvusių kovotojų už Lietuvos laisvę Motinoms paminklo uždegėme žvakutes ir sugiedojome Lietuvos Respublikos himną „Tautiška giesmė“.

Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja

Kas pasirūpins vaikų sveikata?

Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, verta pakalbėti apie vaikų maitinimą ugdymo ir sveikatos įstaigose. 

Labai norėtųsi, kad vaikai maitintųsi sveikais produktais, mokyklose negalėtų pirkti didžiuliais kiekiais saldintų gėrimų, šokoladų ar kitų kenksmingų „skanumynų“. Tėvai, linkėdami savo vaikams gero, pasirūpins sveikais pusryčiais ir vakariene. O pietus daugelis vaikų valgo mokyklose ir pietų kokybe privalo pasirūpinti valstybinės institucijos. 

„Šiandien minime Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Minėsime ir gražiai kalbėsime, kaip mylime vaikus – valstybės ateitį. Ar tikrai mylime, ar rūpinamės, kad užaugtų sveiki? 

Skelbiant 2014 metus vaikų sveikatos metais buvo deklaruojama: „Atsižvelgiant į Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje įtvirtintą siekį ypač daug dėmesio skirti vaikų sveikatai, siekiant pagerinti vaikų sveikatos rodiklius, skatinti su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi, siūloma 2014 metus paskelbti vaikų sveikatos metais“. 

Metus paskelbėme, gražiai surašėme popierėlius, o rezultatai nematomi. 

Susirūpinimas vaikų sveikata skamba gražiai, tačiau ugdymo įstaigose, kuriose turėtų būti formuojami sveikatai naudingi įpročiai ir vertybės, vaikai yra maitinami nekokybišku maistu. 

Prastas maistas tiekiamas ir ligoninėse, socialinės globos namuose, rūpybos įstaigose. Naujausias visuomenės pasipiktinimas dėl prasto maitinimo buvo išreikštas Telšių ligoninėje Vaikų skyriuje gulėjusios mamos, kuri feisbuke dalinosi pusryčių lėkštės nuotrauka – dvi batono riekės, kubelis sviesto ir pamėlęs virtos dešros griežinėlis. 

2015 m. gegužės pradžioje kartu su Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu lankėmės Žemės ūkio ministerijoje. Susitikimo su ministre ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi metu aptarėme savivaldybėse kylančias vaikų maitinimo problemas. 

Konstatuota, kad kai kuriose savivaldybėse yra neužtikrinama pakankama vaikų, ypač gaunančių maistą nemokamai, maitinimo paslaugų kokybė. Fiksuojami atvejai, kai vaikams tiekiamas nesaugus, pagamintas iš pasenusių žaliavų, kurių tinkamumo vartoti terminas seniai pasibaigęs, netinkamos sudėties ir kaloringumo, o kartais – tiesiog atšalęs ir neskanus maistas. 

Kasmet apie 6 proc. patikrinimų metu nustatomi atvejai, kai vaikams buvo siūlomi neleistini maisto produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje buvo vaikams draudžiamų maisto priedų. Pusės patikrinimų vaikų maitinimą organizuojančiose įmonėse metu yra fiksuojami įvairūs neatitikimai ar grubūs pažeidimai. 

Organizuojant maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus, neišnaudojamos įstatymo numatytos galimybės, ne visada laikomasi įstatymų. Valstybės kontrolė konstatavo, kad 60 savivaldybių vaikų nemokamo maitinimo funkcijų vykdymui 2014 m. panaudojo virš 64 mln. Lt valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšų. Bet neskiriamas dėmesys vaikų maitinimo kokybei, lėšos ir ugdymo įstaigų turtas naudojamas neracionaliai. 

Be to, viešųjų pirkimų konkursus laimi įmonės, ne kartą baustos už maisto saugos ir kokybės reikalavimų nesilaikymą. J. Milius pažymėjo, kad šiuo metu įstatymai nesudaro teisinių sąlygų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams uždrausti konkursuose dalyvauti ir maitinimo paslaugas teikti įmonėms, priskirtoms padidintos rizikos įmonių grupei, kurios ne kartą buvo baustos už nesaugaus ar nekokybiško maisto paslaugų teikimą. Šios problemos turi būti sprendžiamos nedelsiant ir būtina imtis priemonių, kurios užtikrintų vaikams kokybišką maitinimą. 

2015 m. gegužės 20 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete pavyko pasiekti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarytų tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengtų kompleksinius siūlymus dėl maitinimo paslaugų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros ir socialinės globos ir rūpybos įstaigose kokybės užtikrinimo ir šių paslaugų teikimo priežiūros tobulinimo. Darbo grupei vadovauti paskirta Sveikatos apsaugos ministerija. 

Beveik metus laiko dirbusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė nutraukė darbą ir pareiškė, kad parengtas veiksmų planas jau sprendžia su maitinimu susijusias problemas ir toks teisės aktas būtų perteklinis ir netikslingas. Vėliau persigalvojo ir tarpinstitucinio pasitarimo metu nusprendė, kad visgi tikslinga parengti vieningą teisės aktą. 

Tenka tik stebėtis sveikatos apsaugos ministro nenuoseklumu. 2016 balandžio 18 d. – viskas gerai, nieko rengti nereikia. Apie vaikų sveikatą ir mitybą nei žodžio. 2016 m. gegužės 4 d. nauja ministro nuomonė: iki liepos 1 d. parengs teisės akto, patvirtinančio Vaikų maitinimo paslaugų ugdymo ir socialinės globos ir rūpybos įstaigose gerinimo veiksmų planą, projektą. 

Apsisprendė. Sveikinu. Švęskime. 

O kaip vaikų sveikata? 

Veiksmų plane yra numatomos spręstinos problemos: apie sveiką mitybą ir sveiką gyvenseną numatoma dėstyti atskira programa bendrojo ugdymo mokyklose, mokyti visuomenės sveikatos biurų specialistus, mokyti ugdymo ir socialinės globos įstaigų darbuotojus, parengti vegetariško maitinimo rekomendacijas, parengti pritaikyto maitinimo rekomendacijas, patobulinti internete skelbiamą nacionalinę maisto sudėties duomenų bazę, parengti rekomenduojamą valgiaraštį, rekomenduoti savivaldybėms neišduoti leidimų laikiniems statiniams, kaip kioskai, kebabinės, esantiems arčiau nei 500 m atstumu nuo bendrojo ugdymo įstaigų, parengti pavyzdines maisto produktų specifikacijas viešųjų pirkimų konkursams. 

Išlieka pavojus, kad gali būti apsiribota tik mokymų organizavimu ir kioskų statymų draudimu arti mokyklų, o pagrindas visgi turėtų būti maisto kokybė, o apie tai nei žodžio. Siekiamybė turėtų būti – ekologiškas ir sveikas maistas visiems vaikams. Tuomet turėsime pagrindą teigti, kad prioritetas – vaikų sveikata ir gerovė. 

Belieka laukti liepos 1 dienos ir bus aišku, kiek vaikų sveikata rūpi šiai Vyriausybei.“

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja

Sveikinimas

Šiandien mūsų mylima partizanė, ryšininkė Anelė Ruseckienė, slapyvardžiu Palmė švėntė savo vardadienį. 

Neišenkančios energijos, stiprios sveikatos, artimųjų meilės ir Dievo palaimos, brangi Anele! 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja

AČIŪ už išreikštą pasitikėjimą

Šiandien Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (toliau - LPKTS) bendruomenė išreiškė man palaikymą ir išrinko LPKTS Tarybos pirmininke. 

Esu Jums labai dėkinga už pasitikėjimą, mieli Bendražygiai, likimo broliai ir sesės. 

Su Jūsų pagalba sieksiu įgyvendinti mūsų bendruomenės keliamus tikslus, aktyviai vykdysiu Tarybos Pirmininko pareigas, stiprinsiu LPKTS komitetų veiklą, stiprinsiu bendradarbiavimą su jaunimo organizacijomis, Lietuvos universitetais, Europos parlamento nariais, mums palankiomis žiniasklaidos priemonėmis, kitomis organizacijomis. Tęsiu renginių ciklą, supažindinantį su istorinių asmenybių, nulėmusių Lietuvos likimą, biografijomis. Vykdysiu kitus, mano Tarybos pirmininko rinkiminėje programoje, įvardintus siekius. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja 

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkė

Kodėl nenorime ieškoti daugiau nei 2000 dingusių vaikų?

Šiandien minime Tarptautinę dingusių vaikų dieną. Ir kaip bebūtų gėda prisipažinti, Lietuva dingusių vaikų turi labai daug. Bet kažkaip labai mokama paslėpti tuos skaičius ir padaryti juos nereikšmingus. 

Aiškinama, kad dingęs vaikas yra toks, dėl kurio yra paskelbta paieška. Nerandama, nes išvyko į užsienį ir nedeklaravo išvykimo. O kodėl neskelbiama paieška? Kodėl nedeklaravo išvykimo? 

Tuometiniam generaliniam policijos komisarui Sauliui Skverneliui siūliau inicijuoti pakeitimus, kad policija pati turėtų teisę paskelbti asmens paiešką, o ne laukti tėvų ar globėjų pareiškimo. Tačiau gavau atsakymą, kad pačios seniūnijos turi susiieškoti savo vaikus ir tai – ne policijos darbas.

Kasmet susirenku duomenis apie mokyklos nelankančius ir nesimokančius vaikus. Mokyklos nelankantis mokinys – tai toks vaikas, kuris yra įregistruotas Mokinių registre, tačiau per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidęs daugiau kaip pusę pamokų. Tokių vaikų iki 18 metų šiais mokslo metais Lietuvoje yra 103.

Nesimokantis vaikas apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos gyventojų registre įregistruotas vaikas iki 18 metų, bet nėra ir nė karto nebuvo registruotas nė vienoje šalies mokykloje (t.y. nėra įregistruotas Mokinių registre), bet yra užfiksuotas vaiko gimimas.

Nesimokantys vaikai yra grupuojami pagal nesimokymo priežastis: išvykę į užsienį, neįgalūs, pakeitę gyvenamąją vietą pakeitimas, neleidžia tėvai, kitos priežastys ir NERASTI.

2012-2013 m. buvo nerasti 1703 vaikai iki 16 metų, 2013-2014 m. neradome 1879 vaikų iki 16 metų, 2014-2015 m. – 1172 vaikų iki 16 metų. 2015-2016 mokslo metais nerastų vaikų iki 16 metų yra 2358. Per šiuos mokslo metus dingo 1186 vaikai!

Nesimokančių vaikų iki 16 metų šiemet turime daugiau nei 16 tūkst., 12 tūkst. pažymėta informacinėse sistemose – yra išvykę į užsienį.

Ką galime galvoti? Vis dažniau pasirodo pranešimų apie vaikus, vežamus vogti į užsienį. 2013 m. pasirodė pranešimai apie Norvegijoje sulaikytus vagiliaujančius nepilnamečius vaikus iš Tauragės. Apie lietuvių vagystes Tauragės teisėsaugininkai sužinojo tik tada, kai į juos kreipėsi norvegų teisėsaugininkai.

„Vienas buvo išvežtas tris kartus, kitas – keturis. Pinigų nėra, darbo nėra. Čia kas antrame kaime po kelis rastum, kurie važiavo vogti į užsienį. Mergaitės tam dar labiau tinka, nes jas ne taip greit įtaria“, – rašė tuomet Lietuvos spauda.

Visi nukentėjusieji – neturtingi 15-17 metų vaikai, kilę iš alkoholikų šeimų. Išvežti vaikai buvo verčiami vogti kiekvieną dieną. Jiems buvo grasinama, kad jei atsisakys vogti, bus įmesti į šulinį, neparveš į Lietuvą. Paaugliai visiškai priklausė nuo juos išvežusių asmenų – nakvojo palapinėse arba automobilyje, visiškai neturėjo pinigų net maistui ir nežinojo, kur kreiptis pagalbos.

Šiais metais jau pranešama apie Ariogaloje gyvenančių vaikų išnaudojimą. Tačiau situacija jau pasikeitusi: vaikai vežami daryti sunkesnių nusikaltimų į Austriją, Šveicariją, Belgiją. Anksčiau buvo vežami nebaudžiamo amžiaus vaikai – jaunesni nei 14 metų, o dabar taikomasi į šešiolikmečius ir septyniolikmečius. Šie vaikai vykdo ginkluotus plėšimus, dažniausiai juvelyrinėse parduotuvėse. 

Teisėsaugos atstovai Tauragės atveju bandė sumenkinti problemos svarbą: „Ką jūs čia tą patį faktą vis kartojate? Norvegijos vagysčių istorija nutiko ne dabar. Tauragės regionas nėra niekuo išsiskiriantis šiuo požiūriu“, – rašė tuometinė spauda. Kai Generalinės prokuratūros paklausiau, kokios buvo taikomos apsaugos priemonės nepilnamečiams, sutikusiems liudyti, gavau atsakymą apie prevencines programas vykdomas kaimo vietovėse, socialinės rizikos šeimose, vaikų globos namuose ir pasakojimus, kokiuose mokymuose dalyvavo prokuratūros atstovai.

Trejus metus policija stebėjo, kaip į užsienį daryti nusikaltimų vežami Ariogalos vaikai, tačiau ikiteisminių tyrimų dėl to nepradėdavo arba vos pradėjusi turėdavo nutraukti.

Nesenai teko viešėti Suomijoje ir bendrauti su čia reziduojančiu Lietuvos ambasadoriumi. Mane sukrėtė jo išsakyti teiginiai apie lietuvių padaromas nusikalstamas veikas šioje šalyje: 1000 nusikaltimų per metus įvykdo Suomijos gyventojai, o 900 – Lietuvos piliečiai, iš jų pusę – nepilnamečiai. Ir šie faktai yra žinomi mūsų teisėsaugai.

Dar noriu pacituoti vieną pasiaiškinimą, kodėl negalime rasti 2358 vaikų. Iš Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. balandžio 15 d. gavau atsakymą: „Manome, jog savivaldybių administracijos nenustato dalies vaikų nesimokymo pagal privalomojo švietimo programas priežasčių, nes neranda vaikų pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir nenustato jų faktinės gyvenamosios vietos“.

Sužibo viltis išsiaiškinti, kur gyvena tie dingę vaikai, nes įsigaliojus gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui iki šių metų liepos 1 d. turėjo nebelikti gyventojų deklaravusių savo gyvenamąją vietą prie savivaldybės ir privalėjo nurodyti tik tikrąją, faktinę gyvenamą vietą.

Ir vėl atsitrenkėm į sieną, kuomet Kristina Miškinienė, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, pateikė siūlymą įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2017 m. liepos 1 d. Seimas pritarė.

Kaip visiems patogu, vėl niekas neaišku ir yra kuo pasiteisinti.


Vincė Vaidevutė Margevičienė,
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja

Akimirkos iš 1918 m. ir 1949 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų, gimusių balandžio ir gegužės mėnesį, gimtadienių paminėjimo Kaune

Susirinkome į atminimo vakarą, skirtą 1918 m. ir 1949 m. Signatarams atminti. Taip pat paminėjome ir 1948 metų gegužės 22-23 d. vykdytą tremtį „Vesna“ („Pavasaris“), pagerbėme negrįžusiųjų atminimą.

Pranešimai:
BRONISLOVAS LIESIS – KAUKAS, ĖGLIS, NAKTIS (1922 04 16) (1949 m. Signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys ir visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas). Pranešimą skaitė – Deimantas Ramanauskas, istorikas, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovas.

JURGIS ŠAULYS (1879 05 05) (1918 m. Signataras, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras). Pranešimą skaitė – Česlovas Tarvydas, J. Šaulio giminaitis, Priekulės Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus steigimo iniciatorius, Gargždų miesto garbės pilietis.

PETRAS BARTKUS - ŽADGAILA (1925 05 30) (1949 m. Signataras, Lietuvos laisvės armijos narys, LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius). Pranešimą skaitė – Jūratė Tarasevičiūtė, istorikė, Kauno IX forto muziejaus ekskursijų vadovė.

1948 m. gegužės 22-23 dienomis vyko masiniai trėmimai, koduoti cinišku pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). Iki gegužės 23 dienos 14 val. ešelonuose jau buvo sugrūsta 11 tūkst. šeimų, t. y. apie 40 tūkst. asmenų, iš kurių buvo apie 11 tūkst. vaikų. Operacijos metu iš Lietuvos ištremti partizanai, jų šeimų nariai, partizanų pagalbininkai. Pranešimą skaitė – Ramunė Driaučiūnaitė, Genocido aukų muziejaus, istorijos skyriaus vedėja.

1948 m. gegužės 22-osios paryčiais, visoje Lietuvoje žmonės savo sodybose ėmė busti nuo įnirtingo beldimo į duris – Sovietų Sąjunga pradėjo vieną didžiausių trėmimo operacijų kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“).

Tremta remiantis SSRS Ministrų Tarybos 1948 m. vasario 21 d. priimtu nutarimu, kuriame numatyta iš Lietuvos SSR teritorijos ištremti 12 tūkst. šeimų – 48 000 žmonių. 1948 m. gegužės 18 d. nutarimus, direktyvas ir pranešimus apie nusikalstamą akciją prieš savo tautą pasirašė aukščiausieji LSSR pareigūnai – Lietuvos SSR Ministrų tarybos pirmininkas M. Gedvilas ir Lietuvos KP (b) Centro Komiteto sekretorius A. Sniečkus.

Iki gegužės 23-osios dienos popietės jau buvo suformuota 30 ešelonų, į kurių 1786 vagonus sugrūsti 38 783 žmonės. Nesurinkus visų sąrašuose įrašytų šeimų, į ešelonus buvo gabenami visi žmonės, kuriuos rasdavo apsuptose sodybose: vaikus be tėvų, tėvus be vaikų, šimtamečius senolius. Kai ešelonai pajudėjo į tremties vietas, juose jau buvo apie 40 000 žmonių.

11 tūkst. vaikų vietoje pavasario matė gyvulinius vagonus, badą ir baisią namų netektį.

Dėl alinančio fizinio darbo, tragiškų atsitikimų darbe, labai prasto maisto, bado, ligų ar epidemijų mirė virš 5 tūkst. 1948 m. tremtinių.

Renginio globėja – LR Seimo narė VINCĖ VAIDEVUTĖ MARGEVIČIENĖ

Organizatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LPKTS Kauno filialas, TS-LKD Centro skyrius

Dalinuosi savo kalba, pasakyta XXI TS-LKD Suvažiavime

Sveiki mieli Bendražygiai, 

Viena tremtinė man pasakė: „Jei neatsimeni, tai reiškia ir nebuvo“. 

Nuoširdžiai klausėmės, kaip jauna Ukrainos atstovė daugiamilijoninei Eurovizijos auditorijai DAINA priminė apie tai, kaip 1944 m. 240 tūkst. Krymo totorių buvo išvaryti iš gimtinės. Tie, kas norėjo, kad būtų pamiršta – supyko, reikalavo atšaukti balsavimo rezultatus. Pasirodo, daina ir atmintis – daug gali. 

Prisiminkim. 

1948 m. gegužės 22-osios paryčiais, visoje Lietuvoje žmonės savo sodybose ėmė busti nuo įnirtingo beldimo į duris – Sovietų Sąjunga pradėjo vieną didžiausių trėmimo operacijų kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). 

Buvo suformuota 30 ešelonų, į kuriuos sugrūsta 40 tūkst. žmonių. 11 tūkst. vaikų iki 16 metų vietoje žydinčių obelų ir saulės nutviekstų laukų, geltonuojančių pienėmis, matė gyvulinius vagonus, badą ir baisią artimųjų ir namų netektį. 

Komunistų partijos talkininkai įsivaizdavo, kad išvalė Lietuvą nuo darbščių lietuvių ir bus ramu, klestės, nes galės ramiai vogti, plėšti sodybas, perrašinėti Lietuvos istoriją. 

Iki šiol Lietuva neturi duomenų apie 1948 m. dviejų traukinių susidūrimą prie Ufos. Rusijos archyvai Lietuvai yra neprieinami. 

Tačiau pati apvaizda 1949 m. vasario 16 d. per apmirusią, sušalusią Lietuvą KGB panosėje surinko Lietuvos partizanų apygardų vadus į Radviliškį, kur jie pasirašė ir visam pasauliui išplatino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją. 

Keturi iš šio aštuoneto buvo mokytojai, rašė eilėraščius ir dainas. Jiems vadovavęs ketvirtasis mūsų valstybės Prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas, Maskvoje prieš sušaudant, Butyrkų kalėjime teismo posėdžio metu sakė: „Istorija moko, kad kraujas niekada nebūna pralietas veltui. Turiu viltį, jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus. (…) Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek laikau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus“. 

Sovietų atsakas į LLKS Tarybos deklaraciją buvo baisus – 1949 m. kovo 25-28 d. įvykdyta tremties operacija „Priboj“ („Bangų mūša“). Vien tik 9 tūkst vaikų iki 16 metų buvo ištremta iš gimtų namų amžiams. 

Ir džiaugsmo pliūpsnis komunistinėje spaudoje: „Lietuva išvalyta nuo buržuazinių nacionalistų.“ Centro komiteto įsaku apdovanoti partiniai aktyvistai ir KGB talkininkai. 

Pranašiški buvo Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto žodžiai – Lietuva po 50 metų atgavo nepriklausomybę. 

Norvegijos parlamento narys Ingvald Godol tuo metu lankydamasis Lietuvoje rašė: „Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, Sovietų Sąjunga iširo. Kartu su ja sunyko pats kruviniausias, kokį kada pasaulis matė, šios valstybės režimas. Pasaulis nustebęs stebėjo dramą: kartais susierzindamas, kartais su arogantišku smalsumu ir tam tikra simpatija. Neįtikėtinai daug pasaulio „išmintingųjų ir atsakingųjų“ tvirtino, kad Sovietų Sąjungos demontavimas yra katastrofa. Tačiau Vilniuje Lietuvos Parlamentas turėjo ypatingą kovos už laisvę lyderį – Vytautą Landsbergį, kuris nesileido nei sugundomas, nei paveikiamas spaudimo. Tai vienas drąsiausių ir labiausiai užsispyrusių lyderių pasaulio istorijoje. (…) 

Susitikęs su šiandienos laisvais Baltijos šalių piliečiais daugelis, taip pat ir vakariečių, norėtų pamiršti, ką jie palaikė lemtingaisiais 1990 ir 1991 metais.“ 

Sausio 13-ąją dvylika brolių ir baltas angelas Loreta žuvo palikę mums viltį – atmintis ir tiesa nugalės. 

Šiais metais, birželio 14 d., minėsime 1941 metais vykdytų tremčių 75 metų sukaktį. Tai dar viena netektimis paženklinta lietuvių tautos genocido diena. Minėdama šią sukaktį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga kviečia susiburti draugėn ir birželio 13 d. miestuose ir miesteliuose, prie paminklų bei memorialų tremtiniams ir Laisvės kovotojams iš ilgai degančių žvakelių sudėti žodį – LIETUVA, kad per naktį žvakelių šviesa liudytų ir primintų, anot poetės Renatos Šerelytės, „kad pasišildyti sugrįžtų egzodo, Sibiro ir bunkerių pulkai, gyvi ir mirę, moterys ir vyrai, gyvulinių vagonų vaikai.“ 

Ir dar turiu prašymą. Birželio 18 d. susitikime visi Kėdainiuose, XIII –oje Politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventėje. Pirmojoje dainų šventėje dalyvavęs Bernardas Brazdžionis sakė: „tai tautos EPAS“. 

Turime naują planą Lietuvai, šventą atmintį ir iš gulagų ir tremčių sugrįžusią amžiną viltį. 

Darykim tai, ko reikia Lietuvai, visi kartu, iš visos širdies dainuokim Lietuva su vaikais ir vaikaičiais, ir prašykim, kad Dievas padėtų įvykdyti planą. Jis tikrai taip ir padarys. 

Ačiū. 

Vincė Vaidevutė Margevičienė, 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja